Vasarą sugrįžę poilsiautojų srautai pajūrio verslininkų nedžiugina: uždirbtų pinigų užteks vos vienam mėnesiui

Palangos tiltas, 2022-09-19
Peržiūrėta
736
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt nuotr.
Delfi.lt nuotr.

Šią vasarą poilsiautojų srautas Lietuvos pajūryje buvo panašus į praėjusios vasaros, tačiau tai verslininkų pernelyg nedžiugina – rezultatai prastesni nei pernai. Paskutinis vasaros mėnuo sudavė didžiausią smūgį, tad šiuo metu nemažai verslų sprendžia išgyvenimo klausimą. Maža to, atėjus rudeniui, perpus smuko užimtumas ir ir apgyvendinimo kainos.

Poilsiautojų srautai panašūs kaip ir pernai

Pavasaris ir vasaros pradžia pajūrio verslininkams neteikė daug džiugesio, svečius ir lankytojus geresniais orais ir mažesnėmis kainomis nuviliojo užsienio kurortai, tačiau vasarai įpusėjus, situacija pasikeitė – kaitri saulė poilsiautojus pargynė į Lietuvos pajūrį.

„Vasaros pradžioje supratome, kad turėsime didelių iššūkių, išlaikyti tuos pačius srautus, ką turėjome 2021 m. vasarą, nes ji buvo tikrai gera. Visi ribojimai nuimti, ir užsienio kurortai kvietė poilsiauti Graikijoje, Turkijoje ir kitur.

Tai mes pajautėme jau pavasarį, gegužę. Tačiau pasibaigus vasarai, matome, kad srauto iššūkį įveikėme. Jis tikrai priartėjo prie praeitos vasaros“, – pasakoja Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Verslai jautė ir užsienio turistų pagyvėjimą, nors pavasarį nemažai jų savo keliones į Baltijos šalis atšaukė, baimindamiesi karo. Daugiausia jų vyko iš kaimyninių šalių. Pašnekovės teigimu, pernai jų svečiavosi itin maža dalis, todėl šiemet verslai džiaugiasi po truputį didėjančiu srautu.

Vis dėlto kitas didesnis iššūkis lėmė prastesnius finansinius rezultatus.

„Vertinant žmonių srautą, vasara buvo gera, bet pavasarį prasidėjusi infliacija ir kylantys kaštai mums labai augino sąnaudas, jos didesnės nei pernai. Tai rezultatas, aišku, yra blogesnis. Sąnaudos nuosekliai auga nuo kovo mėnesio, tai turėjo įtakos visoms mūsų paslaugoms, brangsta valymo priemonės, maisto žaliavos“, – pažymi ji.

Kainos kilo dešimtadaliu, žmonės daugiau taupo

Nors šią vasarą Palangoje kainos vidutiniškai pakilo dešimtadaliu, tai neatsvėrė išaugusių kaštų.

„Kaštai augo daugiau, negu galėjo pakelti kainos. Buvo etapų, kai kaina buvo mažinama. Pradžioje, kai orai nebuvo tokie karšti – birželį ar liepos pradžioje – buvo mažesnės kainos“, – sako I. Valaitienė.

Panašu, kad išaugusios kainos neišgąsdino žmonių, mat šios vasaros orai lietuvius viliojo į pajūrį. Visgi pašnekovės teigimu, verslininkai jaučia, kad žmonės pradeda taupyti ir rečiau lankosi restoranuose.

Paskutinis mėnuo sudavė didžiausią smūgį

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės teigimu, paskutinis vasaros mėnuo pajūrio verslams sudavė didžiausią smūgį.

„Gavome baisias sąskaitas už elektrą, jos išaugo iki 4 kartų. Kaip ir visas verslas kreipėmės ir prašome Vyriausybės numatyti pagalbos priemones. Manome, kad tai yra būtina. Čia ir dabar energetinių kaštų eilutė pakilo kartais, mes nesugebame uždirbti pajamų iškart 3-4 kartais daugiau, tai neįmanoma, o dar ir šildymo sezonas – priešakyje. Tai mus labai baugina“, – pasakoja ji.

