Vasario 16-oji minėta ir tremtyje

Palangos tiltas, 2015-02-09
Peržiūrėta
757
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Petras Neverauskas - pirmas iš kairės;
Petras Neverauskas - pirmas iš kairės;

Mes, tremtiniai, atplėšti nuo savojo krašto, nors ir gyvenome sunkiomis sąlygomis, minėdavome Vasario 16-osios šventę.
Pagerėjus gyvenimui, mama suruošdavo šventinį stalą. Prieš sėsdami prie jo, sukalbėdavom maldą, palinkėdavome geros kloties ir visiems grįžti į laisvą Lietuvą.
Buvo žinoma, kad tais Stalino vergijos laikais Irkutsko mieste ant aukšto Kuibyševo gamyklos kamino buvo iškelta trispalvė Lietuvos vėliava. Be abejo, išskyrus tremtinių jaunimą, niekas kitas to negalėjo padaryti. Tačiau kas konkrečiai iškėlė vėliavą, saugumas taip ir neišsiaiškino.
Iki kariuomenės dirbau Irkutsko mieste vairuotoju. Kariuomenėje patekau į automechanikų karo mokyklą, kuri buvo Altajaus krašte, Bijsko mieste, o vadovavo jai papulkininkis Žukovas. Mokykloje buvo 450 kursantų, tarp jų – trys lietuviai, visi paimti į kariuomenę vienu metu iš Irkutsko srities. Ruošė mus, jaunus specialistus, daliniams. Mokykla buvo pavaldi Maskvai, N14, slaptoji.
Baigus mokyklą, 138 kursantai, tarp jų – ir aš, buvome pasiųsti į Kaliningrado sritį, Černiachovsko miestą. O iš ten – į Kauną, į geodezijos dalinį N17965 Šančiuose. Buvau paskirtas autokuopos būrio vado padėjėju, man priklausė būrys su trisdešimt vairuotojų. Kuopoj buvo 84 vairuotojai, tarp jų dalis lietuvių iš pačios Lietuvos. Taip prasidėjo mano antrieji geresni, lengvesni tarnybos metai. Lengvesni, nes aš tarnavau savo krašte. Daug skyrėsi maistas, nes Kaune buvo gerokai geresnis. Dalinys turėjo savo kiaulių fermą.
Aštuoni lietuviai suorganizavome chorą su savo akordeonistu Vytautu Sakalausku. Teko dalyvauti išvykoje Kaune, radijo gamykloje, kur buvome labai šiltai sutikti. Gavome apdovanojimus, nes visi buvo nustebę, kad rusų kareiviai dainuoja lietuviškas dainas. Prisimenu, kaip didžiulė salė atsistojusi mums plojo – tai man liko visam gyvenimui atmintyje. Tą jausmą sunku pamiršti, nes tai buvo susitikimas su tauta, su Lietuva.
Artėjant Vasario 16-ajai, suorganizavau tą datą pažymėti taip: pasiūliau visiems lietuviams nusiskusti plaukus plikai. Nusiskuto, nors ne visi. Apie tuos tolimus laikus kariuomenėje Kaune byloja nuotrauka, kurioje iš kairės stovi seržantas Petras Neverauskas, lenkas Strelkovskij, dešinėje – Žybartas Vyšniauskas iš Plungės.
Vasario 16-oji – mūsų prosenelių, senelių, tėvų jaunystė. Po Nepriklausomybės paskelbimo reikėjo ją įtvirtinti, apginti. Tai – kova su lenkais, bermontininkais, kurie 1921 m. buvo sutriuškinti prie Radviliškio. Kiek daug pastangų įdėjo, kad to „brudo“ neliktų Žemaitijoje, pulkininkas Povilas Plechavičius su savo broliu. O kur dar Klaipėdos išvadavimas 1923 m., kuriame dalyvavo ir mano tėvas, 1902 m. gimęs Antanas Neverauskas. Jis tada buvo sužeistas, gulėjo karo ligoninėje.
Lietuviams reikėjo daug pastangų, pasiaukojimo, kad sutvirtėtų mūsų Tėvynė. Mūsų senelių, tėvų pastangomis jau 1939 metais pragyvenimo lygis Lietuvoje buvo geresnis negu Suomijoje. Mūsų litas buvo tvirčiausia valiuta.
Važiuojant per mūsų Lietuvą matosi, kaip ji atkūrus Nepriklausomybę keičiasi, gražėja keliai, miesteliai, miestai. Džiaukimės ir didžiuokimės savo mielu kraštu, nes gražesnio už jį nerasit.
Su nuostabia švente – Vasario 16-ąja – sveikinu visus jus.

Petras NEVERAUSKAS
Palangos jūrų šaulių 6-osios kuopos būrio vadas, tremtinys

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lygiai prieš 80 metų Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG‘o stovyklas. Birželio 14-ą dieną - Gedulo ir vilties dieną - visa Lietuva prisimena tremtyje žuvusius lietuvius. Kviečiame dalyvauti minėjimo renginiuose. 


Palangos benamis Gintaras, papasakojęs „Palangos tiltui“ apie „nusidžirintus“ (nusipjautus – aut.) nušalusius kojų pirštus vasarį, pasiskundė „Palangos tiltui“, kad šią savaitę buvo „su jėga“ „basas“ iš poliklinikos išvarytas, nors anksčiau galėjo į ją ateiti pėdų perrišimams. Palangos...


UAB „Palangos šilumos tinklai“ informuoja, kad sąskaitos už gautas paslaugas vasario mėnesį vėluos dėl AB „Lietuvos paštas“ vykdomų darbų diegiant automatizuotą siuntų skirstymą.


Koks šiuo metu, koronaviruso pandemijai nurėžus tūkstančius darbo vietų, yra nedarbo lygis Palangoje? Koks jis buvo vasario pradžioje prieš metus? O 2018 metais? „2021 m. vasario 1 d. Palangos m. sav. darbo neturintys asmenys sudarė 17,2 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. 2020 m. vasario 1 d. – 9,9 proc., 2019 m. vasario 1 d. – 9,6 proc., 2018 m. vasario 1...


Birželio 14-ą dieną - Gedulo ir vilties dieną - visa Lietuva prisimena tremtyje žuvusius lietuvius. Kviečiame visą sekmadienį, Jums patogiu metu, aplankyti Tremtinių kryžių Palangoje, pagerbti žuvusiuosius ir ištremtus lietuvius, ir uždegti žvakutę už juos.



Mes, tremtiniai, atplėšti nuo savojo krašto, nors ir gyvenome sunkiomis sąlygomis, minėdavome Vasario 16-osios šventę.


Šiandien minėsim Gedulo ir vilties dieną – būtent šią dieną prisimenami ir pagerbiami tremtyje žuvę lietuviai. Žinoma, anų laikai prisiminimai paženklinti slogumu, tačiau viena aišku, tremtiniai sugrįžę į gimtinę tapo kur kas stipresni. „Kad ir kaip būtų blogai, jie visuomet tiki, jog ateis ir geresnis metas“, - patikino ir palangiškė, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė Irena...


Visą praėjusią savaitę Palangos lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ vyravo energijos sklidina atmosfera. Mažieji ugdytiniai drauge su savo auklėtojomis įvairiomis pramogomis minėjo sporto ir sveikatos savaitę, pavadintą itin įkvepiančiu pavadinimu „Judėk, sportuok, sveikai maitinkis – būsi sveikas“. Vaikams ši savaitė buvo ypatingai naudinga, mat jie ne tik aktyviai sportavo, tačiau taip pat...


Renginys ,,Kinijos Liaudies Respublikos poezija, fotografija ir kinofilmai Palangoje 2010“, skirtas KLR 60-mečiui paminėti ir Kinų Naujiesiems metams pasitikti 2010 m. vasario 12 d.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius