Senus kaip pasaulis nusirašinėjimo būdus keičia nauji – įrašai MP3 grotuvuose, telefonuose

Dažniausiai ne pačių gabiausių mokinių pasirenkami nusirašinėjimo būdai iki šiol stebina ne vieną: popieriukai kišenėse, formulės bei sąvokos užkeverzotos ant rankos arba švarko rankovės. Nusirašinėjimas – senas kaip mūsų pasaulis: apie jį be galo daug kalbėta mūsų tėvų, senelių laikais, sukurti ir vis dar kuriami metodai kaip nusirašinėti ir, be abejo, kaip su tuo kovoti.

Galima ir pirkti, ir nuomoti

Internete yra ne viena svetainė, kurioje gausu pasiūlymų „pasilengvinti“  bet kokius reikiamus  egzaminus. Už 60 litų galima įsigyti laisvų rankų įrangą su mini ausinėmis, ne daugiau kainuoja imtuvai – siųstuvai, mažytės kameros, įvairūs nešiojamųjų kompiuterių priedai. Iš išorės niekuo nuo paprastų nesiskiriantis rašiklis su ištraukiama „špargalke“ kainuoja 10 litų. Už dvidešimt litų galima nusipirkti nematomu rašalu užpildytą rašiklį, skirtą slaptam žymėjimui. Rašalas matomas tik įjungus rašiklio gale esančią lemputę. Visiškiems tinginiams galima pasinaudoti ir paslauga – už kelis litus spausdinamu nematomu rašalu.

Egzaminų įrangą galima ir išsinuomoti. Prekes galima užsisakyti internetu ir per porą dienų jas žadama pristatyti į užsakovo namus. Nusirašinėjimui palengvinti skirtą įrangą siūlančioje svetainėje skelbiama, kad pagrindiniai pirkėjai ir portalo lankytojai yra moksleiviai ir studentai nuo 10 iki 35-erių metų. Užsisakyti įtartino legalumo prekių siūloma nebijoti – informaciją žadama laikyti paslaptyje, užtikrinama, kad apie tai nesužinos nei mokytojai, nei tėvai.

Pasitaiko ir sąžiningų

Visiems nusirašinėjimui gerai žinomi MP3 grotuvai ar telefonai. Nors draudžiama jais naudotis per pamokas, retas kuris mokytojas išties juos draudžia ne tik per pamokas, tačiau ir per kontrolinius.  Jie – naujausi ir populiariausi nusirašinėjimo būdai. Dvyliktokas Dovydas Sušinskas, paklaustas, ar nusirašinėja, atsakė: „Šiemet išvis nenusirašinėju, dvyliktoje klasėje norisi, kad kiekvienas darbas būtų kaip pasiruošimas egzaminui“. Jis sakė: „ Jokių savo nusirašinėjimo metodikų neturiu, tačiau iš nusirašinėtojų esu girdėjęs: vieni užsirašinėja svarbiausius faktus ar formules ant rankų, kiti – ant lapukų, dar kiti įsigudrina įsirašyti informaciją į MP3  grotuvą ir per ausines klausytis, ką įsirašė, bet dabar labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas – viską užsirašinėti į mobiliuosius telefonus, kadangi tai yra labai patogu“, – pasakojo D. Sušinskas.

Moksleivis taip pat pridūrė, jog nusirašinėjimas turėtų būti labiau kontroliuojamas, nes kitaip mokytojų pastangos mokyti nueina perniek. Be to, ir patys mokiniai įpranta nusirašinėti ir mano, jog ir per egzaminus viskas bus labai paprasta. Juokingiausia, moksleivio teigimu, būna tada, kai mokytojai patys mato, jog žmogus nusirašinėja, bet į tai visiškai nereaguoja: „Aš manyčiau, tokius mokytojus išvis reikėtų atleisti iš darbo, nes jie tik sužlugdo būsimą vaikų ateitį“, – pokalbį baigė pašnekovas.

Liniuote per nagus – ne išeitis

Stropius mokinius ugdanti, bet griežtą tvarką Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje sukūrusi direktorė Laimutė Benetienė apie nusirašinėjimą pasakojo: „Nežinau, ar liniuote per nagus pliaukštelėti yra pats geriausias būdas atgrasyti mokinius nuo nusirašinėjimo. Mokiniams tiesiog reikia paaiškinti, jog nusirašinėjimas gali išgelbėti tik vieną ar kitą kartą. Tačiau ateityje vis tiek teks išmokti pačiam“, – teigė Palangos V.Jurgučio pagrindinės mokyklos vadovė.

Palangos senosios gimnazijos vienuoliktokas Žvaigždynas Skalandžiūnas prisipažino kartais bandantis nusirašinėti.

Paprašytas papasakoti savo neprilygstamus nusirašinėjimo metodus, vaikinas užsirūstino: „Savo metodų neišduodu, kaip ir metodai mokytojams neišduoda manęs. Nusirašinėjimą suvokiu kaip labai lavinantį proto darbą, nes tinkamiems metodams sugalvoti reikia daug laiko. Geriau jau bandyti nusirašyti ir gauti trejetą, negu nenusirašyti ir gauti du! Moksleivis taip pat pridūrė, jog reikia žiūrėti į ateitį,  o ateityje sunku pasakyti, kur ir kada gelbės sugebėjimas nusirašyti“, – su humoru atviravo  jaunuolis.

Palangos senosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jolita Vaičiulienė nusirašinėjimą vertina gan atlaidžiai: „Ši  problema, kiek esu pastebėjusi, nėra  labai aktuali. Pati dirbu su vyresnėmis klasėmis ir pastebėjau, jog subrendę mokiniai ta galimybe naudojasi kur kas rečiau. Man atrodo, kad per mano pamokas nusirašyti vargiai įmanoma“, – sakė J. Vaičiulienė.

Mokytoja taip pat pridūrė, jog nusirašinėjimas nėra toks jau blogas dalykas. „Manau, jei vaikas darydamas „špargalkę“ ar kopijuodamas tekstą palandžiojo internete, kad ir nukopijavo pastraipą, bet vis tiek ją perskaitė – jau yra gerai“, – dėstė moteris.

Nusirašinėjimas visais laikais buvo galvos skausmu mokytojams, egzaminų vykdytojams bei mokyklų direktoriams. Kita vertus, ar verta su tuo kovoti ar geriau tiesiog priimti kaip... faktą?