Šie daugiabučių projektai nori pelnyti geriausiojo titulą: kuris verčiausias? konkursas „Už darnią plėtrą“

Palangos tiltas, 2022-11-22
Peržiūrėta
895
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt nuotr.
Delfi.lt nuotr.

Šiuo metu, esant jau pastatyto ir gyvenamojo, ir komercinio NT trūkumui, labai svarbu nepamesti galvos: pirkėjai turėtų atidžiai rinktis namus ir nuodugniai įvertinti projektus, o vystytojai – nepalikti nuošalyje statinio kokybės, išskirtinumo ir vertės klausimų. NT plėtotojai, norėdami parodyti, jų nuomone, geriausius ir dėmesio verčiausius išvystytus objektus, dalyvauja penkioliktą kartą vykstančiame geriausio NT projekto konkurse „Už darnią plėtrą“. Jūsų dėmesiui – konkurse dalyvaujantys gyvenamosios paskirties projektai.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) penkioliktą kartą organizuojamame konkurse „Už darnią plėtrą“ dalyvauja NT plėtotojai, kurie įsitikinę, kad jų išvystytas gyvenamasis arba komercinės paskirties objektas (arba kompleksas) vertas geriausio NT projekto vardo. Pagrindiniai konkurso tikslai – įvertinti naujus NT projektus skirtingose kategorijose, kelti kokybės kartelę plėtotojams ir šviesti pirkėjus puoselėjant darnios plėtros idėjas.

Paraiškas konkursui galėjo teikti visi NT plėtotojai. Šiais metais konkurso rengėjai gavo 16 paraiškų (6 iš jų – Ateities projekto nominacijai). Paraiškos pateiktos iš Vilniaus, Kauno, Palangos, Šiaulių. Du mėnesius (rugsėjį ir spalį) 10 komisijos narių važiavo savo akimis pamatyti ir įvertinti kiekvieną konkurse dalyvaujantį projektą. Jau netrukus, lapkričio mėnesio pabaigoje savo balsą už patikusį projektą galės atiduoti ir kiekvienas „Delfi būstas“ skaitytojas. „Delfi būstas“ antrus metus prisideda viešinant konkurse dalyvaujančius projektus ir kviečia savo skaitytojus ne tik balsuoti už labiausiai patinkančius, bet ir išreikšti savo nuomonę apie šiandienę situaciją NT rinkoje.

O dabar, jūsų dėmesiui – konkurse dalyvaujantys gyvenamosios paskirties projektai pagrindiniam prizui gauti. Paraiškas pateikę dalyviai surašomi atsitiktine tvarka.

„Būk čia“ (UAB „Citus“), Vilnius

Projektuotojas: UAB „Projektavimo sprendimai“ (Lauras Paulauskas, Aurimas Žilius, Rūta Kavaliauskaitė). Šis projektas yra gyvenamosios paskirties. Jo aprašyme teigiama, kad jis pirmasis Lietuvoje į sportą ir aktyvų laisvalaikį orientuotas būsto projektas, kurio infrastruktūra – ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Vidiniame kieme įkurtas visas „sporto maniežas“ su „cross-fit“ bei lauko treniruokliais, alpinizmo erdve mažiesiems, estafečių ir bėgimo trasa, sveikatingumo taku, geriamo vandens fontanėliu, poilsio zona, dviračių remonto stotele, stalo žaidimais ir kitomis sportuoti namų erdvėje padedančiomis bei skatinančiomis priemonėmis.

Pavadinime „Būk čia by CITUS“ užkoduoti Bukčių gatvė ir Bukčių miškas, su kuriuo ribojasi projektas, o kartu tai – kvietimas būti „čia ir dabar“, būti aktyviems. Tai pirmasis Lietuvoje į sportą ir aktyvų laisvalaikį orientuotas būsto projektas, kurio infrastruktūra – ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

„Mindaugo baltas lapas“ (UAB „Eika“), Vilnius

Architektai: Tauras Paulauskas, Dainius Čepurna, Tumas Mazūras, Giedrius Stogis, Eglė Ološauskytė, Kristina Volk, Ignas Jurkšaitis, projekto vadovas – Daiva Šeikytė, UAB „Unitectus“. Statinio paskirtis yra daugiabučiai gyvenamieji namai, o patalpų juose yra gyvenamųjų, kūrybinių dirbtuvių, paslaugų paskirties. Projekto aprašyme teigiama, kad projektas buvo kuriamas harmonijos principu, stengiantis, kad jis kuo organiškiau įsilietų į Naujamiesčio aplinką. Perimetrinis užstatymas taip pat buvo parinktas pagal Naujamiesčio rajono užstatymą. Projekte įrengta infrastruktūra elektromobiliams sudaro 20 proc. iš visų esamų parkavimo vietų, gyventojams laikyti dviračius įrengtos saugyklos. Projekto teritorija yra praeinama visiems miesto gyventojams, tad projektas nėra atsitvėręs nuo jo supančios bendruomenės. Kieme įrengtos treniruoklių ir žaidimų aikštelės.

„Gilužio rivjera“ (UAB „Homa“), Vilnius

Projekto vadovas – Tomas Gorbačionka, Vytenis Gerliakas (UAB „Eventus Pro“ ). Šis projektas yra gyvenamosios paskirties. Jo aprašyme teigiama, kad gyvenvietė yra uždara, nuo kurios iki ežero – vos 50 metrų. Šis natūralus gamtinės aplinkos elementas, pagrindinė ir esminė teritorijos dominantė, ir yra svarbiausias projekto taškas. Tarpusavyje derinant ir jungiant pastatų vizualinę architektūrinę išraišką: tūrius, spalvas, medžiagas, naujai kuriamą urbanistinį – gamtinį kontekstą, kuriama erdvė stengiantis nedisonuoti, o papildyti unikalią aplinką. Tęsiama, kad ežeras mieste iš esmės yra nelengva užduotis darniai susieti natūralią gamtą ir žmonių gyvenimui skirtą urbanistinį audinį, tačiau esminiai projekto tikslai ir buvo nuosekliai išryškinti ir pritaikyti gamtinę aplinką bei funkcionaliai suplanuoti gyvenamąsias erdves, besikuriančios bendruomenės poreikiams. Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad sukurtas uždaras kvartalas, neapriboja visos visuomenės lengvo ir patogaus patekimo prie ežero. Sukurtos aiškios atskiros viešos ir atskiros privačios zonos daugiau jungia negu atskiria, skirtingas visuomenės grupes, gamtinę ir architektūrinę aplinką.

„Matau Vilnių“ (UAB „YIT Lietuva“), Vilnius 

Projekto vadovas: Kęstutis Kisielius, architektas Džiugas Kisielius (UAB „Vilniaus architektūros studija“). Tai – gyvenamosios paskirties objektas, kuris, kaip teigiama jo aprašyme, yra legendinės Šopeno alaus daryklos vietoje ir pasižymi turtingą istoriją turinčia aplinka bei kultūrine aura. Ją išryškina ir projektui pasirinkti architektūriniai sprendimai – daugiabučiuose atkartojami Šopeno alaus daryklos motyvai: jai būdingos arkos, spalvų gama ir kiti elementai. Projekte išsaugota ir visuomenei atverta kultūros vertybe pripažinta tapytojos Natalijos Daškovos freska „Liaudies šventė“, kuri tvarkant teritoriją buvo aptikta buvusioje alaus degustacijos salėje. Autentiškos, alaus daryklos komplekse aptiktos, freskos puošia kvartalo praėjimus.

Projektą sudaro 6 daugiabučiai namai, kuriuose įrengta 214 butų. A energinio naudingumo namuose įdiegti modernūs inžineriniai sprendimai – efektyvus grindinis šildymas, pažangi rekuperacinė sistema. Po namais įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, o kiemuose – šiuolaikiškos vaikų žaidimų aikštelės bei poilsio erdvės.

„Raitininkų sodas“ (UAB „YIT Lietuva“), Vilnius 

Projekto vadovė – Vaida Norkūnaitė, architektas Karolis Radiūnas (UAB „Vilniaus architektūros studija“). Statinys yra gyvenamosios paskirties. Projekto aprašyme teigiama, kad kvartalo pastatų architektūrinius sprendinius nulėmė urbanistinė Raitininkų gatvės sklypo aplinka. „Vilniaus architektūros studijos“ komanda pasakojo, jog gretimi sklypai per pastaruosius metus buvo gana chaotiškai užstatyti. Todėl, pradedant projektuoti naują daugiabučių kompleksą, vienas pirmųjų sprendimų buvo atlaisvinti erdvę. Kaip sakė architektas Algimantas Pliučas, tai išspręsta atitraukus objektą nuo gretimų pastatų – taip atsivėrė laisvesnė pravažiavimo erdvė, kompleksas tapo vieningas su greta stovinčiais pastatais, atsirado gana dideli atstumai nuo jų. Tad didelio mastelio ir tūrio statiniai paradoksaliai atvėrė erdvę – kvartale tapo laisviau.

Komplekso gyvenamosios patalpos sukoncentruotos vienoje vietoje. Pasirinktas užstatymo tipas leido sukurti erdvų, didelį kiemą, saugią ir žalią vidinę poilsio erdvę be automobilių, apsaugotą nuo aplinkinio miesto triukšmo. U formos komplekso vidinį kiemą nuo gatvelės „uždarė“ vieno aukšto korpusas, ant kurio stogo įrengtas amfiteatras – po juo suprojektuotos komercinės patalpos.

„Raitininkų sode“ viso yra įrengti 233 butai bei komercinės patalpos pirmame namo aukšte.

„Vanagupės parkas“ („Lumont“ įmonių grupė (UAB „Eigera“), Palanga 

Projekto rengėjai – UAB „EGL studija“ ir UAB „Unitectus“. Projektas yra gyvenamosios paskirties daugiabučių. Jo aprašyme teigiama, kad vienoje žaliausių Palangos zonų, ilgaamžio pušyno apsuptyje įgyvendintas 19 gyvenamųjų pastatų projektas. Projektavimo metu, kaip teigiama, didžiausias dėmesys buvo skiriamas butų privatumui, patogumui bei projekto estetikai. Mažaaukštė, nedidelių atskirų tūrių architektūra leido išskaidyti bei suprojektuoti pastatus taip, kad butams būtų suteiktas optimalus privatumas, išplanavimas bei vaizdas pro langus. Pastatų architektūroje naudojamos fasado medžiagos parinktos siekiant išgauti harmoniją tarp architektūros bei projektą supančio pušyno bei jame įrengtų žaliųjų zonų (kurių įrengimui investuota daugiau kaip 400 000 Eur viso projekto plėtojimo laikotarpiu).

Automobilių stovėjimo aikštelės išskaidytos į antžemines bei požemines (po trejais pastatais), o didžioji dalis sandėliavimo patalpų dviračiams įrengta taip pat po pastatais. Elektromobiliams įrengtos įkrovimo stotelės.

Įsidėmėkite šiuos projektus, nes jau netrukus turėsite galimybę atiduoti savo balsą už labiausiai patikusį ir verčiausią nugalėtojo vardo konkurse „Už darnią plėtrą“. O jeigu šie objektai jūsų nesužavėjo, kitoje publikacijoje savo mėgstamiausią projektą galėsite išsirinkti iš kitos paskirties projektų. Sekite konkursą „Už darnią plėtrą“ „Delfi būstas“ kanale ir feisbuko paskyroje.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiuo metu, esant jau pastatyto ir gyvenamojo, ir komercinio NT trūkumui, labai svarbu nepamesti galvos: pirkėjai turėtų atidžiai rinktis namus ir nuodugniai įvertinti projektus, o vystytojai – nepalikti nuošalyje statinio kokybės, išskirtinumo ir vertės klausimų. 


Vienui vienu punktu iki vienuolikos procentų – tiek per metus Lietuvoje padidėjo renovuotų senų daugiabučių dalis.


Grupė „Bon Jeans“: J.Bon Jovi, Def Leppard projektai


Palanga, viena iš šalies daugiabučių renovacijos lyderių, daugiabučių renovavimo patirties semiasi ne tik iš kitų šalies savivaldybių, bet taip pat ir iš vokiečių bei austrų. Nuo 2013-ųjų metų Palangoje jau renovuota per 60 daugiabučių, o po namų renovacijos rengiami projektai ir kiemų infrastruktūrai atnaujinti.


Antradienį, sausio 30 dieną, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas ir Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto studentais ir pristatė jiems paskaitą apie Palangos miesto plėtrą. Susitikimo, kuriame dalyvavo apie 400 kurorto gyventojų, metu pristatyti šiuo metu įgyvendinami Palangos...


Baseinas Palangoje bus, bet jo teks dar palaukti. Miesto savivaldybė dar praėjusiais metais pirko baseino statybos techninį projektą, bet pateikti siūlymai savivaldybininkus glumino dėl itin skirtingų baseino dydžių, tūrių, energetinių sąnaudų ir sąmatų, todėl buvo nuspręsta iš naujo skelbti konkursą tokiai paslaugai pirkti. Valdžios atstovai vieningai tvirtina, kad jaudintis nėra...


Tokią aikštingą ir atšiaurią žiemą ypač sunerimę buvo Lietuvos upių pakrančių gyventojai, – kuo arčiau upės, tuo labiau niaukstėsi: „ Kiaurą parą privalome stebėti upės elgseną, ledų sangrūdas, kad požeminės srovės, „kunkulai“ neišstumtų ledų į krantą, o tada... o tada... ne tik turtui gali būti „amen“. Upė upei nelygi. O gal kitaip...


„Nykštuko“ komanda apgynė salės futbolo čempionų titulą

„Palangos tilto“, Palangos sporto centro inf. , 2013 02 11 | Rubrika: Sportas

Penktadienį Palangos sporto centro sporto salėje finišavo visą mėnesį vykęs tradicinis atviras salės futbolo mėgėjų turnyras Palangos sporto centro taurėms laimėti. Pirmąją vietą jau ne pirmą kartą iškovojo ir pernai metų čempionų titulą apgynė komanda „Nykštukas“.Penktadienį Palangos sporto centro sporto salėje finišavo visą mėnesį vykęs tradicinis...


Palangos krepšininkams vėl nepavyko pelnyti pirmosios pergalės LKL

„Palangos tilto” informacija, 2013 02 04 | Rubrika: Sportas

Tris kėlinius Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandai priešinęsi „Palangos Triobet“ krepšininkai šeštadienį galiausiai turėjo pripažinti kur kas labiau patyrusių varžovų pranašumą rezultatu 70:85 (19:29, 18:22, 25:19, 8:15) ir lieka vienintele pergalių vis dar neiškovojusia LKL komanda.


Kultūros sostinės titulą perėmusi Palanga žada nustebinti

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 12 10 | Rubrika: Miestas

Pasitikdama 2013-uosius Palanga iš Anykščių perėmė Lietuvos kultūros sostinės titulą. Anykščiuose vykusio teatralizuoto renginio metu didžiausio šalies kurorto mero pavaduotojui Sauliui Simei kartu su Lietuvos kultūros sostinės titulu perduota ir didžiulė skrynia su vietos bendruomenės linkėjimais palangiškiams.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius