UAB „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga: „Besisukančios vėjo jėgainės toli nuo kranto man net atrodo romantiškai“

Linas JEGELEVIČIUS, 2022-03-31
Peržiūrėta
4673
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Martynas Giga
Martynas Giga

Vienam draugiškiausių aplinkai elektros energijos gamintojų Europoje, UAB „Elektrum Lietuva“, tvarios ir švarios elektros energijos gamyba – ne rytojaus siekis, o jau dabar – įmonės verslo „liūto dalis“. Vadovaujantis „Eurostat“ duomenimis, net 50 procentų „Latvenergo“ šiemet pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių.

UAB „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga įsitikinęs, kad ne tik valstybė, bet ir savivaldybės – ypač tos vėjingosios pajūryje – turėtų skatinti verslą ir vietos gyventojus keisti energijos vartojimo įpročius, rinktis žaliąsias alternatyvas. „Galvoju, kad kiekvienas turime pradėti nuo savęs, nuo savo namų ar įmonės: keiskimės, rinkimės tvarius sprendimus, ieškokime būdų gyventi taikoje su gamta“, – žurnalui „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, – sakė M. Giga.

– Kaip „Elektrum Lietuva“, Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ antrinė bendrovė, atsiliepia į Lietuvos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatytus tikslus – 2030 metais Lietuvoje pagaminti 70 procentų suvartojamos elektros energijos ir 45 procentus iš jos pagaminti iš atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI)?

– Prisidedame prie NENS numatytų tikslų aktyviai plėtodami naujus saulės parkus ir pasitelkdami pajūrio saulę tvarios energijos gamybai. Didžioji dalis mūsų investicijų nukreiptos į žaliosios energijos pasiūlos didinimo projektus – tikime, kad tai yra visų mūsų ateitis. Mums svarbūs tvarumo klausimai, todėl vertiname visas galimybes kuo daugiau prisidėti prie tokių projektų ir įnešti savo dalį žaliosios energijos į mūsų akcininkės, „Latvenergo“ grupės, gamybos portfelį. Siekiame Lietuvoje žaliąją elektros energiją paversti įprastu, kasdieniu produktu, kuris, be kita ko, prisidės prie Europos Sąjungos pastangų kovojant su klimato kaitos krize.

Tą pačią žinią nešame ir savo klientams – sudarome jiems sąlygas paprastai ir patogiai naudotis žaliąja energija ir taip prisidėti prie šalies ir viso pasaulio tikslų. Galvoju, kad kiekvienas turime pradėti nuo savęs, nuo savo namų ar įmonės: keiskimės, rinkimės tvarius sprendimus, ieškokime būdų gyventi taikoje su gamta. 

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, net 50 proc. „Latvenergo“ pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Didžiuojamės būdami vienais draugiškiausių aplinkai elektros energijos gamintojų Europoje. 

– Ar 1.5 MW „Elektrum Lietuva“ pirmasis saulės parkas šalia Priekulės, Klaipėdos apskrityje, yra sėkmės istorija? Ar dėl to, kad jis nuo pajūrio yra nutolęs vos 13 kilometrų, yra saulingesnis, pasižymintis itin didele saulės spindulių apšvita?

– Pirmasis mūsų lokalus žaliosios energijos gamybos šaltinis, saulės parkas prie Priekulės, yra vienareikšmiškai sėkmingas projektas. Jį statydami daug ko išmokome, praėjome visus kelius ir dabar plėtodami kitus saulės projektus jau esame gerokai daugiau patyrę ir išmanantys. 

Pirmasis mūsų saulės parkas generuoja elektros energiją nuo šių metų kovo, jo klientai – per 200 fizinių ir juridinių asmenų. Panagrinėję jame elektrines įsigijusių privačių klientų duomenis matome, kad už elektros energiją mokamos sumos sumažėjo keliasdešimčia procentų.

Džiugina ir šio saulės parko aukšti energijos gamybos efektyvumo rodikliai – palyginti su panašiais konkurencingais produktais, mūsų saulės parkas generuoja vidutiniškai 10 proc. daugiau energijos. Parko vieta šalia pajūrio – viena to priežasčių. Turėdami galimybę pasirinkti ekonomiškai efektyviausią saulės parko vietą, įsikūrėme čia, kur saulės daugiausia. Nes net ir pasirinkus pačius moderniausius modulius, galutinis pagaminamos elektros kiekis vis tiek smarkiai priklauso nuo gamtos sąlygų.

– „Elektrum Lietuva“ pranešė, kad investuoja beveik 6 mln. eurų į naujų saulės elektrinių kompleksų statybas. Kur ir kada jos numatytos?

– Nuotoliniai saulės parkai tampa vis populiaresni alternatyviosios žaliosios elektros energijos pasirinkimai tiems, kas neturi galimybių įsirengti individualių saulės elektrinių, bet nenori būti priklausomi nuo elektros kainų pokyčių biržoje. Todėl nutarėme plėsti investicijas šia kryptimi ir pasiūlyti daugiau pasirinkimų tvarios elektros vartotojams – iki kitų metų pavasario dar du „Elektrum“ saulės parkai gamins žaliąją energiją ir didins gaminančių vartotojų gretas. O įsibėgėjus vasarai savo pirmąjį gamybos sezoną pradės dar du saulės parkai. 

Vieną saulės parką statome Radviliškio r. Biliūnų kaime esančiame 7,9 ha ploto sklype. Čia darbai jau įsibėgėjo – parko galingumas sieks 4,4 MW, jame veiks dvi atskiros elektrinės po 2,2 MW. Šiame komplekse elektros energijos gamyba per metus, planuojama, sieks 5 mln. kWh. Projekto vertė sieks per 2,6 mln. eurų.

Kitas parkas dygsta ir vėl pajūryje, Klaipėdos r. Dreižių kaime. Jis užims 11,3 ha plotą, jo galingumas sieks 5 MW. Planuojame, kad šiame parke per metus bus pagaminama apie 5,80 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, o investicijos į projektą sieks apie 3 mln. eurų. Parkas bus nutolęs vos 14-15 km nuo jūros, kur saulės apšvieta yra viena didžiausių Lietuvoje, o tai leis užtikrinti efektyvią elektros gamybą.

Taip pat noriu paminėti, kad „Elektrum Lietuva“ saulės elektrinių projektavimo ir įrengimo veikla yra sertifikuota ISO – saulės parkai ir elektrinės klientams įrengiami laikantis ISO 9001:2015 Kokybės vadybos, ISO 14001:2015 Aplinkos apsaugos ir ISO 45001:2018 Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos standartų reikalavimų.

Rinktis saulės energiją gyventojus skatina ne tik augančios elektros kainos, bet ir valstybės parama gaminantiems elektros vartotojams, greitinanti investicijų atsiperkamumą. Parama, kurios dydis siekia 30 proc. išlaidų, gali pasinaudoti fiziniai asmenys, norintys įsigyti iki 10 kW galios elektrines iš saulės parkų.

Skaičiuojama, kad prie dabartinių elektros kainų investicijos į saulės elektrines pasinaudojus valstybės parama atsiperka vidutiniškai per 3-4 metus, be valstybės paramos – per 6-7 metus. Skaičiavimai rodo, jog ir toliau laikantis aukštoms elektros kainoms, saulės parko dalis vos per 6 metus gali atsipirkti ir be valstybės paramos, tad svarstančius ragina nedelsti. 

Verslas taip pat nelaukia – gamybos įmonėms reikia ypač daug elektros energijos, tad jos taip pat pasitelkia žaliuosius sprendimus. Štai visai neseniai pasirašėme sutartį su Kaune veikiančia gamybos bendrove „Continental Automotive Lithuania“, kuriai statysime atskirą 1 MW galios saulės parką pagal unikalų finansavimo modelį.

Įmonėms, kurios nenori investuoti savo lėšų ar skolintis saulės elektrinės įsirengimui, siūlome PPA sutartį (Power Purchase Agreement), pagal kurią savo lėšomis įrengiame įmonei reikiamos galios saulės elektrinę, o ji išperkama vėliau atsiskaitant už elektrą. Pasirinkus šį būdą, saulės elektrinės įrengimas įmonei nieko nekainuoja. 

– Kiek bus įkinkyta saulės naujus projektus įvykdžius? Kiek namų ūkių galės naudotis saulės generuota elektra pastačius naujus saulės parkus?

– Šalia šiuo metu jau visiškai išparduoto ir veikiančio pirmojo saulės parko yra vystomi dar keturi projektai, kurių visų bendra galia sieks 22 MW. Preliminariais skaičiavimais, tokios galios saulės parkas galėtų patenkinti apie 5500 namų ūkių elektros poreikius. 

Elektros kainoms neprognozuojamai šokinėjant, gyventojų ir verslo noras nuo to apsidrausti ir sutaupyti skatina atsigręžti į alternatyvią, saulės generuojamą elektrą. Specialistai tai vadina logišku sprendimu – duomenys rodo, kad saulės energija gali sumažinti sąskaitas už elektrą net iki 70 proc.

Prie individualiuose namuose gyvenančių žaliosios elektros vartotojų pastaraisiais mėnesiais itin aktyviai jungiasi ir daugiabučių gyventojai. Jie įsigyja saulės elektrinės dalį nutolusiame elektrinių parke, o čia pagamintą elektrą vartoja savo gyvenamojoje vietoje – pavyzdžiui, elektra gaminama nutolusiame saulės parke Klaipėdos rajone, o vartojama bute Vilniuje, Kaune ar bet kurioje kitoje šalies vietoje.

– Buvo skelbta, kad „Elektrum Lietuva“ nuo šių metų supirks visą Vydmantų vėjo parko Kretingos rajone elektrą ir ji įmonės portfelį per metus papildys apie 60 gigavatvalandžių (GWh). Ar tai įvyko? Ar „Elektrum Lietuva“ planuoja ir vėjo parkų statybas ar/ir įsigijimą? Ar „Elektrum Lietuva“ turi ambicijų plėtoti „ofšorinę“, jūrinę, vėjo galią?

– Kaip ir planuota, superkame Vydmantų vėjo parko pagaminamą elektrą, esame pasirašę trejų metų sutartį.

Kartu su akcininke, Baltijos šalių energetikos bendrove „Latvenergo“ vertiname visas įmanomas veiklos galimybes: vėjo energija, saulės energijos saugojimas, elektros paslaugų el. parduotuvė (jau veikia Latvijoje, turėsime ir Lietuvoje) ir kt. Energetikos sritis yra be galo plati, sparčiai besikeičianti ir auganti, o Lietuvoje kai kurių naujų veiklų imamasi dar tik valstybės lygiu. Tačiau noriu patikinti, kad ir privatus verslas čia turi ambicijų ir sieks jas realizuoti. Terminai, konkretūs projektai bei tikėtinos investicijos – dar svarstymo etape, bet viena yra aišku – siekiame lyderystės visose rinkose, sektoriuose ir segmentuose, kuriuose veikiame, ne išimtis – ir Lietuva. 

Esame vienas iš kelių rinkos žaidėjų, galinčių supirkti didelį kiekį pagamintos elektros bei tokiu būdu užtikrinti vieno ar kito projekto sėkmę. Tačiau esame strateginis, o ne finansinis investuotojas, todėl prioritetą teikiame savo viso ciklo „nuo-iki“ projektams. Atitinkamai žvelgiame ne į 5-10 metų, bet bent į 30-50 metų perspektyvą, todėl žemę savo plėtojamiems saulės parkams stengiamės pirkti arba nuomotis išties labai ilgam laikotarpiui. Tokiu būdu mes užsitikriname savo projektų tęstinumą ir ilgaamžiškumą. Nuolat ieškome tinkamų vietų, kruopščiai jas atsirenkame ir įsigyjame. Lietuva yra mūsų namų rinka, dirbame ir planuojame dirbti čia ilgai, tad ir pačius saulės parkus vystome ne pardavimui ir uždarbiui, o savo ilgalaikei veiklai. Išmanome energetikos sritį, žinome, ką daryti su elektra, žinome, kur ją nukreipti. 

Dėl offshore dar konkrečių planų nėra, nes dar trūksta šiek tiek konkretumo iš valstybės pusės. Preliminariai matome save dalyvaujant offshore veikloje ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, nes kaip ir minėta – atsinaujinanti elektros gamyba jau yra mūsų verslo dalis. 

Jūsų gimtasis miestas Palanga būgštauja dėl vėjo jėgainių Baltijos jūroje. Girdi, jos gali darkyti Palangos kraštovaizdį. Ar yra dėl ko nerimauti?

– Vertinant bet kokias alternatyvas visada norisi, kad nereikėtų daryti kompromisų. Taip ir su vėjo energetika jūroje. Matyt nedaug būtų prieštaraujančių, kad jų reikia ir jos yra pliusas vertinant iš nacionalinės energetikos perspektyvų. Tačiau natūralu, kad kai kurie žmonės būgštauja, kad su jomis ateis pokytis, kad vėjo jėgainės galimai neigiamai pakeis vaizdą, prie kurio jie įpratę. 

Vis tik reikia suprasti, kad Lietuvoje neturime daug alternatyvų, kur būtų galima statyti offshore. Taip pat, jau visai netrukus, offshore jėgainės taps įprastu vaizdu vis daugiau ir daugiau pasaulio pakrančių. Man asmeniškai jos tikrai netrukdytų. Gal todėl, kad aš esu susijęs su energetika ir suprantu šių jėgainių prasmę ir reikšmę tiek šaliai, tiek regionui. Besisukančios vėjo jėgainės, kurios bus tikrai toli nuo kranto, man net atrodo romantiškai (šypsosi, – aut. past.).

2050 metais visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra turėtų būti pagaminta iš AEI. Ar tai realu? 

– Lietuva sparčiai skinasi kelią link gamtą tausojančių ir inovatyvių energetikos sprendimų visuose valstybės ir gyvenimo sektoriuose. Jau dabar valstybė, taikydama įvairius Europos sąjungos paramos mechanizmus, siūlo įvairių sprendimų gyventojams ir verslui, kaip gerinti namų ūkių energetinį efektyvumą, taupyti pinigus ir prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros. Tačiau dar reikia daug dirbti švietimo ir komunikacijos srityse, kalbant apie energetikos srities inovacijas, priimamus sprendimus ir esamas bei būsimas galimybes gyventojams ir įmonėms. Dar turime daug mitų sugriauti, daug įsitikinimų pakeisti.

Mes, „Elektrum Lietuva“, išties matome didelį papildomų žaliosios elektros gamybos pajėgumų poreikį šiuo metu ir geras perspektyvas ateityje. Per šiuos ir kitus metus į naujų saulės parkų vystymą investuodami 17 mln. eurų tikimės patenkinti verslo poreikius. Juo labiau, kad, nepaisant pandemijos, 2020-ieji pasaulinėje elektros rinkoje laikomi būtent saulės energijos lūžio metais, kadangi kaip niekad iki tol daug tarptautiniu mastu buvo instaliuota saulės elektros šaltinių. Panašų bumą anksčiau ar vėliau išgyvens ir Lietuva.

Elektros paklausa pasaulyje bei Lietuvoje auga ir toliau tik augs. Daug verslų ir gyventojų pereina prie elektrinio šildymo, vėsinimo, vėdinimo, elektromobilių, o pastarųjų mobilumo infrastruktūrai užtikrinti reikės vis daugiau elektros. Europos tikslas tapti žalia atveria rinką būtent aplinką tausojančiai žaliajai elektrai, todėl mes matome galimybę ir poreikį dalyvauti visame cikle: elektros gamyba (saulė, vėjas), jos pardavimas, elektromobilių krovos stotelės, šilumos siurbliai.

Lygiagrečiai su norinčiųjų sutaupyti dalimi auga ir skaičius tų klientų, kurie sprendimą įsirengti saulės elektrinę priima vedini noro palaikyti tvarius ir gamtai draugiškus sprendimus. Pereinant prie saulės energijos, gerokai sumažinamas anglies dioksido (CO2) pėdsakas. Be to, skaičiavimai rodo, kad viena individuali saulės jėgainė gali padėti sumažinti į aplinką išmetamą CO2 kiekį maždaug 1 tona per metus.

Taigi, visus šiuos faktorius kartu sudėjus, galime tikėti, kad iki 2050 m. Lietuva taps klimatui neutralia šalimi, 100 proc. elektros energijos pasigaminančia iš atsinaujinančių energijos šaltinių. 

– Ką savivaldybės, ypač tosios saulėtos ir vėjingos Lietuvoje pajūryje, turėtų savarankiškai padaryti, kad tokie ambicingi AEI tikslai būtų pasiekti? 

– Jau esu sakęs ir jūsų leidiniui, kad Palangą matau kaip išskirtinai žalią ir draugišką aplinkai kurortą. Norėčiau, kad mano gimtasis miestas puoselėtų tokias tradicijas, skatintų vietos gyventojus ir svečius važiuoti dviračiais, elektromobiliais, apšviesti namus žaliąja elektra, šildyti būstus netaršia energija – kad visiems mums čia atvykti ilsėtis būtų patogu ir gera. Tuo keliu ir einama, nes kaip tik neseniai portalo 15min.lt paskelbtame žaliųjų savivaldybių reitinge Palanga užima antrąją vietą iš 60. Puikus miesto žmonių pastangų įvertinimas, kitais metais linkiu dar tą vieną žingsnį žengti (šypsosi).

Ko reikia, kad tai įvyktų? Ne tik valstybės, bet ir vietos lygio skatinimo verslams ir gyventojams, kad jie norėtų pasitempti, keisti energijos vartojimo įpročius, rinktis žaliąsias alternatyvas. Taip pat svarbu, kad žmonių pasirinkimai būtų vertinami ir integruojami į bendrą miesto sistemą.

Smagu, kad nekilnojamojo turto vystytojai tai supranta ir mato tame prasmę. Mes dalyvaujame viename naujai vystomame NT projekte Šventojoje, kur ant visų naujojo rajono namų ir kotedžų stogų montuojame individualias saulės elektrines. Tikiu, kad naujakuriai tai įvertins. 

Visada sakau, kad mes turime jausti atsakomybę už gražių šalies vietų puoselėjimą. Nida, Palanga, kitos pajūrio gyvenvietės – visa tai yra unikalu ir turi būti išsaugota, pasitelkiant pažangias technologijas ir šiuolaikiškus sprendimus. 

Taip pat visada stengiuosi priminti (ir Palangos „Kuršių“ komandos platforma) net ir tiems žmonėms, kurie nėra palangiškiai, bet čia turi antrus namus arba atvyksta atostogauti – Palanga yra visų Lietuvos gyventojų miestas ir visi turime jausti atsakomybę už jį. Nes tai yra vienas iš mūsų miestų, esančių didžiausioje rizikoje dėl kylančio jūros vandens ar stiprėjančių audrų, kurias sukelia šylanti

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Populiariausio socialinio tinklo pasaulyje „Facebook“ vartotojų skaičius viršijo 2,9 mlrd., o kasdien jų sugeneruojamų duomenų kiekis siekia 4 mln. gigabaitų. Nenuostabu, kad tai tapo ne vien vieta bendrauti, bet ir terpė skleisti ir naudingą informaciją, ir dezinformaciją. 


Vienam draugiškiausių aplinkai elektros energijos gamintojų Europoje, UAB „Elektrum Lietuva“, tvarios ir švarios elektros energijos gamyba – ne rytojaus siekis, o jau dabar – įmonės verslo „liūto dalis“. Vadovaujantis „Eurostat“ duomenimis, net 50 procentų „Latvenergo“ šiemet pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. UAB „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga...


Energetikos ministras Dainius Kreivys sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos keltą problemą dėl jūroje ties Palanga statyti planuojamų vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.


Rugpjūčio 15 d. (sekmadienį) Žolinės proga Palangos poilsiautojus nustebins įspūdingo aukščio sūpynės ant jūros kranto.


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o geriausios vietos vėjo parkų vystymui – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija, rodo Energetikos ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija.  


Palangoje – neeilinis ruduo. Restauruojamoje Palangos viloje „Anapilis“ aptiktas unikalus ir Lietuvoje analogų neturintis istorinis paveldas – vėjo vargonai. Restauratoriaus, bendrovės UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus Aldo Kliuko teigimu, toks neeilinis radinys – laimingas atsitiktinumas. „Mūsų planuose bei tyrimuose nebuvo...


Vietoj saulėlydžio – vėjo jėgainės

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 08 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę Palangos miesto savivaldybę pasiekė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto paruošta „Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos EZ ir teritoriniuose vandenyse“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią užsakė  UAB „Baltic Energy Group“. Pagal ją netolimoje ateityje į kurortą atvykę poilsiautojai, žiūrėdami nuo...


Vėjo jėgainės tapo kasdienybe

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 12 | Rubrika: Sveikata

Daugybę diskusijų sukėlęs vėjo jėgainių parkas Kretingos rajone dabar tarsi susilieja su horizontu. Gąsdinę garsai lyg ir nurimo, o vėjyje mosuojančių sparnų, rodos, niekas nebebijo. Alternatyvus būdas gaminti elektrą tapo kasdienybe.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius