Šeštadienį į Palangą prigužėjo poilsiautojų: dėl ko čia atvyksta, kas erzina ir ką mano apie kainas?

Šeštadienis, kaip sinoptikai ir žadėjo, pasitiko geru oru. Jau iki vidurdienio paplūdimyje žmonių buvo kur kas daugiau nei penktadienio dieną. Jūra – rami, saulė skaisčiai šviečia ir šildo, o vėjelis atvėsina. Puikus oras poilsiui prie jūros, tad ir poilsiautojų Lietuvos kurorte šiandien netrūksta. Pasidomėjome, kodėl renkasi Palangą, ką joje veikia, kas patinka ir kas erzina, ką mano apie maisto ir kambarių nuomos kainas.

Palangą labai mėgsta, bet erzina šunys 

Valdas ir Staselė į Palangą atvažiuoja jau daugybę metų. Kaip sako pašnekovas, jis beveik čia užaugo. Pakruojo rajone gyvenanti pora su anūkais į kurortą atvyksta kiekvieną vasarą.

„Atvažiuojame porą kartų į mėnesį savaitgaliais. Daugiausia vasarą, žiemą – labai retai“, – sako ponas Valdas. 

Paklausti, dėl ko renkasi Palangą, neslepia, kad ši jiems – sava, labai ją mėgsta. „Na, į Turkiją ar Kanarus per mėnesį du kartus neskrisi. Tas kryptis renkamės pavasarį ir rudenį, o čia sėdai, atvažiavai dienai ar dviem, pabūni, savaitei atsigauni, po savaitės gali ir vėl atvažiuoti, – paaiškina pašnekovas ir priduria, kad kitų kurortų nesirenka: 

– Šventosios ir Kuršių nerijos nesirenkame. Anksčiau važiuodavome dar į Jūrmalą, bet nebeįmanoma, buvome prieš porą trejetą savaičių – žiauriai smirdi ten nuo jūros, iki žiaugčiojimo.“

Tiesa, nors Palangą mėgsta, įvertina, kad miestas labai susitvarkęs, tačiau vieną priekaištą vis dėlto turi. „Tarybiniais laikais rusai sakydavo: „Graži ta Palanga, bet daug lietuvių“, dabar galiu pasakyti: „Graži ta Palanga, bet per šunis aš nebematau poilsio, jie mane erzina.“ 

Šiandien irgi, maudėmės, atsivedė didžiausią šunį, maudo toj jūroj, tu jiems pasakai, nepatenkinti, nors yra ženklai, kad negalima, bet to nesupranta ir nekreipia dėmesio. Visur – kavinėse, prie jūros – vien šunys. Man čia vienintelis Palangos defektas“, – akcentuoja ponas Valdas.

Į kurortą atvyksta su bendraminčiais 

Vienoje Palangos gatvių užkalbintos Aldona ir Elvyra pasakoja, kad ilsėtis važiuoja ten, kur nuveda galimybės. Paklaustos, kas jas padiktuoja, moterys sako, kad jų statusu besirūpinančios organizacijos: trečiojo amžiaus universitetas, „Bočių“ ar kitos draugijos:

„Važiuojame visur. Aš jau septintus metus iš eilės atvykstu kartą per metus į Palangą. Ir dabar pralesime čia savaitę, atvykome su „Bočių“ draugija.

Bet renkamės ne tik Palangą. Daug metų ilsėtis važiuodavau į Šventąją. Taip pat važiuoju ir į Druskininkus, Birštoną. Pernai Vilniaus visuomenės sveikatos biuras organizavo išvyką į Platelius. Žodžiu, rūpinasi mumis, senjorais, o kartais ir patys savimi pasirūpiname“, – šypsodamasi dalijasi ponia Aldona. 

J. Basanavičiaus g. sutiktas Tomas su žmona Laura ir penkiamečiu sūnumi sako, kad į Palangą atvažiuoja keletą kartų per vasarą, bet dažniausiai dienai ar dviem: „Mums gan patogu atvažiuoti iš Šiaulių. Dažnai renkamės ir Šventąją, arba pabūname ir čia, ir čia.“

Ką veikia kurorte? 

Pasiteiravus, kaip leidžia laiką atvykę į Palangą, Valdas ir Staselė pasakoja, kad jų poilsis – pasyvus. „Nuo 15–16 metų braidome po Palangą, tai mes čia atvykę neturistaujame, ką čia naujo bepamatysi“, – sako ponia Staselė. Vyras priduria: „Buvome prie jūros, bet mažajam (anūkui – aut. past.) jau kantrybė baigėsi, tai dabar eisime prie karuselių. Taip ir leidžiame laiką.“ 

Pora sako masių nemėgstanti, bet pasižmonėti patinka: „Mes esame per viduriuką. Masių nemėgstame, bet ir į Nidą nevažiuojame, nes ten toks buvimas miškuose. Mes patys beveik kaime gyvename, todėl norime kavinėje pabūti, kad nereikėtų toli eiti, kaip sakoma, norime truputį komforto. Labai mėgstame dviračius, dažnai važiuojame dviračių taku iki Šventosios ir atgal.“

Aldona su Elvyra dalijasi, kad veiklos čia poilsiaujant užtenka. „Mankštos ryte ir vakare, pabūname ir prie jūros, ir daug vaikštome, toks aktyvus poilsis. Mano draugė Elvyra išvis labai mėgsta pajūryje, saulėje būti, aš ją kartais ir pabaru, – juokiasi ponia Aldona. – O šiaip laiką leidžiame įvairiai, ir į Šventąją važiuosime, turiu ten ir asmeninių interesų.“

Paklaustos, ką veiks, jei oras suprastės, ponia Aldona sako, kad čia jokia bėda: „Tą patį. Kaip aš sakau, nes esu žemaitė: jei cvekais (vinimis – aut. past.) nelyja, darome tą patį: einame pietauti, yra knygos, kambariuose yra televizoriai, ką paprastai žiūri namuose, pažiūri ir čia. Ir daug vaikštome. Jaunystėje daug važinėdavau dviračiu, dabar kažkaip jau nebe, tad visur vaikštome.“

Į Palangą savaitgaliui su šeima atvykęs Tomas sako, kad pagrindinis akcentas – jūra ir ramus laikas: „Kai buvome labai jauni, tai, aišku, rūpėdavo tik pramogos, barai, „Laukinių Vakarų salūnas“ būdavo pagrindinė vieta (juokiasi). Dabar viskas pasikeitę, atvažiuoji su šeima, pabūni pajūry, pavalgai, pasivaikštai.“

Kainos – „žiaurios“, renkasi pavalgyti pigiau 

Užklaustas apie kainas, Tomas teigia, kad jų čia yra įvairių, bet priduria, kad vykdamas poilsiauti visada žino, jog išleis daugiau nei kasdien: 

„Tam iš anksto nusiteikiu ir labai nemėgstu tiek išvykęs ilgesnių atostogų, tiek savaitgaliui skaičiuoti kiekvieno euro. Aišku, nesirenkame vietų, kuriose bulviniai blynai kainuoja keliolika eurų, yra tikrai gerų kavinių, kuriose už juos sumokėsi ir vienaženklę sumą. Tai kainas pasižiūrime, aklai neiname, bet stengiamės labai jau savęs neriboti.“

Ponas Valdas įsitikinęs, kad kainos populiariausiame Lietuvos kurorte – „žiaurios“. „Kaip nori, taip sakyk, bet kainos žiaurios. Nakvynės kainos – už kambariuką be kondicionieriaus, kur net arbatą turi savo turėti, tau tik karšto vandens gali užpilti, parai – 100 eurų. Planavome nusipirkti kažką savo, kad turėtume, kur atvažiuoti, dar to nepadarėme, bet esame nusiteikę dar dešimt metų gyventi, tai dar nusipirksim“, – juokdamasis sako pašnekovas.

Valdo žmona Staselė sutinka, kad kainos tikrai nemažos, tačiau, sako, ir nusiteikia tam iš anksto: „Žinot, kaip yra, nusiteiki, kad važiuoji, turi kažkokią sumą, kurią gali leisti sau išleisti, neperki pačių brangiausių dalykų, pavalgai paprasčiau. Tai mes tikrai ir pavalgome kavinėse, ir alaus išgeriame.“

Ponas Valdas pasidalija savo nuomone ir apie Palangos verslininkus, sakydamas, kad per vasarą šie tikisi pralobti: „Gryni lietuviai, jie per tuos tris mėnesius vis tiek nori tapti milijonieriais. Jau lupa, kiek gali, be sąžinės. 

Turkijoje už 500–600 eurų viskas įskaičiuota, o Palangoj, jei nuo ryto iki vakaro valgysi kavinėse, susimoki už kambario nuomą ir jau keli šimtai per dieną išeina. Nenormalu. Ir dar svarbiausia jie (verslininkai – aut. past.) vis dejuoja, kad ir elektra, ir patalpos brangios, nors per vieną dieną atsiperka ir už viską susimoka.“ 

Žmona čia pat priduria, kad užsienyje galima ir pigiau atostogauti, bet yra priežastis, kodėl neaplenkia Palangos: „Ką čia gauni už pinigus, kuriuos išleidi, tai užsienyje gauni geriau, bet mes tiesiog mylime Palangą, todėl ir atvažiuojame čia pabūti.“

Indrė Pepcevičiūtė-Bogušienė

DELFI