Pašnekovės teigimu, jau pasigirsta kalbų ir apie blogiausius scenarijus. Anot I. Valaitienės, nuo Vyriausybės priklausys daugelio Palangos įmonių scenarijus.

„Kai kurie viešbučiai ir restoranai išlaukia savaitę, antrą, bet jei nebus Vyriausybės sprendimų, matysime įvairiausių scenarijų – veiklų uždarymų, atsisveikinimų iki pavasario arba vasaros“, – priduria ji.

Labiausiai neramina laukiantis šildymo sezonus, ypač tuos verslus, kurie šildosi dujomis.

„Šildymo sezonas – ant nosies, jo labiausiai bijo turintieji dujinį šildymą. Kai dujos brango 10-12 kartų, jie gali jau pasiskaičiuoti, kad vasarą uždirbtų pinigų neužteks rudens sezonui“, – pažymi ji.

Vasaros pinigų užteks vos mėnesiui

Palangos verslininkų atstovė mano, kad iš vasaros uždirbtų pinigų gali užtekti pragyventi vos mėnesį. Ji atkreipia dėmesį, kad pajūrio verslai visada jaučia stiprų sezoniškumą, kai atėjus rudeniui, perpus mažėja užimtumas ir kainos.

„Vasarą visada pavyksta užsidirbti, mes gyvename likusius 9 mėnesius iš vasaros uždirbtų pinigų. Jei didmiesčiuose sezoniškumo nesijaučia, ir viešbučiuose užimtumas daugmaž panašus, tai pas mus vasarą, kai užimtumas siekia 90-100 proc., ir kainos yra 100-120 eurų (apgyvendinimo – red.), tai ne sezono metu užimtumas krenta iki 30-40 proc., o kainos darbo dieną krenta iki 60 eurų, t. y. perpus, o užimtumas – tris kartus“, – vardija I. Valaitienė.

„Kai viskas traukiasi, šildymo sezonu gyvename iš vasaros uždirbtų pinigų. Ką sugebėdavome išleisti per tris mėnesius, dabar išleisime per vieną, esant tokiam kaštų augimui“, – priduria ji.

Sprendžia išgyvenimo klausimą

Pašnekovės teigimu, prastėjanti pandeminė situacija ir galimos pasekmės verslų negąsdina, nes tiesiog nėra kada apie tai galvoti. Dabar visi esą sprendžia energetinį chaosą ir kelia pagrindinį išgyvenimo klausimą.

„Čia labai paprasta matematika ir aiškus scenarijus: tu tiesiog arba išleisi savo visus pinigus ir nežinai, kas tavęs laukia, o kiek dar reikės papildomai įnešti, nes gal net neužteks turimų pinigų, tai ar verta tai daryti? Gal tada geriau stabdyti veiklas, o tai būtų labai gaila“, – sako ji.

Maža to, vis dar neaišku, ar kitąmet bus pratęstas PVM lengvatinis tarifas: „Dar juk „pakibęs“ ir lengvatinio PVM klausimas, dar nėra patvirtinta, ar jį pratęs. Po kelių mėnesių jau bus Naujieji metai, o mes dar nežinome kitų metų scenarijaus.“

Perpus mažėja kainos ir lankytojų srautas

Rugsėjis jau įpusėjo, tad pajūryje keičiasi svečių segmentas. Mažėja ir kainos.

„Darbo dienomis pajūris ištuštėja, konferencijų salėse dar vyksta vienas kitas renginys, labiau lieka savaitgalio kurortas. Jei liepą ir rugpjūtį užimtumas siekė per 90 proc., tai rugsėjį, kuris yra pereinamasis mėnuo, gali būti 40-50 proc. Tai – jau perpus kritimas. Kainos irgi jau krito perpus. O apie spalį ir lapkritį išvis nekalbu“, – dėsto I. Valaitienė.

Verslininkai dar labiau kelti kainų negali dėl vis labiau prarandamo konkurencingumo su užsienio šalimis.

„Mes suprantame, kad turime kelti kainas, nes mes kitaip neišgyvensime, bet pakelti kainas tiek, kiek mums auga kaštai, ir užkelti viską vartotojui tikrai negalime. Ir taip jau prarandame konkurencingumą, kai kaimyninės šalys moka mažiau už elektrą, tai mūsų savikainoje ta dalis didesnė“, – pažymi ji.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šią vasarą poilsiautojų srautas Lietuvos pajūryje buvo panašus į praėjusios vasaros, tačiau tai verslininkų pernelyg nedžiugina – rezultatai prastesni nei pernai.


