Valstybinė ligonių kasa siūlo paslaugų apmokėjimo pokyčius

Valstybinė ligonių kasa (VLK) parengė ir kovo 3 d. gydymo įstaigoms pristatė sutartis viršijančių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimus, kurie skatintų gydymo įstaigas laikytis sutarčių ir teikti pacientams reikalingiausias paslaugas tikslingiau. Šie pokyčiai padėtų užtikrinti tvarų ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimą. Šiuo metu dėl pasiūlytų tvarkos pakeitimų vyksta konsultacijos ir diskusijos su suinteresuotomis pusėmis. 

„Norime, kad sveikatos apsaugos finansavimas būtų efektyvus, o gydymo įstaigos spėtų prisitaikyti prie pokyčių, todėl paslaugų apmokėjimo tvarką optimizuojame, tačiau tai darome nedideliais žingsniais. Pokyčių metu reikšmingas vaidmuo tenka gydymo įstaigų vadovams, sveikatos centrų koordinatoriams, kurie gali prisidėti, kad paslaugos būtų teikiamos tikslingiau. Bet kokias sutaupytas fondo lėšas paskirsime žmonių sveikatai gerinti: didinsime trūkstamų paslaugų įkainius, finansuosime naujus tyrimus ir vaistus“, – teigia VLK direktorius Gytis Bendorius.

Ligonių kasų duomenimis, 2024 m. gydymo įstaigos suteikė paslaugų 19 proc. daugiau nei buvo numatyta sutartyse, o vien ambulatorinėms konsultacijoms buvo skirta papildomai 38 mln. eurų. Šiemet bendra sutarčių su gydymo įstaigomis lėšų suma bus dar 9 proc. didesnė negu pernai, nes planuojama, kad tiek augs fondo pajamos. Sutartis viršijančioms paslaugoms apmokėti bus galima skirti iki 71 mln. eurų iš fondo rezervo (apie 2 proc. sutarčių vertės) ir visas papildomai gautas pajamas, kurios gali sudaryti iki 120 mln. eurų (apie 3 proc. sutarčių vertės). Taigi šiais metais gydymo įstaigos turės daug atidžiau laikytis sutarčių, nes jas viršijančių paslaugų apmokėjimo galimybės bus ribotos. 

Fondas kas mėnesį mokės įstaigoms už pagal sutartis suteiktas paslaugas, o kas ketvirtį visiškai apmokės ir už sutartis viršijančias prioritetines paslaugas: prioritetines, išplėstines ir išsamias konsultacijas, ambulatorinės chirurgijos, prioritetines stacionarines paslaugas, skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo, ambulatorinės ir stacionarinės slaugos ir paliatyviosios pagalbos, slaugos dėl cukrinio diabeto paslaugas, prioritetinę stacionarinę reabilitaciją, ambulatorinę ir stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją. 

Kaip ir pastaruosius kelerius metus, neprioritetinės viršsutartinės stacionarinės paslaugos metų pabaigoje bus apmokamos 30 proc., nes išvengiama hospitalizacija, t. y. nebūtinas gydymasis ligoninėse vis dar sudaro apie 13 proc. gydymo atvejų ir kainuoja apie 60 mln. eurų.

Pirmas apmokėjimo tvarkos pakeitimas turėtų fondo lėšų panaudojimą labiau susieti su realiais paslaugų poreikiais. Todėl sutartinės sumos gydymo įstaigai nebus perskirstomos tarp paslaugų grupių, bet bus naudojamos tik toms paslaugoms apmokėti, kurioms jos buvo suplanuotos. Taigi įstaiga, nesuteikusi išsamių konsultacijų, negalės padidinti, pavyzdžiui, slaugos paslaugų ir taip įsisavinti lėšas, o turės stengtis, kad suteiktų gyventojams ypač reikalingas išsamias gydytojų konsultacijas. 

Antras apmokėjimo tvarkos pakeitimas skatintų įstaigas neteikti per daug paslaugų, kurių vertė pacientui yra mažesnė arba kurių jau teikiama pernelyg daug. Todėl konsultacijos (išskyrus prioritetines, išsamias ir išplėstines), dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos, taip pat pradinės, ambulatorinės bei stacionarinės neprioritetinės reabilitacijos paslaugos, viršijančios sutartį iki 50 proc. sutartinės sumos, būtų apmokamos kas ketvirtį 70 proc. Kai kurių dienos chirurgijos operacijų (venų, artroskopijų, tulžies pūslės, tonzilių) Lietuvoje jau atliekama gerokai daugiau nei Europos vidurkis. Neturėtume skatinti perteklinių paslaugų – geriau turimas lėšas skirti prevencinėms programoms ar naujiems vaistams kompensuoti.

Trečias apmokėjimo tvarkos pakeitimas liečia brangiuosius tyrimus ir procedūras (genetinių, ŽIV ir hepatito tyrimų, dializės, hiperbarinės oksigenacijos, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, pozitronų emisijos tomografijos). Vietoj dvidešimt metų galiojusios „plaukiojančio balo“ sistemos, kai vienai įstaigai suteikus daugiau paslaugų, įkainiai sumažėdavo visoms, būtų pereita prie sutarčių su kiekviena įstaiga. Fondas kas mėnesį mokėtų įstaigoms už pagal sutartis suteiktas paslaugas, o kas ketvirtį apmokėtų ir už sutartis viršijančias paslaugas, išskyrus kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus. Už šiuos sutartis viršijančius tyrimus būtų apmokama kas ketvirtį 70 proc., jei viršijimas nebūtų didesnis nei 50 proc. sutartinės sumos. 

Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų ir profilaktinių programų apmokėjimo tvarka nesikeistų.