Seime stumiasi iniciatyva suregistruoti visus „Ežį“, „Labas“ ar „Pildyk“ SIM korteles naudojančius asmenis: būtų galima atsekti

Seime bus svarstoma įstatymo pataisa, numatanti, kad Lietuvoje nebeliktų „anoniminių“ SIM kortelių. Parlamentarai tą argumentuoja nusikaltimų, įskaitant sukčiavimo, prevencija, nacionaliniu saugumu. Tačiau yra ir abejojančių, ar tai nevirs „totaline kontrole“.

Lietuvoje itin populiarios išankstinio apmokėjimo SIM kortelės. Seimas nori, kad jų savininkai būtų registruojami. 

Jei pataisa būtų priimta, „Labas“, „Ežys“, „Pildyk“ ar kitokių išankstinio mokėjimo SIM kortelių pirkėjai privalėtų pateikti vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją, numerį, arba identifikuotis nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis. Jei pirkėjas įmonė – turėtų nurodyti pavadinimą, kodą, kitus reikalingus rekvizitus. 

„Siekiama kaupti ir saugoti asmens duomenis tų abonentų, kurie perka išankstinio mokėjimo korteles, labiau žinomas kaip „Ežys“, „Labas“, „Ekstra“. Noriu priminti, kad yra susidariusi paradoksali situacija, kad jau dabar įstatymas numato pareigą saugoti tų abonentų duomenis, kurie sudaro ilgalaikes sutartis, ir tokių yra absoliuti dauguma. Tačiau yra tam tikra pilka zona, kuomet galima įsigyti tokias korteles, naudotis ryšio priemonėmis ir būti nežinomam. Noriu pasakyt, kad neretai tokie abonentai, savininkai jų, daro nusikalstamas veikas, ir sukčiavimo atvejų yra daug. Vien praėjusiais metais tokių yra arti 4000 ir tas skaičius auga. Taip pat yra melagingi pranešimai apie padėtas bombas. Naudojasi tomis kortelėmis ir kontrabandininkai, narkotikų prekeiviai“, – problemas vardijo pataisos autorius konservatorius Mindaugas Skritulskas.

Jis įsitikinęs, kad ir nacionalinio saugumo požiūriu būtų saugiau, kadangi dabar nežinomi abonentai SIM korteles gali naudoti priešiškai veiklai nedraugiškų valstybių naudai. 

M. Skritulskas vertina, kad priėmus įstatymą palengvės ikiteisminių tyrimų atlikimas, kai įtariamieji asmenys naudojasi mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo paslauga, nes bus lengviau nustatyti tokių asmenų tapatybę bei kitas su tyrimu susijusias aplinkybes. Taip pat bus apsunkinta asmenų, siekiančių vykdyti nusikalstamas veikas, naudojantis išankstinio mokėjimo paslauga, veikla. 

„Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje privalomas išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojų elektroninių ryšių duomenų kaupimas. Neseniai ir Lenkija įvedė privalomą SIM kortelių registravimą“, – aiškinamajame rašte argumentavo parlamentaras.

Dauguma pritarė, suabejojo V. Ąžuolas: geras įstatymas norint vykdyti totalinę kontrolę 

Pateikimo stadijoje Seime už projekto svarstymą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 45. Daugumai parlamentarų nekilo abejonių, kad tokia pataisa reikalinga. 

„Visiškai suprantu, kas vyksta: dešimtimis milijonų išviliojama iš Lietuvos piliečių pinigėlių, būtent tokių SIM kortelių pagalba“, – tikino socialdemokratas Algirdas Sysas. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Laima Nagienė rūpinosi, kad reikia apsaugoti vyresnio amžiaus žmones. Ji domėjosi, kaip bus su jau parduotomis kortelėmis, kurios nebuvo suregistruotos, tokių kortelių žmonės gali turėti ir ne po vieną. 

„Pagal nutylėjimą, tie abonentai neturėtų būti aktyvuoti, kol nepateiks asmens duomenų. Tačiau, žinoma, įstatymo svarstymo stadijoje galima tai numatyti, konkrečiau reglamentuojant“, – atsakė M. Skritulskas.

Valstietis Stasys Tumėnas suabejojo: „Siekis aiškus, apsaugoti, prevencija, padėti surasti, identifikuoti. <...> O kaip sukontroliuotumėte, kai SIM kortelė yra pirkta užsienyje?“. 

Dėl to paties abejojo ir Remigijus Žemaitaitis, paminėjęs, kad dauguma nusikalstamo pasaulio atstovų ir taip naudoja užsienietiškas korteles. 

Pasak M. Skritulsko, daug valstybių jau yra sureglamentavusios, o be to, tai nėra priežastis netaikyti tokios priemonės Lietuvoje. 

„30 proc., įsidėmėkite tą skaičių, yra išankstinio mokėjimo kortelės. Tai didžiulis kiekis. O kad viena kita bus pirkta kitose šalyse, vėlgi, tai nėra priežastis atsisakyti taikyti tokią priemonę“, – pabrėžė konservatorius. 

Jis atsakė ir į abejones, kad tai nebus esminė našta verslui – užsienio praktika rodo, kad tai nesudėtingai įgyvendinama, registruoti duomenis galima nuotoliu. 

Skeptiškiausias buvo valstietis ir žaliasis Valius Ąžuolas.

„Kolega, Lietuvoje vykdyti totalinę kontrolę – tai geras įstatymas, kad visi susiregistruotų ir būtų žinomi. Bet tas, kas vykdo nusikaltimus, tai iš bet kurios šalies parsivežti kortelę – jokių problemų. Yra tokių šalių kur netgi nusileidus lėktuvui tau duodama nemokamai tos šalies kortelė – imk ir naudokis. Tai dėl ko jūs čia pagrinde tą dalyką darote – ar kad Lietuvoje būtų totali kontrolė ir būtų kontroliuojami žmonės? Realiai nusikaltėliams tai jokios įtakos nepadarys, nes kortelių atsivežk, kiek nori“, – prasmės nematė V. Ąžuolas. 

M. Skritulskas atkirto, kad įstatymą palaiko „visos teisėsaugos institucijos ir tai tikrai joms padėtų išaiškinant nusikaltimus“. Jis pažymėjo, kad ir dabar 70 proc. abonentų privalo pateikti duomenis sudarant ilgalaikes sutartis. 

Daug pastabų projektui pateikė Seimo teisininkai. 

„Siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentui, atsiskaičiusiam už paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, perduoti (parduoti) SIM kortelę kitam asmeniui, kuris nebeturėtų pareigos teikti savo duomenis elektroninių ryšių paslaugų teikėjui, kas savo ruožtu, įgalintų situaciją, kad galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebus“, – vertinama Seimo Teisės departamento išvadoje.

Anot jų, mokėjimai nėra susieti su konkrečiu abonentu, vienas asmuo gali įsigyti neribotą kiekį SIM kortelių, jas išdalinti tretiesiems asmenims ir neturėti jokių finansinių nuostolių dėl įsipareigojimų vykdymo. 

Įstatyme teisininkai pasigedo ir to, kaip SIM kortelė būtų atsiejama nuo asmens, jei, tarkime, abonentas nuspręstų jos nebenaudoti ir išmesti. Kitas vartotojas radęs kortelę taipogi liktų neidentifikuotas. Be to, Lietuvoje liktų leidžiama naudoti užsienio SIM korteles, kurios neidentifikuotos. Pasigesta įgyvendinimo mechanizmo. 

Tai ne pirmas bandymas SIM korteles registruoti, toks projektas buvo teikiamas ir 2017 metais, tačiau nebuvo priimtas, argumentuojant didelėmis operatorių sąnaudomis, atskirties riziką patiriančiais senjorais, kurie dažnai tokias korteles naudoja.

DELFI