Po tragiškų nelaimių Baltijos jūroje bei gelbėtojams skundžiantis netinkamu poilsiautoju elgesiu prie vandens, Palangos ir Šventosios paplūdimiuose nuolat pradeda budėti policija ir jos rėmėjai.


Pagauta įkvėpimo, atsidaužiusi šonus Baltijos bangomis, savo feisbuko paskyroje pasidalinu naujais įspūdžiais apie Palangą, į kurią be jokių išimčių grįžtu kiekvieną vasarą jau daug metų iš eilės, ir galiu palyginti, kaip ji keičiasi. Negaila be jokio užsakymo ir be išankstinių suderinimų pareklamuoti tai, kas verta mūsų laiko ir uždirbtų pinigų. Tai štai – eilinį kartą apginsiu Palangą....


Visoje Lietuvoje po truputį atsisakant grynųjų pinigų ir vis dažniau už prekes ir paslaugas atsiskaitant iš piniginės išsitraukus banko korteles, vienas triukšmingai pagarsėjęs Palangos baras nusprendė pagudrauti.


Palangos savivaldybės planas gandrų šeimyną įkurdinti naujoje vietoje neišdegė. Grįžę paukščiai pasirinko ant elektros stulpo pernai susuktą lizdą, o ne šalia jiems paruoštą naują būstą.


Šių metų Klaipėdos regiono turizmo rezultatai pozityvūs – keliautojų skaičius augo visose savivaldybėse, o atvykusiųjų viešnagė užtruko ilgiau. Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkės Romenos Savickienės teigimu, jei verslo, savivaldos, nacionalinių parkų atstovai ir kitos suinteresuotos šalys veiktų pagal vieningą konkurencingumą skatinančią strategiją ir...


Į Palangą atslenka per šią savaitę Vakarų Europą jau nualinę karščiai. Orų prognozes rodančiame interneto tinklapyje meteo.lt kaitrą žyminti tamsiai raudona spalva, lyg koks maras dienomis persiritantis per Europą, kasdien vis labiau priartėja prie Lietuvos, kurią ims smaugti jau šiomis dienomis.


Palangos poilsiautojų saugumu rūpinasi kvalifikuotų specialistų komandos

Palangos m. savivaldybės informacija, 2015 06 25 | Rubrika: Miestas

Vis labiau įsibėgėjanti vasara ne vienam siejasi su atostogomis. Renkantis kuria kryptimi patraukti, lemia ne tik orų prognozė, bet ir vietovės saugumas. Juo atsakingai rūpinasi ir Palanga – sezonui vis labiau įsibėgėjant, kurorto poilsiautojų saugumas tapo vienu iš svarbiausių klausimų ne vienai didžiausio šalies kurorto specialistų komandai. Galima pasidžiaugti, jog...


2015 metų sausio 20 dieną sukanka 130 metų, kai gimė vienas garsiausių pajūrio fotografų Ignas Stropus. Iki šiol žinoma I. Stropaus biografija buvo gana skurdi ir dalinai klaidinga. Pagerbdama fotografo kūrybinį palikimą, daugelį metų archyvuose, muziejuose, privačiose kolekcijose, šeimos albumuose kruopščiai rinkau smulkiausias detales ir bandžiau lipdyti vientisą...


Ar tarybai užteks ryžto prekybą alkoholiu suvaržyti iš esmės?

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 09 05 | Rubrika: Miestas

Rugsėjo 1-osios dienos popietę mokslų pradžią švenčiantys Palangos vyresniųjų klasių mokiniai J.Basanavičiaus gatve traukė link jūros tilto nešini šampano ir rimtesnių alkoholinių gėrimų buteliais. Iš kur jie gavo pirkti svaigiųjų gėrimų, jei rugsėjo pirmą dieną prekyba alkoholiu visoje šalyje yra uždrausta? Toje pačioje J.Basanavičiaus gatvėje veikia barui prilyginta alkoholio...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius