Verdiktas: pasodintus medžius ir krūmus B. Dvariono artimiesiems teks šalinti

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-01-30
Peržiūrėta
788
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Verdiktas: pasodintus medžius ir krūmus B. Dvariono artimiesiems teks šalinti

Palangos miesto apylinkės teismas priėmė nemalonų šviesios atminties kompozitoriaus Balio Dvariono sūnui bei anūkui sprendimą: patenkinęs kaimynystėje gyvenančios Bitvinskų šeimos ieškinį, jis įpareigojo Dvarionus įrengti savo sklype atraminę sienelę, pašalinti kitus kaimynų apskųstuosius trūkumus bei per vieną, kai kur – ir per tris metrus nuo sklypo ribos persodinti toli gražu ne vienerius metus čia augusius galybę dekoratyvinių augalų, vaiskrūmių, vaismedžių, o taip pat šermukšnius bei klevus.

Pasiskundė kaimynai

Į Palangos miesto apylinkės teimą su ieškiniu dėl įpareigojimo įrengti atraminę sienelę, pašalinti ne pagal galiojančias teisės normas pasodintus medelius bei krūmus ir kitus pažeidimus, kreipėsi Birutės alėjoje 6A gyvenantys ieškovai S. G. Bitvinskienė ir A. Bitvinskas. Jie teismo prašė įpareigoti kaimynystėje Birutės alėja 6 nuosavybę turinčius Jurgį Rimą Dvarioną ir Justą Dvarioną pašalinti pažeidimus dėl žemės sklypo reljefo lygio peraukštėjimo, įrengiant atraminę sienelę jiems priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype.

Taip pat prašyta įpareigoti atsakovus pašalinti jų naudojamame žemės sklype prie ūkinio pastato, apkalto medžio drožlių plokšte, prie pat tvoros laikomus nereikalingus, gal nenaudojamus, senus daiktus: čerpes, medinius statybose naudojamus suolus, vielos ritinius, raudonas naudotas plytas, naudotas grindinio plyteles, nukeliant visa tai nuo ieškovams nuosavybės teise žemės sklypo ribos, nes ieškovai pro savo langus visa tai mato.

Negana to, teismo prašyta įpareigoti į kultūros vertybių registrą įtrauktoje sodyboje persodinti per arti sklypo ribos augančius dekoratyvinius augalus, vaiskrūmius, vaismedžius bei kitus krūmus ir medžius.

Kaimynystėje esantys sklypai ribojasi iš dviejų pusių ir vienas nuo kito atitverti vielos tinklo tvora, kurią atsakovai esą užsitvėrę nesuderinę su ieškovais. Tinklinės tvoros akutės esančios 4 cm ilgio ir 4 cm pločio, tvoros aukštis yra nevienodas: sklypo rytinėje pusėje yra 139 cm aukščio, sklypo šiaurinėje pusėje – 136 cm aukščio, kai kuriose vietose tvora, kad būtų prilaikyta vinvyčio-vijoklio gyvatvorė, paaukštinta guminiu (plastmasiniu vamzdžiu) net iki 180 cm aukščio. Be to, toji tvora vietomis esanti išlinkusi.

Atsakovams priklausančio žemės sklypo Birutės al. 6, Palanga, pietinėje ir vakarinėje pusėse žemės grunto paviršius iškeltas nevienodai. Dėl aukščių skirtumų susiformavo atsakovų sklypo reljefo peraukštėjimas ir ieškovams priklausantis žemės sklypas yra vietomis pažemintas, todėl iš kaimyninio sklypo į ieškovų sklypą slenka žemė, nuteka paviršinis lietaus vanduo bei perauga slenkanti žolė. Visa tai daro neigiamą ir netgi neleistiną poveikį ieškovams priklausančiam žemės sklypui, todėl išlyginant reljefo paviršių būtina įrengti atramines sieneles.

Apskųstieji gi sodybos sklype augantys medeliai ir krūmai yra pasodinti ne pagal LR galiojančias teises normas, tai yra, per arti atsakovams priklausančio žemės sklypo Birutės al. 6, Palanga, pietinės ir vakarinės ribos, nesilaikant įstatymų nustatytų 1, 2 ir 3 m atstumų, atsakovams esą privalu pašalinti padarytus pažeidimus ir persodinti ieškinyje nurodytus krūmus bei medžius.

Atsakovai ir KPD nesutinka

Atsakovų J. R. Dvariono ir J. Dvariono atstovas – advokatas V. Gečas nurodė, kad atsakovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Advokato nuomone, ieškinio reikalavimui dėl medžių ir krūmų perkėlimo turėtų būti taikoma ieškinio senatis, nes nėra duomenų, kuriais metais augalai buvo pasodinti. Dėl reikalavimo įrengti atraminę sienelę nesutinka, nes atraminės sienelės įrengimas turi būti šalių bendras reikalas ir atliktas bendromis išlaidomis, o dėl įpareigojimo pašalinti sklypo tvarkymo pažeidimus ir daiktų perkėlimo mano, kad šis reikalavimas nesusijęs su ieškovų nuosavybės teisės valdymo pažeidimais.

