Svarbiausi pokyčiai, kurie laukia 2025-aisiais – didėja pensijos, brangsta degalai ir alkoholis bei rūkalai

Kaip ir kasmet, ateinantys Naujieji su savimi atsineša nemažai pokyčių. Pastarieji nuo Sausio 1-osios palies tiek gyventojų pinigines, tiek tam tikrą tvarką, kuri nuo minėtos datos bus kitokia. „Delfi“ pateikia pagrindinius dalykus, kurie gyventojams keisis nuo Naujųjų Metų.

 Didės pajamos, pensijos

 Nuo 2025 metų sausio minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1038 eurų, t. y. 114 eurų arba 12 proc. Šiuo metu MMA yra 924 eurai ir sudaro 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 708 eurus ir sudaro apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo). 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2025 metų pradžios didinamas iki 6,35 euro vietoje dabar nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 eurų, arba taip pat apie 12 proc. Preliminariais skaičiavimais, nustačius 1038 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus. 

MMA ir išmokų pokyčiai

Nuo Naujųjų laukia ir didesnės senatvės pensijos. 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 81 euru ir sieks 721 eurą. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

Taip pat skelbiama, kad nuo 2025 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 1,75 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 72,35 euro iki 73,62 euro, o vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro, rašo „Delfi“.

Daugiau vaiko pinigų, kitų išmokų

 Nuo 2025 metų pradžios keičiasi ir baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 70 eurų vietoje 55 eurų, šalpos pensijų bazė – 248 eurus vietoje 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 208 eurus vietoj 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 221 euras vietoje 176 eurų. Padidinus bazinės socialinės išmokos sumą, tai įtakos turės ir kitiems išmokų dydžiams: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos didės. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. didės nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai – iki 122,5 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 194,6 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 4125 eurų iki 5250 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 110 eurų iki 140 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 440 eurų iki 560 eurų. 

Taip pat didės ir nedarbo išmoka

 Ją sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji. Pastarosios dydis priklauso nuo MMA ir yra lygus 23,27 proc. nuo tuo metu galiojančios minimalios algos. Kadangi 2025 metais MMA sieks 1038 eurus „popieriuje“, pastovioji nedarbo išmokos dalis bus 241,54 euro (šiemet ji yra 215,01 euro). Teigta, kad vidutinė nedarbo išmoka 2025 metais didės maždaug 52 eurais iki 525,5 euro.

Didėja PSD ir VSD įmokos 

Augant MMA, nuo kitų metų didėja ir privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Jos dydis, ją mokant savarankiškai, lygus 6,98 proc. nuo MMA, tad 2025 metais vieno mėnesio PSD įmoka individualiai dirbantiems ir patiems už sveikatos draudimą mokantiems gyventojams bus 72,45 euro (šiemet ji yra 64,50 euro). Taigi, kitąmet per mėnesį teks sumokėti 7,95 euro daugiau, o per metus – 95,4 euro daugiau PSD. Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai. Gyventojai, vykdantys veiklą su verslo liudijimu, moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas, skelbė „Sodra“. 2025 metais visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka sieks 90,51 euro, jei žmogus nekaupia pensijai papildomai. O jei kaupia ir papildomai moka 3 proc. – tuomet 121,65 euro. 

2024 metais ši individualiai dirbančiųjų grupė moka 80,57 euro per mėnesį papildomai nekaupdami pensijai, ir 108,29 euro – kaupdami. Taigi, mėnesio įmoka kitąmet padidės, atitinkamai, 9,94 ir 13,36 euro. Per metus – 119,28 arba 160,32 euro. 

 Brangsta rūkalai, alkoholis

2025 metais daugiau teks mokėti ir už alkoholinius gėrimus bei tabaką. Didėjant akcizams šios prekės brangs. Alkoholio ir tabako akcizai 2025 metais kils dėl bazinio jų augimo bei gynybos fondo sprendimų, kuriais siekiama didinti finansavimą krašto gynybai. Tai reiškia, jog pusė litro alaus naujais metais dėl priimtų akcizų pokyčių gali pabrangti maždaug 5 centais, stipresnis nei 8,5 proc. vynas – 21 centu, stiprusis alkoholis – 69 centais. 20 vienetų cigarečių pabrangs 26 centais, 20 gramų cigarų ir cigarilių – 36 centais, toks pat kiekis rūkomojo ir neapdorotojo tabako – 26 centais. Kaitinamasis tabakas brangs 24 centais. Itin smarkiai gali brangti elektroninių cigarečių skystis – 2 mililitrų jo kaina augs 92 centais. Vėlesniais metais – 2026 ir 2027 metais – numatytas dar smarkesnis jo brangimas, kuris atitinkamai sieks 2,25 ir 5,69 euro, rašo „Delfi.“

Už degalus mokėsime daugiau 

Jau netrukus degalinių švieslentės nemaloniai stebins padidėjusiomis kainomis. Praėjusioje pavasario sesijoje Seime priimtas ne vienas sprendimas dėl akcizų degalams didinimo nuo 2025 metų. 2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.

 Skaičiuojama, jog 1 litras benzino kitais metais dėl mokestinių veiksnių galėtų pabrangti apie 0,06 euro, 1 litras dyzelino – apie 0,13 euro, toks pat kiekis žymėto dyzelino žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – apie 0,03 euro, o suskystintų automobilių dujų – apie 0,04 euro. 

Keičiasi elektros ir dujų tarifai 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. VERT sprendimu „standartinio“ vienos laiko zonos plano kaina sieks 20,5 cento (su PVM) – 0,8 cento daugiau, dviejų laiko zonų: dieninės – 23,3 cento (0,8 cento daugiau), naktinės – 13,9 cento (0,6 cento daugiau). Gamtines dujos brangs iš dalies dėl aukštesnės prognozuojamos dujų, kaip produkto, kainos. Kai kuriems vartotojams augs kintamosios dalies kaina, kitiems – pastoviosios dalies kaina. 

Didžiausias pokytis palies pirmos grupės vartotojus (naudojančius dujas maistui ruošti, tai yra, iki 300 m3 dujų per metus). Pastovios kainos dalis (abonementinis mokestis) jiems auga nuo 0,56 iki 0,99 euro per mėn. (su PVM), bet šiek tiek pinga kubinio metro kaina – 6 centais, nuo 1,05 iki 0,99 euro. Bendros sąskaitos augimas (suvartojant po 4,5 kubo per mėnesį) būtų apie 16 centų per mėnesį. Antrai ir trečiai grupei dujų kainos kintamoji dalis (kubo kaina) augtų po 10 centų, atitinkamai: iki 0,69 ir 0,65 euro už kubą, o pastovioji dalis liktų tokia pati (3,99 euro). VERT skaičiuoja, kad antrosios grupės klientams (jų vidutinį mėnesio suvartojimą skaičiuojant kaip 108 kubus) per mėnesį sąskaita didėtų 10,8 euro.

 Už pagrindinį banko krepšelį mokėsime mažiau 

Nuo 2025-ųjų visuose šalies bankuose, Lietuvos banko nurodymu, mažėja pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio įkainis. Taip pat keisis ir grynųjų pinigų nusiėmimo suma. Dar rugsėjį Lietuvos banko valdyba patvirtino, kad nuo Naujųjų visi šalies bankai privalo taikyti kitokias pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio kainas ir sudėtį. Nuo Naujųjų metų pradžios reguliuojamas paslaugų krepšelis pigs trečdaliu: mėnesiui kainuos 1 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,50 Eur. Šiuo metu minėtas mokėjimo paslaugų krepšelis kainuoja 1,47 Eur (nepasiturintiems gyventojams – 0,73 Eur). Už šią kainą gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsiimti 800 Eur grynųjų pinigų, tai yra 250 Eur, arba 45 proc., daugiau nei dabar. Šiuo metu į minėto krepšelio kainą įeina 550 Eur išsigryninimas. Be to, bus galima atlikti 15 mokėjimo pervedimų (dabar – 10). 

Nebelieka lengvatos, startuoja investicinė sąskaita

 Nuo 2025 m. sausio 1 d. startuoja investicinės sąskaitos naujovė. Jos tikslas, kaip teigiama, sudaryti palankesnes sąlygas investuojantiems gyventojams. Per šią sąskaitą gautoms pajamoms galios pajamų apmokestinimo rėžimas, atidedant pajamų mokesčio mokėjimą už gautas investavimo pajamas, jei jos bus reinvestuojamos. Deklaruoti kaip investicinę sąskaitą galima jau turimą ar atsidarytą naują sąskaitą tiek finansų įstaigose, tiek per mokėjimo paslaugų tiekėjus Lietuvoje ar užsienyje, tačiau investuoti galima tik į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytus finansinius produktus (pvz. investuoti į kriptovaliutas su šia priemone negalima). 

Taip pat Seimui priėmus investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą, nuspręsta nuo 2025 metų naikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose ir mokantiems gyvybės investicinio draudimo įmokas. Pagal priimtas pataisas numatyta lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2024 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims. 

Be medicininės pažymos nebegalios teisės

 „Regitra“ primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d., neturint galiojančios medicininės pažymos, negalios ir vairuotojo pažymėjimas. Pasitikrinus sveikatą, duomenys bus gaunami automatiškai ir vairuotojui papildomai daryti nieko nereikės. Ši Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostata turėjo įsigalioti dar šių metų sausį, tačiau Seimas metams numatė pereinamąjį laikotarpį. Tuomet paaiškėjo, kad staigiai įvedus tokią pataisą teisės vairuoti netektų daugiau nei 250 tūkst. gyventojų.

 Svarbūs pakeitimai Darbo kodekse 

Nuo Naujųjų pradeda galioti ir svarbūs Darbo kodekso pakeitimai. Štai nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarbus Darbo kodekso pakeitimas, pagal kurį susitarime dėl papildomo darbo yra privaloma nurodyti ne tik papildomos darbo funkcijos atlikimo laiką, jos apimtį ir darbo užmokestį ar priemoką, bet ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarką. Taip pat nuo 2025 metų sausio 1 d. viršvalandinis darbas švenčių naktį turės būti apmokamas ne mažiau kaip 2,5 karto didesniu darbo užmokesčiu, o nuo 2025 metų darbdaviai galės nurodyti darbuotojams dirbti viršvalandžius tik gavus jų rašytinį sutikimą. 

Nuo 2025 metų sausio 1 dienos Darbo kodeksas aiškiai įtvirtins smurto ir priekabiavimo draudimą ne tik prieš darbuotojus, bet ir prieš vadovus. Ši nuostata užtikrins, kad visi darbo santykiai būtų grindžiami pagarba ir pagarbaus elgesio principais. Taip pat bus patikslinta, kad darbdavio arba įmonės vadovo nepriimtinas elgesys bus laikomas smurtu ar priekabiavimu, už kurį bus taikomos sankcijos.

Naujais metais auga finansavimas ugdymo reikmėms

 Kitais metais didinami atlyginimai pedagogams, mokyklų bibliotekininkams, skiriamas didesnis finansavimas pradiniam, įtraukiajam ugdymui, vadovėliams įsigyti. Šie švietimo biudžeto pokyčiai detaliai aprašyti šiandien Vyriausybės patvirtintoje Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkoje.

 Augs darbo užmokestis pedagogams, mokyklų bibliotekininkams

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. 8,2 proc. didinamas finansavimas pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui.

Prognozuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. mokytojų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių sudarys 3 106 Eur, po mokesčių – 1 878 Eur. Jis iki mokesčių vidutiniškai padidės 235 Eur, arba 8,2 proc., po mokesčių – 142 Eur.

Tokia pačia proporcija kaip mokytojams bus didinamas atlyginimas ir pagalbos mokiniui specialistams bei mokyklų vadovams.

Nuo sausio 1 d. 5,7 proc. auga lėšos mokyklos bibliotekininkų darbo užmokesčiui. Tam papildomai skirta 1,2 mln. Eur.

Nuo rugsėjo daugiau lėšų bus skiriama pradiniam ugdymui. Pradinio ugdymo mokytojo pareigybei teks mažiau kontaktinių valandų (dabar finansavimas skaičiuojamas laikant, kad vienai pareigybei tenka 799 val., o nuo kitų mokslo metų teks 756 val.). Šiam įsipareigojimui nuo 2025 m. rugsėjo skiriama daugiau nei 14 mln. Eur. Bendras etato valandų skaičius dėl to nesikeis – mažėjant kontaktinių valandų, daugės nekontaktinių.

Delfi.lt