Tėtis mažais vaikais gali pasirūpinti taip pat gerai kaip mama. Tyrimas parodė, kad taip mano 7 iš 10 Lietuvos gyventojų

Palangos tiltas, 2022-07-25
Peržiūrėta
901
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Tėtis mažais vaikais gali pasirūpinti taip pat gerai kaip mama. Tyrimas parodė, kad taip mano 7 iš 10 Lietuvos gyventojų

Moterys nori ne tik auginti vaikus, o vyrai – ne tik „daryti karjerą“. Tokius pokyčius rodo po dviejų metų atlikta pakartotinė visuomenės nuomonės apklausa apie Lietuvos gyventojų nuostatas asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo klausimais. 75 proc. apklaustųjų mano, kad normalu, kai vyras ima vaiko priežiūros atostogas. 4 iš 10 respondentų tiki, kad moteris gali grįžti į darbą po pusės metų vaiko priežiūros atostogų. 

Į lyčių vaidmenis šeimoje žiūrima lanksčiau

Asmeninio gyvenimo ir darbo derinimas dėl įvairiausių priežasčių yra aktualus visiems be išimties, bet dažnai tai tuo pačiu yra ir lyčių lygybės klausimas. Pavyzdžiui, tėčio įsitraukimas į naujagimio ugdymą bei priežiūrą yra naudingas ne tik vaikui – nuo to gali priklausyti, kokios bus mamos savirealizacijos galimybės ir kokios trukmės karjeros pertrauką ji turės daryti. Ar tėtis norės ir galės aktyviai įsitraukti į vaiko gyvenimą priklauso tiek nuo visuomenės normų, tek nuo valstybėje egzistuojančių paslaugų prieinamumo. Šiuo metu reikalingų paslaugų vis dar trūksta, bet remiantis tyrimo duomenimis, panašu, kad bent į lyčių vaidmenis šeimoje žiūrima vis lanksčiau.

Nesutinkančių, kad vyrui daryti karjerą turėtų būti svarbiau nei pasirūpinti vaikais, padaugėjo nuo 24 proc. iki 33 proc. Keičiasi ir požiūris į mamos vaidmenį. 2020 m. su teiginiu „Man atrodo normalu, jei moteris grįžta į darbą po pusės metų vaiko priežiūros atostogų“ visiškai arba iš dalies sutiko vos 22 proc. apklaustųjų, o šių metų gegužę taip manančių jau buvo 39 proc. Didžiausias pokytis matomas vyrų atsakymuose. Šiemet daugiau vyrų (2022 m. – 74 proc., 2020 m. – 61 proc.) sutiko su teiginiu, kad normalu, kai vyras ima vaiko priežiūros atostogas. Pakartotinėje apklausoje ankstesniam moterų grįžimui į darbą po vaiko priežiūros atostogų pritarusių vyrų skaičius išaugo net 23 procentiniais punktais (nuo 18 proc. 2020 m. iki 41 proc. 2022 m.). 

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai apskritai norėtų labiau įsitraukti į ankstyvąjį vaikų ugdymą ir skirti šeimai daugiau kokybiško laiko. 50 proc. apklaustų vyrų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiu „Man patiktų nedirbti, kol mano vaikas (-ai) mažas (-i)“ ir beveik pusė (47 proc.) pritarė, kad auginti vaiką (-us) ir rūpintis šeima jiems svarbiau nei darbas ar karjera. Taip pat 6 iš 10 respondentų atsakė, kad negalėdami suderinti šeimos ir asmeninio gyvenimo su darbu, svarstytų keisti darbą. Prieš dvejus metus tokios pat nuomonės laikėsi tik 36 proc. apklaustųjų.

Gyventojai vis geriau atpažįsta savo poreikius

Paskutinius porą metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais Lygių galimybių plėtros centru ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“ dirbo ne tik siekdami paskatinti įtraukią tėvystę, skatinti politikos priemones, užtikrinančias paslaugų prieinamumą ir asmeninio bei profesinio gyvenimo derinimo galimybes ir kovoti keisti nuostatas, dėl kurių daugelis mamų jaučia kaltę derindamos asmeninį ir profesinį gyvenimą, bet ir ragindami rasti asmeninio gyvenimo ir darbo balansą, kuris apima daug platesnį gyvenimo sričių spektrą. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai įsivertinti savo situaciją, buvo sukurta darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulė, o vis augantis balanso poreikis atsispindi ir tyrimo rezultatuose.

Neraminančia išlieka padidinto darbo krūvio situacija – nemaža dalis žmonių teigia dirbantys viršvalandžius, dėl kurių sudėtinga rasti laiko asmeniniams poreikiams patenkinti. 2022 m. 27 proc. visų apklaustų asmenų pažymėjo, kad ilgos darbo valandos arba viršvalandžiai trukdo jiems keliauti ir būti gamtoje. Respondentai (-ės) taip pat neslėpė, kad dėl profesinių įsipareigojimų yra sunkiau rūpintis savo sveikata (26 proc.), leisti laiką su sutuoktiniu (-e) / partneriu (-e) ar kitais artimaisiais (25 proc.), dalyvauti vaikų ugdyme (21 proc.). 25 proc. respondentų, palyginus su 15 proc. 2020 m., atsakydami į klausimą pasirinko ir kūrybinę veiklą, hobius bei sportą. Taigi, vis dažniau pastebima su darbu nesusijusių veiklų svarba asmeninei gerovei. 

Lietuvos gyventojai ganėtinai gerai išskiria ne tik jiems reikšmingas veiklas, bet ir priemones, kurios padėtų suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą. 34 proc. respondentų identifikavo, kad jų situaciją palengvinti galėtų prieinamos vaiko priežiūros paslaugos (lopšeliai, darželiai, dienos centrai). Absoliuti dauguma atsakė, kad tai padaryti padėtų lankstus darbo grafikas (74 proc.) ir galimybė dirbti nuotoliniu būdu (60 proc.). Tikėtina, kad šių priemonių poreikį paskatino ir pandemija, kuri tiek darbuotojams, tiek organizacijoms padėjo suprasti, jog lankstumas nebūtinai reiškia darbo rezultatų kokybės suprastėjimą ir net atvirkščiai – padeda didinti pasitenkinimą darbu ir produktyvumą.

Nuo nuostatų iki elgesio pokyčių

Nepaisant pažangos nuostatų lygmenyje, Lietuvoje asmenys savo turimą balansą vertina taip pat. Vos 13 proc. respondentų atsakė, kad suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą jiems sekasi puikiai, dar 32 proc. sakė gebantys tai padaryti gerai ir įveikti kylančius iššūkius. Nors bendrai teigiamai vertinantys savo pusiausvyrą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo sudaro beveik pusę visų apklaustųjų, likusiai pusei vis dar sekasi sunkiau. 

Apžvelgdama tyrimo rezultatus, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pastebi, kad įprastai elgesys keičiasi lėčiau nei pažiūros, tačiau pažiūroms taip pat didelę įtaką turi ir galimybės darbo rinkoje arba negalėjimas pakeisti situacijos dėl valstybės ar savivaldybių paslaugų trūkumo.

„Pakitusios nuostatos iškart neatsispindės elgesyje, bet vis labiau stiprėjančios į vaiko gerovę nukreiptos vertybės yra tikrai pozityvus pokytis. Tai, kad lyčių vaidmenys šeimose tampa vis lankstesni ir pamažu įsitvirtina idėjos apie rūpestingus vyrus, rodo, jog socialinės kampanijos bei kita švietėjiška veikla duoda rezultatų, o nauja kultūra formuojasi. Matome, kad vyrų įsitraukimas į ankstyvąjį vaikų ugdymą, kitų šeimos narių ar artimųjų priežiūrą darosi vis priimtinesnis, o moterų pasirinkimas derinti motinystę ir darbą vertinamas palankiau. Viliuosi, kad ilgainiui šios nuostatos persikels į praktiką ir visi bei visos galės rinktis priimtinas šeimos ir darbo derinimo priemones be artimųjų ar darbdavių spaudimo daryti kitaip. Taip pat viliuosi, kad daugės paslaugų prižiūrintiems bei slaugantiems vaikus ar suaugusius artimuosius. Kai kuriais atvejais požiūris gali keistis, bet nepadaugėjus trūkstamų paslaugų, deja, galimybės pasikeisti elgesiui vis tiek išlieka ribotos“, – sako kontrolierė. 

Siekiant pamatuoti projekto „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe“ metu pasiektą Lietuvos gyventojų nuostatų pokytį, reprezentatyvų tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2022 m. gegužės mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Apklausoje dalyvavo 535 moterys ir 477 vyrai, kurių amžius apklausos metu buvo nuo 18 iki 65 metų. Tyrime naudotas kvotinės atrankos metodas. Tyrimo paklaida siekia 3,1 proc.

Pirmoji apklausa buvo atlikta 2020 m. Su rezultatais susipažinti galite čia: https://lygybe.lt/data/public/uploads/2020/11/balance-tyrimo-ataskaita-2020.pdf 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Moterys nori ne tik auginti vaikus, o vyrai – ne tik „daryti karjerą“. 


Kilus karo grėsmei Ukrainoje, Lietuvos valdžia taip pat susigriebė, ko imtųsi neramumams kilus pas mus bei atnaujino mobilizacijos planus. Paaiškėjo, kad beveik pusei šalies gyventojų būtų kur laikinai slėptis – daugiausia mokyklose, o kiti turėtų saugotis kaip išmano. Visgi dauguma ministerijų, nors ir turėjo įsirengti slėptuves, jų neturi. Savivaldybės taip pat jų neįsirengė.


Mokesčių nepriemoką, kuriai buvo taikoma mokestinė pagalba ir tik nuo lapkričio 1 d. pradėti skaičiuoti delspinigiai, turi per 70 Palangos m. savivaldybės įmonių (per 210 tūkst. eurų), taip pat apie 100 savarankiškai dirbančių (per 60 tūkst. eurų) ir apie 600 jokios veiklos nevykdančių (per 90 tūkst. eurų) savivaldybės gyventojų. Pastarųjų didžiausia dalis turi nepriemoką iki 20 eurų.


Išėjo dar vienas nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris. Jis man, jo leidėjui ir redaktoriui – toks ypatingas. Pradėtas tik gegužės pradžioje, turėjo išeiti toks „kovidinis“, „iš idėjos“ – plonytis, iki 82 puslapių, nors vasarinis numeris nuo pat žurnalo leidybos pradžios 2016 metais visada „persiropščia“ 100 puslapių. Matyt, nesu labai geras verslininkas: šįkart žurnalą...


Atostogų meto laukia kiekvienas ir kaip apmaudu tampa, kai kažkas jas ima ir sugadina, kad ir kokia smulkmena „pakiša koją“. Taip nutiko ir vienai šeimai, išsiruošusiai autobusu iš Palangos į Žemaičių Kalvariją. Nekantriai laukę autobuso, nugabensiančio jų į norimą vietą, turėjo nusivilti, nes įlipo į visai ne šia kryptimi važiuojantį...


Trečiadienis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus vedėjai Elenai Kuznecovai buvo paskutinė darbo diena. Po 9 metų, praleistų skaičiuojant mokesčius, žinoma palangiškė, miesto Tarybos narė nusprendė palikti valstybinę tarnybą. E. Kuznecova „Palangos tiltui“ sakė, kad jaučiasi puikiai ir neigė gandus, kad po mokesčių inspekcijos...


Šiandien, išgirdus apie Norvegijoje atimtus lietuvių vaikus, ne vienas baisisi nežmonišku Norvegijos vaikų tarnybų elgesiu. Nors norvegai tvirtina, jog mažųjų tėvai patys kalti, kad netenka savo atžalų, bet palangiškės Loretos Daškevičės siaubinga asmeninė patirtis byloja ką kita. „Kol pati nesusidūriau su norvegų vaikų tarnybomis, pati tvirtai...


Kodėl į darželius vaikučius ne visada atlydi ir iš jų namo parsiveda ne mama ar tėtis, o močiutės, seneliai, kiti dėdės ar tetos? Ar todėl, kad tėvai prieš darbą ar po jo nesuspėja laiku to padaryti, ar todėl, kad tas darbas – svečioje šalyje, ir vaikutis auga su jį globojančiais artimaisiais?


Prieš porą savaičių Lietuvą sukrėtė žinia apie iškilios šalies politikės, pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimiros Danutės Prunskienės patirtą insultą. Moteris, grūmusis dėl gyvenimo, tik pastarosiomis dienomis parodė atsigavimo požymių, nors medikai kol kas nelinkę prognozuoti politikę užklupusios ligos padarinių.


Ukmergė parodė, kaip ginami gyventojų interesai

Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto savivaldybės meras, 2010 06 04 | Rubrika: Miestas

Palangiškius engiančią sutartį su “Litesko” nutraukti bijantiems ir milijoninėmis kompensacijomis žmones gąsdinantiems Palangos politikams pavyzdį parodė Ukmergės rajono taryba. Balandžio pabaigoje į neeilinį posėdį susirinkę šio rajono tarybos nariai vardiniu balsavimu nusprendė vienašališkai nepasibaigus terminui nutraukti sutartį su rajono šilumos tinklus išsinuomojusia privačia...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius