Tai, ką išvydo pajūryje, paliko be žado: teko apeiti lanku

Palangos tiltas, 2022-07-18
Peržiūrėta
1619
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt nuotr.
Delfi.lt nuotr.

Poilsiautojai tikrai nesitikėjo pamatyti tai, ką išvydo pajūryje. Palangoje ant pėsčiųjų tako, o Smiltynėje pačiame pliaže buvo pastebėtas gyvūnas, dažnai dar vadinamas varine gyvate. Pasirodo, kad jis kaip tik ir gyvena tokiuose smėlynuose, tad sutikti jį netoli jūros tikrai galima.

Matė dukart iš eilės

„Mačiau toj pačioj vietoj dvi dienas iš eilės netoli centrinės gelbėjimo stoties, ant plytelių“, – sako Palangoje gyvūną užfiksavusi moteris, kuri jo nuotrauka pasidalijo feisbuke. Į jos žinutę komentatoriai sureagavo įvairiai – vieni pasibaisėjo ir stebėjosi, iš kur čia gali būti gyvačių, kiti iškart suprato, kas šis gyvūnas iš tiesų.

Socialiniuose tinkluose buvo galima pastebėti ir daugiau šio gyvūno nuotraukų, darytų pajūryje. Vieną jų moteris užfiksavo jau ne Palangoje, o Smiltynėje, paplūdimyje.

Turi gyvatės išvaizdą

Grynas.lt jau anksčiau yra pasakojęs apie šiuos gyvūnus. Tai – bekojai driežai, kurie dėl itin didelio panašumo į gyvates dar vadinami varinėmis gyvatėmis ir daugeliui gyventojų kelia šiurpą.

„Lietuvoje gyvena 3 gyvačių rūšys: nuodingoji angis ir 2 žalčių rūšys. Dar galima pastebėti gluodeną, kuris panašus į gyvatę, tačiau iš tikrųjų yra bekojis driežas. Kadaise jis turėjo galūnes, tačiau laikui bėgant jų neteko. Lietuviškai bekojis driežas vadinamas trapiuoju gluodenu, mat kaip ir visų driežų, jo uodega gali nulūžti“, – yra rašęs Žagarės regioninis parkas. Nors gluodenas iš pirmo žvilgsnio yra labiau panašus į gyvatę, iš tiesų jo kūno sandara yra driežo.

Parko specialistai pasakojo, kad gluodenas nuo žalčių ir angių skiriasi savo kūno sandara: „ Įdomu tai, kad šio bekojo driežo galva ir yra kaip driežo, tačiau kūnas panašus į gyvatės. Dar viena keistenybė, jog gyvatės niekada neužsimerkia, net kai miega, o gluodenas kaip driežas, gali užsimerkti ir atsimerkti. Kitas gluodeno bruožas – šis roplys yra gana lėtas. Angliškai jis dar vadinamas lėtuoju kirminu – slow worm. Tačiau atpažinti bekojį driežą lengviausia iš jo spalvos. Jis būna tarsi varinės ar blizgios bronzinės spalvos, todėl dar kartais vadinamas ir varine gyvate“.

Smėlynai – jų namai

Herpetologas Gerardas Paškevičius sako, kad gluodeno buveinės ir yra smėlingi miškai, dažniausiai pušynai arba beržynai.

„Jie ten puikiai jaučiasi ir gyvena, nes tai yra gerai saulės įšildomos šiltos vietos, kas jiems yra labai naudinga. Jiems smėlynai yra patogūs, jie gali bet kada įsirausti į smėlį, pasislėpti. Geba puikiai pasidaryti tokius urvelius. Savo kaklo dėka gali prasirausti arba tiesiog su snukiu stumia smėlį ir juda tolyn“, – pasakoja jis.

Jei šalia smėlingų vietų yra ištiestas takelis, kaip šiuo atveju Palangoje, gluodenai ten gali medžioti.

„Galima pamatyti, kad ten vasarą po lietaus ima lįsti įvairūs šliužai, sraigės ir sliekai. Visa tai yra pagrindinis gluodenų maistas, todėl jie naudojasi žmonių sukurtais asfalto takeliais kaip švedišku stalu“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, dėl pomėgio įsikurti smėlingose vietovėse juos galima sutikti aplink Molėtus, Dzūkiją, Vilniaus dalyje bei pajūryje.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Išskirtinių koncertų seriją su Kauno bigbendu rengiantis Marijonas Mikutavičius prisipažino, kad prieš pirmąjį pasirodymą jaudinosi labiau nei įprastai. 


Poilsiautojai tikrai nesitikėjo pamatyti tai, ką išvydo pajūryje.


Du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas – vis dar išlieka pagrindiniais vidinės migracijos centrais šalyje ir traukia norinčiuosius ištrūkti iš provincijos, vis dėlto pasitaiko ir išimčių, praneša Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Palanga. Pernai didžiausią šalies kurortą pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472. Miestas augo ir...


Jau beveik mėnesį dirba naujos sudėties Seimas, kuriame darbuojasi ir palangiškis Mindaugas Skritulskas. „Koks jūsų įspūdis apie naujojo Seimo pirmąjį mėnesį?" – jo paklausė „Palangos tiltas“. „Vertinant bendrą atmosferą, Seimas optimistiškai nuteikia: sutikau daug jaunos kartos išsilavinusių, perspektyvių naujai išrinktų...


Pagaliau nuplėšta paslapties skraistė nuo pajūrio kopose Palangoje atsiradusių vadinamųjų dušinių. Per vargus į jas patekusi savivaldybės komisija padarė išvadą, kad pastatas įrengtas ne visuomenės poilsiui aptarnauti, o kaip privatūs apartamentai. Prokurorų pastangos pateisinti po dušinių rekonstrukcijos priedanga paslėptą privačios vilos statybą, kurią dar...


Paskutinėmis dienomis grėsmingi prie 2 tūkstančių priartėję užsikrėtusiųjų koronovirusu skaičiai ir vėl paskelbtas visuotinis karantinas Lietuvos gyventojų neišgasdino – užuot pasisaugoję ir likę namie žmonės praėjusį savaitgalį traukė į pajūrį. Vaizdas, kurį praėjusį sekmadienį po pietų buvo galima matyti pagrindinėse Palangos gatvėse, į šalyje paskelbtą karantiną nebuvo...


Alvydas Ziabkus paliko Kretingos "Švyturio" redaktoriaus postą

"Palangos tilto" informacija, 2020 03 04 | Rubrika: Miestas

Žinomas Palangos žurnalistas Alvydas Ziabkus praėjusį penktadienį paliko Kretingos rajono laikraštį "Švyturys", kuriame dirbo redaktoriumi.


"Palangą" paliko vartininkas iš Brazilijos

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 15 | Rubrika: Sportas

Palangos futbolo klubo FK „Palanga“ ir vartininkas iš Brazilijos Jacksonas Da Cruzas nusprendė pasukti skirtingais keliais. Vasaros žaidėjų perėjimo metu prie pajūrio komandos prisijungęs futbolininkas rugsėjo 13 d. paliko Lietuvą ir grįžo į gimtąją Braziliją


Kurorto gimnazistams įspūdį paliko asmenų sulaikymo kambarys

Palangos senosios gimnazijos inf, 2017 05 12 | Rubrika: Jūros vaikai

Palangos senosios gimnazijos IIB klasės mokiniai tęsia pažintį su Palangos miesto teisėsaugos organais. Šį kartą buvo pakviesti teismo pirmininkės Ingridos Krušienės susipažinti su Palangos teismo darbu, pareigybėmis, studijų galimybėmis. Gegužės 8 dieną susipažinę su civilinės bylos procesu virtualioje teismo posėdžio salėje, gimnazistai patys inscenizavo šį procesą pagal...


Praėjusį ketvirtadienį Palangos miesto viešojoje bibliotekoje Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos septintokai su lietuvių kalbos mokytoja Neringa Petruliene paminėjo 210-ąsias lietuvių grožinės prozos pradininko, žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metines. Prisiminti iškilų lietuvį padėjo su savo kaligrafijos paroda „Palangos Juzė“ debiutavusi jaunoji menininkė Gražina...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius