Kilus karo grėsmei Ukrainoje, Lietuva taip pat susigriebė: rengiami svarbūs planai

Palangos tiltas, 2022-02-02
Peržiūrėta
1033
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt nuotr.
Delfi.lt nuotr.

Kilus karo grėsmei Ukrainoje, Lietuvos valdžia taip pat susigriebė, ko imtųsi neramumams kilus pas mus bei atnaujino mobilizacijos planus. Paaiškėjo, kad beveik pusei šalies gyventojų būtų kur laikinai slėptis – daugiausia mokyklose, o kiti turėtų saugotis kaip išmano. Visgi dauguma ministerijų, nors ir turėjo įsirengti slėptuves, jų neturi. Savivaldybės taip pat jų neįsirengė.

84-erių Genrichas save vadina karo vaikiu – sako visuomet turintis atsargų. 

„Degtukų turiu, druskos turiu, cukraus turiu, kruopų turių. Ko dar reikia“, – LNK komentavo vyriškis. 

Jis įvardija, kur karo ar kokios nelaimės atveju eitų slėptis.

„Į rūsį. Daugiau nėra kur“, – teigė Genrichas. 

Sovietiniuose civilinės saugos filmuose žmonės lekia į požemines slėptuves. Kalbinti vilniečiai sako nelabai žinantys, kur reikėtų slėptis karo ar kokios katastrofos atveju. 

„Neturiu supratimo kur reikia slėptis. Man atrodo, kad mes Vilniuje išvis nepasiruošę šiam atvejui. Nežinau. Aš tik galiu žaliuzes nuleisti ir sėdėti, Dievo maldauti“, – pripažino LNK kalbinta moteris. 

„Na kur, man jau į karstą reikia eit, daugiau niekur. Rūsyje turbūt ne, namie, nes nepaeinu“, – sakė kita pašnekovė.

„Pirma mintis – ieškoti internete informacijos“, – svarstė vyriškis. 

„Neičiau į rūsį tikrai. Aš gyvenu daugiabutyje, tai ten ne pati saugiausia vieta. Laukčiau kažkokių nurodymų“, – teigė kita pašnekovė.

Laukti tarnybų nurodymų – vienas iš teisingesnių sprendimų.

„Išgirdę pavojaus signalą, pasistenkite pasiekti kažkokį artimiausią pastatą, kur galėtumėte vėliau saugiai išklausyti informaciją. Išklausę informaciją, toliau bus pasakyta, kur ką daryti – ar likti vietoje, ar rinktis į kažkokius punktus“, – LNK komentavo Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Iki šiol miestuose yra likusių apleistų sovietinių slėptuvių, tačiau žmonėms glaustis nelaimių ar neramumų atveju, anot tarnybų, reikėtų ne čia, o kolektyvinės apsaugos statiniuose. Dažniausiai tai – mokyklos, darželiai, kultūros centrai. 

Jie pažymėti mėlynu trikampiu. Tokių centrų šalyje yra beveik 2 tūkst. Juose galėtų slėptis beveik pusė šalies gyventojų. 

„Yra mūsų aktų salė. Tai viena iš patalpų, kur ekstremaliomis sąlygomis turėtume kažkam suteikti prieglobstį“, – LNK pasakojo Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė.

Gabijos gimnazijos aktų salėje galėtų glaustis apie 100, o sporto – dar apie 200 žmonių. Jiems mokykla parūpintų būtiniausių priemonių – higienos, vandens, maisto.

„Čiužinių turime, dalį lovelių turime ir patalų turime“, – patvirtino V. Klimavičienė. 

Seimo narių saugumu taip pat pasirūpinta. 

„Yra evakuacijos planas, mobilizacijos planas – visi šie planai yra, schemos numatytos, su grifu „slaptai“. Su ta informacija gali susipažinti Seimo nariai, kanceliarijos vadovai“, – LNK sakė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Blogiau su kitomis valdžios institucijomis. 

„Iš tų 23 institucijų, kurioms reikalinga slėptuvė, tik mes esame įsirengę tinkamą slėptuvę. Yra dar penkios institucijos, kurios planuoja įsirengti, suplanavo finansus ir tai daro. Šiais metais žinau, kad planuoja savo slėptuvę pabaigti Užsienio reikalų ministerija. Jeigu nesumeluosiu, greičiausiai yra kitos – Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų ministerija“, – kalbėjo E. Geda. 

Valstybinės įstaigos slėptuves turėjo įrengti iki praėjusių metų pabaigos.

LNK reportaže rodoma vienos iš ministerijų slėptuvė. Ji įrengta dar sovietmečiu, tačiau akivaizdu, jog dirbti saugiai jau dabar ji dar nepritaikyta. 

Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija sako taip ir nepradėjusi įrenginėti slėptuvės. Dar blogesnės situacija – savivaldybėse.

„Dabar realus poreikis savivaldybėms turėti slėptuvių yra 19 iš 60. Tų slėptuvių poreikis nustatomas pagal operacijų centrų įrengimo vietą. Deja, nei viena savivaldybė praktiškai tos slėptuvės neįrengė“, – sakė Civilinės saugos valdybos viršininkas.

„Civilinė sauga yra valstybės deleguota funkcija savivaldai – valstybė deleguoja funkciją, kurią atlieka savivalda, bet deleguodama funkciją arba duodama darbo dažniausiai turėtų ir susimokėti“, – LNK komentavo Savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius. 

Valdžios duodamų pinigų, anot asociacijos prezidento, pakanka garsinėms sirenoms prižiūrėti ir algoms. 

„Tos temos eskaluojasi konfliktų situacijoje, tada visi susisgrimba – o tai kodėl čia mes nepasiruošę, kodėl kažko neturime“, – teigė M. Sinkevičius.

Šalčininkų tarnybų atstovai glaustųsi beveik įrengtoje slėptuvėje. 

„Finansavimas buvo skirtas iš Vidaus reikalų ministerijos lėšų, tai buvo paskutinis metų ketvirtis. Ta slėptuvė įrengta savivaldybės patalpose, ji yra skirta operacijų centro nariams“, – LNK komentavo Šalčininkų mero padėjėjas Valdemar Sliževski.

Vilniaus valdžia sako – neramumų ar nelaimės atveju įrengusi saugias darbo vietas viename iš kabinetų.

LNK

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Moterys nori ne tik auginti vaikus, o vyrai – ne tik „daryti karjerą“. 


Šią vasarą Nidoje poilsiautojams bus ramiau ir saugiau – taku šalia Kuršių marių krantinės bus uždrausta važinėti elektriniais paspirtukais, taip pat riedžiais.


Mielieji, kokie svarbūs ir prasmingi mūsų 32-eji laisvės metai! Tą gerai matome, stebėdami Ukrainos kovą už savo teisę į laisvę. Per tuos metus daug pasiekėme ir patyrėme.


Gyventojai bei įmonės, Palangos miesto savivaldybėje priimantys bei apgyvendinantys Ukrainos karo pabėgėlius, apie tai raginami informuoti Palangos miesto savivaldybę. Tai padaryti, nurodant, kur ir kokie asmenys apsistojo, galima elektroniniu paštu [email protected] arba telefonu 8615 59396. Palangos savivaldybės teritorijoje apgyvendintų Ukrainos karo pabėgėlių registracija...


Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad šiuo metu, jei būtų poreikis, Lietuvoje būtų galima apgyvendinti virš 8 tūkst. iš Ukrainos nuo karo bėgančių asmenų. M. Sinkevičius akcentuoja, kad taip pat yra tariamasi dėl galimybės į šalį atvykusiems ukrainiečiams nedelsiant įsidarbinti.


Kilus karui Ukrainoje, Lietuvos valdžia taip pat susigriebė ir atnaujino mobilizacijos planus. Paaiškėjo, kad beveik pusei šalies gyventojų būtų kur laikinai slėptis – daugiausia mokyklose, o kiti turėtų saugotis kaip išmano. Visgi dauguma ministerijų, nors ir turėjo įsirengti slėptuves, jų neturi. Savivaldybės taip pat jų neįsirengė. O kaip Palanga? Kaip vyktų Palangos valdymas įsiliepsnojus...


Kilus karo grėsmei Ukrainoje, Lietuvos valdžia taip pat susigriebė, ko imtųsi neramumams kilus pas mus bei atnaujino mobilizacijos planus. Paaiškėjo, kad beveik pusei šalies gyventojų būtų kur laikinai slėptis – daugiausia mokyklose, o kiti turėtų saugotis kaip išmano. Visgi dauguma ministerijų, nors ir turėjo įsirengti slėptuves, jų neturi. Savivaldybės taip pat jų neįsirengė.


Palangos miesto savivaldybės Kontrolės komitetas kai kurias miesto įstaigas „myli“ gerokai labiau  nei kitas. Palangos Senąją gimnaziją kontrolieriai šiais metais jau „šukavo“ tris kartus, o visos mokymo įstaigos veiklos auditą atliks metų pabaigoje. Gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas sakė laikraščiui „Palangos tiltas”: „Jaučiamės prisidėję prie gimnazijos atsinaujinimo ir...


Su praėjusį penktadienį, rugsėjo 3 d., Palangoje apsilankiusiu susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu kurorto meras Šarūnas Vaitkus aptarė ne vieną miestui aktualų klausimą. Kurhauze vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo gausi Susisiekimo ministerijos delegacija, taip pat – Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys...


Pastaruoju metu šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka išgyvena pakilimą – fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių kiekiai. Būsto rinkoje neabejotinai lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų nė kiek neatsilieka ir šalies kurortai ir kurortinės teritorijos. Tarp šalies kurorto ar kurortinės teritorijos statusą turinčių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius