Turguje – sumaištis

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009-01-13
Peržiūrėta
1400
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žemės ūkio ministerija, kartu su Finansų ministerija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba pasėjo nerimo sėklą tarp turgaus prekeivių. Bus siekiama, jog nuo vasario 1 d. turgaviečių prekeivių darbo vietose būtų įrengti kasos aparatai. Esą taip siekiama riboti prekybą įvežtine, daugiausia lenkiška produkcija: vietiniams ūkininkams turguje kasos aparatų nereikės.

Tiek tų ūkininkų...
Lietuvoje šiuo metu veikia 101 turgavietė, jose ūkininkai, Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, sudaro apie trečdalį prekiautojų. „Ūkininkų yra minimaliai, o daugiausia – importinės produkcijos perpardavinėtojų. Naujovė padės įvesti daugiau tvarkos. Dabar turgavietėse beveik neliko lietuviškos kiaulienos. Mėsa ir kiti produktai iš užsienio vežami vilkikais. Tad vietiniai ūkininkai tiesiog badmiriauja, nesugebėdami konkuruoti su atvežama pigesne produkcija iš svetur. Taip tik stengiamasi užkirsti kelią šešėlinei prekybai. Iki šiol vietiniai mėsininkai ir daržovių augintojai su atvežama lenkiška produkcija konkuruodavo pasinaudodami lengvatiniu PVM tarifu. Kai lengvatiniai tarifai buvo panaikinti, tenka ieškoti kitų problemos sprendimo būdų“ – teigė Žemės ūkio ministro patarėjas Mindaugas Kuklierius oficialiame pranešime žiniasklaidai. Jis neatmetė galimybės, kad įvedus kasos aparatų tvarką, dalis maisto produktų turgavietėse brangs, mat į kainą reikės įtraukti ir 19 procentų PVM, tačiau neturėtų kisti lietuviškos produkcijos kaina. Stabdys šešėlinį verslą
Kritikus specialistai stengiasi nuraminti: iš prekybos nesistengiama išstumti perpardavinėtojų. Verslo liudijimą turintis perpardavėjas galės ir toliau siūlyti savo produkciją, tačiau su kasos aparatu. Jeigu piniginės operacijos per metus viršys 100 tūkst. litų apyvartą, jis taps pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Anot Žemės ūkio ministerijos specialistų, dabar turgaus prekeivių apyvartos yra sunkiai susekamos ir nustatomos, tačiau esą sudaro šimtus milijonų litų, nepaliečiančių, neprisidedančių prie šalies biudžeto. Jie teigia, jog vien šešėlinė prekyba kiauliena per metus Lietuvoje siekia apie 400 mln. litų, o į biudžetą nesumokama maždaug 70 mln. litų PVM.

Pasipiktinę ir nesuprantantys prekeiviai
Tačiau planai ir vėl pernelyg skiriasi nuo realybės. Visoje Lietuvoje sukilo prekybininkai, nerimsta kalbos dėl skuboto, nepagrįsto ir logiškai nesuvokiamo sprendimo. „Mus verčia bankrutuoti“, „kas per nesąmonė – tokių dalykų nėra buvę jau keliasdešimt metų“, „vėl sprendimas, o tik po to svarstymas ar jis normalus?“, „didmenininkai – į viršų, smulkieji verslininkai – myriop“, „ar tie, kas nusprendė, nors kartą buvo turguj?“, . Tokiais ir kitais išraiškingais bei emocingais rankų skėsčiojimais dalijasi didžioji dalis prekybininkų visose turgavietėse.

Valdžia užstoja didmenininkus?
Palangos turgavietė antradienio dieną buvo pustuštė. Lauke stoviniavo keletas prekeivių, viduje prekes siūlė dar keletas. Visi kalbinti prekeiviai piktinosi naujovėmis ir teigė nesuprantantys, kodėl yra smaugiami. „Aš netikiu, kad tik dabar imta rūpintis ką ir kaip kas prekiauja. Čia tikrų tikriausiai valdžios vyrų ir didmenininkų susitarimas. Mus stengiamasi tiesiog išguiti, atsikratyti. O ką, parduotuvių per mažai, kad dar ir mūsų nebereikia? Planuoja surinkti milijonus? Iš kur juos besurinks, kai mes bankrutuosime ir iš viso nutrauksime veiklą?“, - atvirai piktinosi Eugenija, prekiaujanti vaisiais ir daržovėmis. Pensiją gaunanti moteris teigė, jog mokesčiams už butą prisiduria būtent prekiaudama turguje, tačiau įvedus naująją tvarką jai čia nebeliks ką veikti. „Nei aš aparatu išmoksiu naudotis, nei tą kelis centus kainuojančią morką spėsiu įmušti, tai didžiausias mano girdėtas absurdas“, - teigė moteris.

Dings turgaus esmė
Žemės ūkio ministerijos užmojai iš tiesų primena užmojus išvaikyti turgavietes. „Jūs įsivaizduokite – pardavinėjame vaisius, daržoves, tai yra, itin greitai gendančius produktus. Ateina pirkėjas ir mes deramės, nuleidžiame kainą, kai ką dykai ar pusvelčiui atiduodame. O kiek dar kasdien pūvančių produktų išmetame. Tad kaip bus su kasos aparatu? Dings esminė turgaus paskirtis, jei reiks vaikytis čekių ir taikstytis prie naujos sistemos“, - kalbėjo dar viena Palangos turgavietė prekeivė Akvilė. Neteisybė, anot prekeivių, drasko akis. „Kodėl spaudžiame tuos, kurie ir taip vargingiausiai laikosi? Ūkininkas pardavinėja savo užaugintą produkciją, o mes ją perkame ir pardavinėjame su minimaliu uždarbiu. Mokėk už patentą, kitus mokesčius, išmesk dalį gendančių produktų (už kuriuos, beje, sumokėjai savo pinigais), o čia dar tave ims smaugti“, - piktinosi jie, sakydami, jog drabužių ar avalynės prekiautojai uždirba kur kas daugiau nei jie, pardavinėjantys gendančius produktus, tačiau nebus skriaudžiami besąlygiškų mokesčių. „Ananasai ar bananai Lietuvoje neauga, nežinau ką reikės daryti, kad išgyvenčiau“, - sakė vaisius turguje pardavinėjanti Sigita. Naujas reikalavimas įsigyti kasos aparatus ir mokėti 19 proc. PVM galios ir mėsą perpardavinėjantiems prekeiviams. 

Skubotas sprendimas
Prekybininkus trikdo ne tik pats sprendimas pastatyti kasos aparatus, bet sprendimas skaičiuoti mokesčius ne nuo pelno, bet nuo pajamų apskritai. „Dar iš dalies suprasčiau, jei 9 procentus atimtų žiūrėdami į pelną. Bet dabar žiūri į pajamas. O kas, jei aš net tiems 9 procentams neuždirbu? Mūsų pelnas – grašiai. Iš esmės mes dirbame tik tam, kad išlaikytume vietą, ypač šaltuoju metų laiku. Manote, iš gero gyvenimo lauke šąlame? Šiandien vos keli pirkėjai tebuvo. Tokios dienos apskritai neneša pelno“, - kalbėjo Adelė Berenienė, prekiaujanti vaisiais ir daržovėmis. Moteris piktinosi mokesčių našta ir nesuvokiamu sprendimu ant prekystalių sustatyti kasos aparatus. „Dabar šalta, vėjuota ir drėgna lauke. Kur juos dėsim, kur jungsim, kas prižiūrės? Net elektroninės svarstyklės genda, namuose jas džiovinam ir prižiūrim, ką reikės daryti su dar vienu, neaišku. Be to, būna, perka žmogus dvi morkas, tris bulves – ar reikia mušti tuos kelis centus?“, - baisėjosi prekeivė. „Vasarą, ypač kai prasideda braškių sezonas, tikrai nespėjame suktis. O dar reikės su kasos aparatu spėti? Iki šiol turgus buvo turgus – derimės dėl kainos, atsižvelgiame į pirkėjo norus, galimybes. Viso to nebeliks“, - antrino prekeivė Ąkvilė. Anot kalbintų turgaus prekeivių, kaip visada valdžia skuba – iki vasario pirmosios nei vienas nespės įsigyti kasos aparatų bei susipažinti su naująja tvarka, valdininkai nespės parengti pataisų įgyvendinimo plano.

Tikrins kaip tikrino
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangoje viršininkas Arūnas Elijošius teigė, jog vertinti šio sprendimo nesiima. „Tai ne mūsų kompetencija. Mes vykdysime kontrolę taip, kaip nuolatos tą darome. Tačiau gal pirkėjui taps aišku, kokį produktą jis perka – lietuvišką ar atkeliavusį iš svetur. Ar kriaušė, ar mėsa, ar morka – produktai turi būti aiškiai įvardinti, iš kur yra atvežti. Pasitaiko nesklandumų, kada nepažymima kilmės šalis, tačiau Palangoje mes kone visus prekybininkus pažįstame – žinome, kas parduoda savo produkciją, kas ne. Ne tiek daug ūkininkų čia yra. Mums naujas pakeitimas nesklandumų nesudaro – mūsų pareiga bus vykdoma lygiai taip pat. Žiūrėsime, kad pardavėjai sąžiningai elgtųsi parduodami produktus. Iš užsienio, ar Lietuvos jie būtų. Juk niekas iš esmės nesikeičia – visi turės turėti tvarkingus dokumentus. Ūkininkai turės savo produkciją patvirtinančius dokumentus, o atvežtiniai bus apmokestinti ir įvardinti kaip atvežtiniai. Gal kiek kebliau bus naują tvarką įgyvendinti Valstybinei mokesčių inspekcijai ar kitoms institucijoms, bet ne mums“, - teigė A.Elijošius.

Kasos aparatus pirks prekeiviai
Įmonės „Klevas“, administruojančios turgavietę, direktorės Stasės Vigelienės nuomone, pernelyg būgštauti dėl naujos tvarkos nereikėtų. „Kol kas nėra patvirtinta, kad bus šitaip ir ne kitaip. Kaip visada, naujovių pradžioje, kyla ažiotažas, begalės kalbų ir pasipiktinimų, tačiau ilgainiui visi pripranta ir dirba toliau. Nežinau kaip vertinti – visa tai dar tik kalbos. Tačiau jei taip bus, vadinasi, gal ir reikia“, - sakė S.Vigelienė.
Direktorė tikino nežinanti, kaip technika (kasos aparatai) reaguoja į drėgmę ar šaltį. „Elektroninės svarstyklės, kurias prekeiviai jau seniai naudoja lauke, rodos, veikia. Tai gal ir kasos aparatai bus tam pritaikyti. Juk kiek žinau, yra portatyviniai, kitokie, nei esam įpratę manyti“, - teigė S.Vigelienė. Žemės ūkio ministerija išsakė nuomonę, jog kasos aparatus turėtų įsigyti pati turgavietė. Tačiau į klausimą, kas mokės už jų įsigijimą, „Klevas“ direktorė atsakė vienareikšmiškai. „Tai darbinis prietaisas. Be to, jų naudojimas yra apibrėžtas, jie registruojami Mokesčių inspekcijoje, naudotojas prisiima ir atsakomybę už jį. Tai bus kiekvieno prekeivio rūpestis“, - tikino direktorė.

Autorės nuotraukos

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

 Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota sveikatos reforma, panašu, stumia į prarają sanatorinį gydymą. Labai apmaudu, kad, kaip susidaro įspūdis, siekiama sunaikinti tai, kuo galime didžiuotis – mūsų šalies sanatorinio gydymo sistema Europoje yra pavyzdinė. Deja, netrukus viskas gali pasikeisti, ir ne į gera. 


Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“,  –  sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.


Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.


Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įgyvendinimas pratęstas dar dvejiems metams, tačiau jau dabar patvirtinta 87 proc. programai įgyvendinti skirtų paramos lėšų. Programa siekiama, kad žemės ūkio sektorius būtų grindžiamas inovacijomis, būtų tvarus teritorijos ir aplinkos požiūriu, palankus klimatui ir atsparus jo kaitai. Pasak paramos gavėjų, ši programa...


Kaip bebūtų siekiama užkirsti kelią nesiliaujančioms patyčioms, visgi jų mastai nemažėja. Kovai su patyčiomis Seime Prezidentės siūlymu priimtos Švietimo įstatymo pataisos. Nuo šiol apie patyčias išgirdę mokyklų vadovai nedelsiant privalės informuoti institucijas, parūpinti psichologą. Naujosios pataisos įsigalios nuo kitų metų rugsėjo, tačiau daugelis mokyklų ir iki...


Rytas Palangos miesto turguje prasideda bruzdesiu – prekeiviai zuja nešini savo prekėmis, kruopščiai dėlioja jas ant prekystalių, ore tvyro dar neatšalusi rudeniška gaiva, aplink prekybininkų gražiai išrikiuotą medų ratus suka bitutės, o pirmieji pirkėjai džiugiai renkasi prekes iš siūlomo plataus prekių asortimento. Bet tai –...


N uo 2012 metų gegužės 1 dienos Gariūnų ir visų kitų turgaviečių prekybininkai, prekiaujantys dengtose patalpose, Vyriausybės sprendimu, privalės naudoti kasos aparatus. Tokį ryžtingą žingsnį Vyriausybė žengė po kratų Gariūnuose, kuomet buvo išaiškinti milijonai turgaus prekeivių neapskaitytų pajamų. Toks sprendimas sujaudino ir Palangos turgaus „Klevas“...


Valstybinės ligonių kasos atstovai susitiko su vietos medikais aptarti opiausių problemų

Jurgita Vanagė, Palangos savivaldybės mero patarėja, 2011 06 30 | Rubrika: Miestas

Antradienį, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės (KLJ) Palangos departamente lankėsi bei opiausias problemas aptarė Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai. Su KLJ Palangos departamento vedėju Remigijumi Kirstuku, skyriaus vedėja Laimute Ežerinskiene bei S. Kulikauskienės bendrosios praktikos gydytojų centro savininke Sondra Kulikauskiene susitiko VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento...


Valdžia ir vėl bando taupyti ne ten, kur reikia – šį kartą sąskaita turgaviečių darbuotojų, kuriems bandoma „įpiršti“ kasos aparatus. Vyriausybė šią savaitę ketina priimti principinį sprendimą dėl kasos aparatų įrengimo prekyvietėse ir jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos. Tačiau šis sprendimas gali tiesiog negrįžtamai sužlugdyti mažųjų miestų turgelius. „Per dieną užsidirbame iki...


Turguje – sumaištis

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 01 13 | Rubrika: Miestas

Žemės ūkio ministerija, kartu su Finansų ministerija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba pasėjo nerimo sėklą tarp turgaus prekeivių. Bus siekiama, jog nuo vasario 1 d. turgaviečių prekeivių darbo vietose būtų įrengti kasos aparatai. Esą taip siekiama riboti prekybą įvežtine, daugiausia lenkiška produkcija: vietiniams ūkininkams turguje kasos aparatų nereikės.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius