Palangos verslininkas apie padidėjusias kainas ir sezoną: besiskundžiantys arba meluoja, arba gudrauja

„Labai gera vasara. Niekuo nesiskundžiu. Ir orai geri, ir poilsiautojų yra daug. Nors viskas brangsta – pradedant elektra, baigiant aliejumi bulvytėms gruzdinti, manau, kad šiemetine vasara visi džiaugsis“, – kalbėjo vienos Palangos paplūdimyje įsikūrusios kavinės savininkas.

Paprašęs neatskleisti nei jo vardo, nei vietos pliaže, kur yra jo paviljonas, verslininkas bendraudamas su „Delfi“ teigė suskaičiavęs, kad tiekėjai produktų ir gėrimų kainas šiemet, palyginti su 2021-aisiais, pakėlė nuo 30 iki 60 proc.

„Pavyzdžiui, aliejus gruzdinimui pernai kainavo 7 eurus, šiemet jau 14 eurų. Brango ir ledai, ir alus, ir kiti gėrimai. Jau neskaičiuoju elektros. Taip pat vien už smėlį (turėta minty vieta pliaže – aut. pas.) kiekvieną sezoną Palangos savivaldybei sumoku 30 tūkst. eurų.

Nepaisant to, nesiskundžiu. Ir kainas pakėliau tik vienu euru visų parduodamų patiekalų. Jei tos pačios bulvytės pernai kainavo 6 eurus, šiemet – 7 eurus, alus pernai kainavo 5 eurus, tai šiemet – 6 eurus. Tad vidutiniškai mano įstaigoje kainos padidėjo apie 15-20 proc.“ – skaičiavo verslininkas.

Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Palangos verslininkai apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių kainas šiemet kėlė mažiau nei buvo planuota.

„Kilo kainos, bet jos kilo mažiau, negu kad mes turėjome jas pakelti. Visi tiekėjai kėlė kainas, bet mūsų pakelta kaina nekompensuoja mūsų visų sąnaudų“, – žiniasklaidai kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos pirmininkė Ingrida Valaitienė.

Asociacija teigia, esą, buvo planuota, kad Palangos viešbučiuose ir restoranuose kainų šuolis šiemet sieks 20 proc. Tačiau, dėl sumažėjusio poilsiautojų skaičiaus, kainos kilo iki 7 proc.

Kliuvo ir žiniasklaidai

Kalbintas verslininkas paaiškino, kad Palangoje per vasaros sezoną kiekvienais metais būna tik 40 saulėtų ir tikrai šiltų dienų, per kurias į pajūrį suplūsta minios poilsiautojų. Esą per tas dienas kurorto verslas generuoja daugiausiai pajamų. Tos dienos kiekvienais metais išsidėsto skirtingais mėnesiais, tačiau niekada neviršija 40 dienų. Šiemet tas dienas reikėtų skaičiuoti nuo Joninių.

„Tie, kurie skundžiasi, kad šiemet vasara bloga, arba meluoja, arba gudrauja. Labai gera ta lietuviška vasara. Paskaitykite, kas Italijoje dabar darosi. Arba Londone. Pliažai tušti, Romoje turistai į gatvę bijo dėl karščio išeiti. Jiems ten gera vasara?

Manau, kad nevertiname to, ką turime. Juk ir šiandien visa senoji Palanga išnuomota (verslininkas omenyje turėjo miestą nuo jūros iki Klaipėdos pl. – aut. past.) poilsiautojams. Tie, kurie nespėjo, ieško apartamentų ar kambarių poilsiui į rytus nuo Klaipėdos pl. Visiems bus gerai“, – kalbėjo verslininkas.

Turėjo jis pastabų ir Lietuvos žiniasklaidai, kurio atstovai po kurio nors ilgesnio savaitgalio puola kalbinti verslo atstovus ir ragina daryti išvadas.

„Jei kurį nors savaitgalį lyja, tai kokios nors kavinės savininkas ir sako, kad dėl lietaus sulaukė mažiau klientų. Tačiau tai buvo tik vienas savaitgalis. Koks nors žurnalistas ir parašo, kad šiemet lankytojų Palangoje mažiau. Dar vilnietį gyvenantį Šeškinės daugiabučio devintame aukšte suklaidino meteorologai, kurie prognozavo lietų ir vėją, tai tas žmogus tikrai niekur nebevažiuos. Tad laimėjo tie, kurie rizikavo ir nakvynes Palangoje užsisakė iš anksto. Be to, ūkinės veiklos rezultatai turi būti skaičiuojami metų pabaigoje. Pats dirbu pajūryje jau 8 vasarą, tai tik vieną vasarą baigiau su minusu“, – prisipažino verslininkas.

Kita vertus jis teigė pastebėjęs, kad klientai tapo mažiau išlaidūs. Jei anksčiau daugelis kavinėse puotaudavo, tai pastaraisiais apsiriboja daugiau dviem bokalais alaus.

Įgėlė kolegoms

Paklaustas apie orų įtaką verslui tas pats verslininkas teigė, kad nei vėjas, nei lietus jo negąsdina.

„Savo paviljone įstačiau duris, viduje, prireikus, galiu įjungti šildytuvą. Sukuosi, kad klientams būtų gerai bet kokiu oru. Kviečiu organizuoti pokylius, didesnius renginius. Aišku, kai šilta, man geriau. Užtat Basanavičiaus gatvei karštis yra blogai. Jie meldžiasi, kad būtų blogas oras ir lytų.

Tuomet klientai nuėję prie jūros apsisuks ir grįš į kurią nors kavinę. O šiandien jie eina prie jūros ir visus restoranus praeina. Aišku, grįš vakare, bet vis tiek jų bus mažiau nei tuomet, kai lyja“, – kolegoms įgėlė vyriškis.

Palanga pasivijo Sidnėjų

Tačiau verslininkų deklaruotas mažesnis už planuotą kainų pakėlimas neliko nepastebėtas. Kai kurie lietuviai puikiai prisimenantys kainas litais šiemet jau drąsiai teigia, kad kainos eurais viršijo kainas litais. Be to, kad Lietuvoje viskas brangsta, pastebėjo ir atostogauti grįžę emigrantai.

Po ketverių metų iš Australijos į Lietuvą su vyru grįžusi Sandra „Delfi“ prisipažino, kad skrisdama į tėvynę tikėjosi, kad čia kainos bus mažesnės nei Sidnėjuje. Per mėnesį aplankiusi įvairius šalies miestus ši emigrantų pora atostogavo ir Palangoje.

„Mus su vyru šokiravo padorių ir tvarkingų būstų nuomos kainos. Nes jų kaina tai tikrai lygiuojasi su nuomos kaina Australijoje. Dėl maisto, tiek Palangoje, tiek Kaune ar Vilniuje, jos nėra labai mažos (ko labai tikėjausi, galvojau bus labai pigu atvykus iš Australijos).

Pajūryje buvome HBH (komplekse Žibininkuose netoli Palangos). Lašišos kepsnys ten kainuoja apie 14-15 eurų. Australijoje pavertus į vietinius dolerius būtų panašiai. Tradicinių lietuviškų patiekalų kainos mažesnės (8-12 eurų), bet jų lyginti ir negaliu, Australijoje tokių nelabai yra. Pramogų kainos taip pat panašios“, – įspūdžiais su „Delfi“ dalijosi moteris.

Jos vyras Lietuvoje ne kartą lankėsi pas kirpėjus, kurių paslaugų kaina, pasak Sandros, tokia pat, kaip ir Australijoje. Moteris taip pat prisipažino, kad šiek tiek sutaupyti tikėjosi maistą pirkdami parduotuvėse, tačiau ir jose kainos buvo labai aukštos.

„Na, o maistą pirktis iš parduotuvių... nu labai brangu. Panašiai, kaip Australijoje tikrai išleistume. Tai Lietuvoje visuose miestuose tokios pačios kainos. Tikėjomės, kad daug kas bus biški pigiau negu ten. Tai gerai, kad dovanas (prieš grįždami į Lietuvą) ar ten smulkmenas visokias nusipirkome Australijoje. Bent jau kokybės ir kainos santykis daug geresnis“, – stebėjosi Sandra.

Kuo toliau, tuo pigiau

Grįžtat prie galimybės papietauti Palangoje „Delfi“ pasidairė po nuošalesnėse gatvėse įsikūrusių kavinių kainoraščius. Pastebėta, kad kuo toliau nuo J. Basanavičiaus gatvės, tuo kainos žemesnės.

Nepaisant to, antrojo patiekalo kaina retai kur yra mažesnė už 6 eurus. Jei pernai dienos pietus buvo galima suvalgyti už 4,9 euro, tai šiemet mažiausia kaina – 5,9 euro, o daugelyje vietų – 7,5 euro.

Net ir greito maisto patiekalai retoje vietoje kainuoja pigiau nei 6 eurus.

Tačiau net ir viskam brangstant galima rasti išeitį. Nevalgantieji mėsos arba jos jau persivalgę galėtų paskanauti miltinių patiekalų Jūratės gatvėje, kur tiekiami įvairūs blyneliai ne brangesni nei 4 eurai.

DELFI