Tvarumo banga ritasi per Lietuvą: kaip verslo iniciatyva keičia mokinių įpročius

Tvarumas Lietuvos mokyklose nebėra tik deklaracija. Jis tampa kasdieniu įpročiu – nuo rūšiavimo konteinerių klasėse iki kūrybinių projektų iš antrinių žaliavų, vaikų iniciatyvų taupyti popierių bei rinkti baterijas. Nuo vietinių iniciatyvų – iki tarptautinių konkursų. 

Vaikai rūšiuoja popierių, plastiką, renka baterijas

Tvarumo banga ritasi per Lietuvą. Vieno verslo iniciatyva keičia mokinių įpročius. Didžiausias poveikis pastebimas priešmokyklinio ir pradinių klasių mokiniams – būtent šiame amžiuje formuojasi ilgalaikiai įpročiai.

Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos trečiokų klasėje rūšiuojamas plastikas ir popierius, atsirado ir išnaudotų baterijų surinkimo vieta. Pasak pradinių klasių mokytojos Danguolės Tumėnienės, moksleiviai labai susirūpino, Tvarumo akademijos edukacijoje sužinoję apie plastiko salas vandenynuose. 

„Po šokiruojančios žinios, kad Ramiajame vandenyne egzistuoja plastiko sala, užimanti plotą kaip 24 Lietuvos, plastiko rūšiavimo dėžė klasėje labai greitai prisipildo“, – pasakoja D. Tumėnienė.

Vaikai inicijavo ir platesnius pokyčius: sukūrė plakatus su užrašu „Saugok gamtą. Piešk abejose lapo pusėse“, aplankė kitas klases ir paskatino taupyti popierių visoje mokykloje. Dėl pasikeitusio mokinių požiūrio piešimo ir spalvotų popieriaus lapų liks veikloms ir kitiems mokslo metams. 

Net mokyklos valgykloje, pradėjus taikyti švediško stalo principą, vaikai vieni kitus moko įsidėti tiek, kiek suvalgys. Tai rodo, kad tvarumo suvokimas peržengia pamokos ribas.

Mokytoja D. Tumėnienė pasakoja, kad jos trečiokų požiūris į rūšiavimą ir išteklių tausojimą ženkliai pasikeitė į gerąją pusę tapus Tvarumo akademijos dalimi, kurią įsteigė atliekų tvarkymo bendrovė „Ekonovus“.  

Šią švietimo bendruomenę vienijančią Tvarumo akademiją mokytoja atrado atsitiktinai, ieškodama medžiagos mokiniams, ir jos veiklose dalyvauja jau keletą  metų. 

„Edukacijos – naudingos pamokos. Jos paremtos faktais ir praktiniais pavyzdžiais, o ne išgalvotomis istorijomis. Tai labai svarbu šiuolaikiniams mokiniams. Mokytojams – tai kryptys ir metodai, kaip mokinius mokyti tvarumo principų tiek mokykloje, tiek namuose“, – sako D. Tumėnienė.

Progimnazijoje mokytoja jau kelerius metus organizuoja 1-4 klasių mokinių darbų iš antrinių žaliavų konkursus, kurie tapo net tarptautiniais. 

Edukacijas veda ir bitininkas, ir mokslininkas 

Tvarumo akademijoje dalyvaujančio Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė“ pedagogė Laura Adomėlė taip pat pastebi pokyčius, kurie keičia vaikų įpročius: 

„Vaikai po edukacijų labiau atsiveria – nori išsipasakoti, kalba, kad pasakys mamai ar tėčiui, jog reikia išrūšiuoti šiukšles, kad negalima išmesti baterijų.“

Anot jos, vaikai pradeda suvokti ir perteklinį vartotojiškumą – darželyje planuojant veiklas ieškoma, ką galima panaudoti antrą kartą, kokių priemonių nereikia pirkti iš naujo.

„Pastebime, kad šiuolaikinių vaikų  žinios apie gamtą yra labai menkos, todėl ypatingai džiaugiamės, kad edukacijos praplečia vaikų akiratį. Jas veda tikri tos srities specialistai, pavyzdžiui, bitininkas, klimatologas ar mokslininkas“, – dalinasi L. Adomėlė. 

96 proc. mokytojų rekomenduoja edukacijas 

Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ įsteigtos Tvarumo akademijos edukacijas jau įvertino pedagogai iš visos Lietuvos, o šio sezono pradžioje apklausos rezultatai siunčia aiškią žinutę – programa kuria realų pokytį.

Naujausioje apklausoje, kurioje dalyvavo 80 pedagogų iš visos Lietuvos, rezultatai rodo aiškų proveržį: net 96 % rekomenduotų edukacijas kolegoms, 9 iš 10 turinį vertina aukščiausiais balais, o 65 % jau integruoja tvarumo principus kasdienėje veikloje. Tai rodo ne vien gerą įspūdį po pamokos, o realius elgsenos pokyčius.

Mokytojai pastebi, kad įgytos žinios prisideda prie brandesnės, aplinkai neabejingos visuomenės kūrimo ir mažesnio ekologinio pėdsako. Vaikai mokomi paprastais būdais taupyti ir saugoti gamtos turtus, prisidėti prie švaresnės aplinkos kiekvieną dieną – kurti rūšiavimo kultūrą. 

Anot pedagogų, dalyvavusių apklausoje, švietimas ir gerieji praktiniai pavyzdžiai yra itin efektyvios priemonės, auginant visuomenės sąmoningumą ir formuojant tinkamo rūšiavimo įgūdžius. 

Kūrybinės dirbtuvės, įdomūs pašnekovai ir netikėtos, įkvepiančios temos, pavyzdžiui, apie kosmoso šiukšles, tai, kas motyvuoja vaikus siekti gilesnių žinių bei keisti įpročius. 

Auga karta, kuriai tvarumas bus norma

Vienos lyderiaujančių atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ įsteigtos Tvarumo akademijos vadovė Jurgita Bagdonavičienė pabrėžia, kad svarbiausia – ne vienkartinė edukacija, o ilgalaikio požiūrio formavimas ir pasikeitęs vaikų elgesys. Šiuo metu Tvarumo akademijos bendruomenę viename populiariausių soc. tinklų jau vienija daugiau nei 1000 narių, o edukacijose dalyvauja per 11 tūkst. dalyvių. 

„Didžiausias įvertinimas mums, kai mokytojai sako, kad vaikai patys primena išjungti šviesą ar atsineša iš namų antrinių žaliavų kūrybai, – džiaugiasi J. Bagdonavičienė. 

– Tai reiškia, kad tvarumas tampa nebe pamoka, o įpročiu. Tai didžiausias įrodymas, kad pokytis vyksta. Mes siekiame auginti kartą, kuriai rūšiavimas ir atsakingas vartojimas bus savaime suprantami.“

Apklausos rezultatai ir mokytojų patirtys rodo, kad tvarumo idėjos plinta ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Tai jau ne pavienės iniciatyvos mokymosi įstaigose, o kryptingas, visą Lietuvą apimantis pokytis – prasidedantis klasėje ir persikeliantis į šeimą bei bendruomenę.