Už gerus pažymius – itin solidus atlygis į kišenę: tokių savivaldybių tik daugėja

Prie savivaldybių, pinigais skatinančių moksleivius siekti geresnių rezultatų, jungiasi ir Vilniaus rajonas, kuris žada įvertinti ne tik abiturientus, bet ir stropiausius kitų klasių pirmūnus – už 10 balų metinį vidurkį mokėtų po 500 eurų. Ir tai ne dosniausia savivaldybė Lietuvoje – Lazdijai abiturientams už šimtuką iš valstybinio brandos egzamino nesibodi atseikėti ir po tūkstantį.

Už karčias mokslo šaknis atlygis – net labai saldus. 

„Skiria piniginį apdovanojimą 470 eurų vertės, – „LNK Žinioms“ pasakojo šimtukininkas Paulius Čepulis. – Gavau tris šimtukus už valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir chemijos egzaminus.“

Kol Vilnius aukščiausių rezultatų pasiekusius abiturientus apdovanoja ženkleliais, o Kaunas kviečia į nemokamus renginius, dalis mažesnių savivaldybių moka solidžius pinigus. Štai Lazdijų rajonas už kiekvieną šimtuką negaili net ir 1 tūkst. eurų, papildomai moka ir už kitus aukštus pasiekimus. 

„Manome, kad ženkli skatinimo sistema ir parama mokiniams duoda pridėtinę vertę, mokinius skatina mokytis geriau“, – pasakojo Lazdijų rajono vicemeras Dalius Mockevičius. Tačiau jis pripažino, kad tiesioginio efekto skatinamoji priemonė neduoda. 

„Tiesioginio ryšio tarp skatinimo premijomis ir mokymosi rezultatų nepajutome labai. Jie (mokiniai – Delfi) labiau jaučia tokį moralinį pasitenkinimą“, – pažymėjo D. Mockevičius. 

Lazdijai – dosniausi, bet – ne vieninteliai. Kretingos savivaldybė už kiekvieną šimtuką moka 400 eurų, Švenčionys – po 250 eurų, Elektrėnai – po 100 eurų. Finansiškai mokinius skatina ir Širvintos, Birštonas, Jonava, Palanga ir kitos savivaldybės. Prie jų žada jungtis ir Vilniaus rajonas.

„Mes tikrai galime sau leisti, nes matome, kad susiduriame su tuo klausimu, kad reikia gerinti ir kokybę, ir motyvaciją kažkaip kelti. Mes diegiame ne vieną mechanizmą ir tai yra vienas iš tokių mikro, galbūt, žingsnių, kuris irgi prisidėtų“, – dėstė Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius. 

Naujų mokslo metų pabaigoje rajonas apdovanoti norėtų ne tik abiturientus, kuriems už aukščiausius brandos egzaminų įvertinimus išmokėtų po 250 eurų, bet ir visus kitus nuo penktos klasės gerai besimokančius. 

„Už visų metinių pažymių dešimtukus mokslo metų pabaigoje – premija, kuris sieks 500 eurų“, – teigė Vilniaus rajono tarybos narys Waldemaras Urbanas. 

Vilniaus rajono taryba pateikimo stadijoje tokiam pasiūlymui pritarė: esą tai savivaldybės biudžetui nepakeliamos naštos neužkrautų, metams reikėtų maždaug 60 tūkst. eurų. 

Paprastai Vilniaus rajone šimtukininkų skaičius neviršija 50. 

„Toliau nuo miesto esančiose mokyklose turime iššūkį, nes į regioną nori važiuoti mažiau darbuotojų, mokinių skaičius mažėja, mes turime ir ekonominius iššūkius, kaip išsaugoti tas mokyklas“, – pridūrė Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius. 

Tikimasi, kad, motyvuojant pinigais, geriau besimokančių padaugės.

„Sutikim, kad tie pinigėliai vaikams – nemaži pinigai, 500 eurų visgi. Ir tie pinigai čia nėra duoti vieno iš tėvų, o uždirbti pačio vaiko“, – teigė W. Urbanas. 

Noras vaikams mokėti už mokymąsi rodo, kad tai tampa paslauga, vertino Edukologijos tyrimų instituto direktorė Vilma Žydžiūnaitė. 

„Ką mes sakome: aš tau sumoku pinigus už tai, kad tu mokaisi. Vadinasi, žiūrint dar iš kito kampo, mokymasis tampa paslauga, aš moku mokiniui dėl to, kad jis mokosi“, – sakė ji. 

„LNK Žinių“ kalbintas švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas svarstė, kad mokinius paskatinti pinigais yra paprasčiausia. 

„Manau, kad ateityje pamatysime ir originalesnių būdų, tikiuosi, ta ateitis ateis greitai“, – teigė ministras. 

Jis priemonės mokinius skatinti pinigais neišpeikė, tačiau tai buvo labiau linkęs vadinti apdovanojimu. 

„Norint pasiekti šimtuką, reikia nuosekliai mokytis ir dirbti. Tai yra labiau pripažinimas, bet nemanau, kad tai paskatina gauti šimtukus“,– komentavo G. Jakštas. 

Tačiau ekspertai – griežti: savivaldybės, ieškodamos priemonių motyvuoti, esą pradeda ne iš tos pusės. 

„Šita idėja yra kildinama iš Amerikos, vėliau dar buvo bandoma daryti panašius dalykus ir JAE, bet tai patyrė nesėkmę. Tai yra trumpalaikis poveikis ad hoc ir tai reiškia, kad kitais kartais tai jau tampa manipuliacija“, – kalbėjo V. Žydžiūnaitė. 

„Mokiniai turi potencialą mokytis tiesiog gerai, nepriklausomai nuo finansinių injekcijų. Bet reikia priimti tam tikrus sprendimus, kurie susiję su kuo? Su mokytojų geru rengimu ir jų kompetentingumu“, – tęsė ji. 

Bent jau Vilniaus rajono valdžia tikino, kad ir mokytojai nuskriausti neliks: esą jei priemonė pasiteisintų, premijų gavėjų ratas galėtų plėstis. 

„Dabar reikia spręsti, ar dalyko mokytoją skatint, ar klasės mokytoją, o gal mokyklos direktorių? Kadangi pas jį dirba tokie geri mokytojai“, – vardijo W. Urbanas. 

Tris ir daugiau maksimalius 100 balų įvertinimus brandos egzaminų sesijoje šįmet Lietuvoje gavo beveik 70 abiturientų. 

Visą „LNK Žinių“ reportažą apie atlygį už gerą mokymąsi žiūrėkite čia.

LNK