Tuo pačiu nurodyta, kad atsakovai sutinka pašalinti savaime įsiveisusius menkaverčius augalus, o vaismedžius ir serbentų bei agrastų krūmus privalo išsaugoti. Jie yra įsitikinę, kad būtina atlikti žemės sklypų ribų patikslinančius matavimus, kadangi yra 0,8 metro matavimų neatitikimas. Taip pat išsakyta prielaida, kad besiskundžiantieji kaimynai rengdami pamatus patys dirbtinai pažemino žemės reljefą, tačiau atsiliepime nurodo, kad prieš kelis metus atvežė molio ir juodžemio, kurį išlygino palei žemės sklypo ribą

Tretieji asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius bei Palangos miesto savivaldybės administracija – nurodė palaikantys ieškovų reikalavimus.

Dar vienas tretysis asmuo – Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinys – nurodė, kad dėl ieškovų reikalavimo pašalinti nenaudojamus daiktus iš sklypo palieka spręsti teismui, tačiau nesutinka su ieškovų reikalavimais dėl atraminės sienelės pastatymo ir želdinių pašalinimo, nes tai gali neigiamai paveikti sodybos tūrinę-erdvinę kompoziciją.

Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių apsaugos Departamento rašte „Dėl potvarkio panaikinimo ir nuosavybės į žemės sklypą atstatymo“ nurodyta, kad: „B. Dvariono namas su ūkiniu pastatu, kita šios sodybos įranga bei jos želdiniai, šios sodybos teritorija (žemė) – funkciškai, kompoziciškai ir istoriškai yra vientisas darinys, todėl apsaugos (paminklosaugos) aspektu yra nedalomi“.

Nesutaria ne pirmi metai

Nagrinėdamas bylos aplinkybes, teismas nustatė, jog dėl ieškinyje išvardintų pažeidimų kaimynai nesutaria jau seniai.

Ieškovų S. G. Bitvinskienės ir A. Bitvinsko nurodytas aplinkybes apie jų bei ieškovų sklypų skirtingą aukštį (užfiksuotas 61 cm skirtumas), apie sklypus skiriančios vielinės tvoros nelygumus („pilvus“) bei egzistuojančią galimybę nutekėti vandeniui iš atsakovų sklypo į ieškovų sklypą bei žemei sulaikyti naudojamas įvairias statybines medžiagas ir apie prie atsakovų sklypo gale esančio ūkinio pastatuko laikomus nenaudojamus daiktus patvirtina 2012-ųjų lapkritį antstolės surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, ieškovai dėl kaimynų esą padarytų pažeidimų ištyrimo dar 2009-ųjų rugpjūtį kreipėsi į Savivaldybės administraciją. 2010-ųjų birželį reljefo tvarkymo, augalų ir medžių priežiūros bei Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų nustatymo komisijos išvadoje dėl namų valdos Birutės al. 6 nurodyta, kad šios valdos pietinėje ir vakarinėje pusėje prie kaimyno sklypo Birutės al. 6A medžiai ir kiti želdiniai yra pasodinti nesilaikant statybos techninio reglamento nurodytų atstumų, minėtų želdinių lajos patenka į kaimyno namų valdą. Be to, tvora pastatyta neturint leidimo: statant ant sklypo ribos reikalingas kaimyninio žemės sklypo savininko ar naudotojo sutikimas raštu. Žemės sklypo reljefo lygis pakeltas pažeidžiant trečiųjų šalių interesus.

Komisija nutarė, kad daliniam statybos techninio reglamento pažeidimui pašalinti būtina namų valdos Birutės al. 6 pietinėje ir vakarinėje pusėje medžių ir kitų želdynų lajas nugenėti pagal sklypo ribos projekciją. Minėtosios namų valdos savininkai turi parengti supaprastintą projektą, suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi ir įrengti (pastatyti) atraminę sienutę gruntui bei lietaus vandeniui sulaikyti dėl reljefo peraukštėjimo. Taip pat komisija siūlė abiejų namų valdų savininkams ieškoti kompromiso dėl želdinių priežiūros ir kitais klausimais.

2011-ųjų rugsėjį Palangos miesto savivaldybės administracija nustatė, kad J. R. Dvarionas ir J. Dvarionas neįvykdė 2010-09-13 ir 2011-08-22 savivaldybės administracijos nurodymų dėl želdinių priežiūros bei 2010-06-17 Komisijos išvadų reikalavimų.

Ieškinį patenkino

Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, Palangos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą ieškinį patenkinti ir atsakovus J. R. Dvarioną ir J. Dvarioną įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklypo Birutės al. 6 pažeidimus dėl reljefo lygio peraukštėjimo, įrengiant atraminę sienelę jiems priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype bei pašalinti prie ūkinio pastato laikomus nereikalingus bei nenaudojamus daiktus nukeliant visa tai nuo ieškovams nuosavybės teise žemės sklypo ribos.

Be to, atsakovai per tuos pačius šešis mėnesius privalės 1 metro atstumu nuo ieškovams priklausančio sklypo ribos perkelti: 37 Baltosios Sedulos krūmus, 7 jazminų krūmus, 10 alyvų krūmų, po vieną vėgėlės, agrastų, ir gebenės krūmą, po 2 serbentų bei lazdyno krūmus, 22 vinvyčių-vijoklių krūmus.

Vykdant teismo sprendimą 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos teks perkelti 5 klevus, 4 šermukšnius, po vieną kaukazinę alyvaitę, kriaušės medį bei riešutmedį.

Palangos teismo sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Artėjanti vasara pajūrio kurortų poilsiautojus pasitinka naujomis sezoninėmis kainomis. Palangoje auga rinkliavos už automobilių stovėjimą – apmokestinamos naujos automobiliams statyti skirtos aikštelės. Susiruošusiems ilsėtis Neringoje teks pasiruošti mokėti ekologinį mokestį 20 dienų anksčiau nei pernai.


Praėjusį antradienį ir trečiadienį Palangoje, Vytauto gatvėje, komunalininkai šalino nudžiūvusius, puvinio pažeistus, žmonių ir jų turto saugumui grėsmę keliančius medžius. Iš viso nupjauta 13 medžių, didžioji dalis – senos liepos.


Palangos Vėžių gatvėje prie naujosios autobusų stoties buvo gerokai pamosuota kirviu ir pjūklu – iškirsta ir išpjauta gera dešimtis medžių. „Suprasčiau, kad būtų sunaikinti krūmai, bet kuo dabar „nusikalto“ seni, stori medžiai? Juk gyvename metu, kai bet koks medžių kirtimas – labai jautrus dalykas žmonėms. Tad kodėl prieš kertant...


artėja vienos iš gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykos. Deja, šiais metais jos bus kitokios, nei įprastai. Dėl koronaviruso pandemijos ne vienam iš mūsų teks pakeisti galbūt jau prieš keletą mėnesių sudėliotus planus ar sulaužyti nusistovėjusias giminės tradicijas. Taip, šiais metais šv. Velykas daugelis iš mūsų pasitiks...


Savivaldybė: Kęstutis Oginskas, Šventosios turizmo asociacijos (ŠTA) vadovas, dezinformuoja, leidimo iškirsti 25 brandžius medžius Savivaldybė neišdavė, pašalinti medžiai buvo sausi ir nudžiūvę. 


Palangos miesto apylinkės teismas priėmė nemalonų šviesios atminties kompozitoriaus Balio Dvariono sūnui bei anūkui sprendimą: patenkinęs kaimynystėje gyvenančios Bitvinskų šeimos ieškinį, jis įpareigojo Dvarionus įrengti savo sklype atraminę sienelę, pašalinti kitus kaimynų apskųstuosius trūkumus bei per vieną, kai kur – ir per tris metrus nuo sklypo ribos...


Žudo šimtamečius medžius  1

Grupės „Baltijos“ sanatorijos darbininkų vardu B. ADOMAITIS, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

Mes, grupė „Baltijos“ sanatorijos darbininkų, esame pasipiktinę Savivaldybės ekologės R. Kairienės bei Palangos aplinkos apsaugos darbuotojų veiksmais.


Palangos policijos komisariate dirbantys pareigūnai turėjo vilties iškart po Naujųjų metų persikelti į rekonstruotą pastatą Ganyklų g. 30. Tačiau įkurtuvių, kurių laukė ne tik jie, bet ir į miesto pakraštį pavargstantys važinėti kurorto gyventojai, dar teks palaukti. Kiek – kol kas niekas negali atsakyti.


Už nelegalius atrakcionus teks mokėti

"Palangos tilto" informacija, 2013 01 03 | Rubrika: Miestas

  Nelegalų atrakcionų parkelį į savo sklypą bandžiusiems įsileisti palangiškiams teks už šią veiklą susimokėti.    


Siautėjęs vėjas apdraskė miesto medžius

„Palangos tilto“ informacija, 2009 10 07 | Rubrika: Miestas

Sekmadienį siautėjęs stiprus vėjas nepaliko nuošaly ir Palangos. Vėjo gūsiai siaubė kurorto medžius, laimei, nepridarę žalos miestelėnams. Sekmadienio vakare prasidėjusi audra įsisiautėjo naktį. Pakilusios bangos iš apačios aptalžė Palangos tiltą – išmušė keletą jo lentų. Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Konstantino Skieraus, tilto remontas kainavo apie tūkstantį...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius