Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?

Lietuvoje sparčiai augant elektroninės prekybos apimtims, o kasdienėms finansinėms operacijoms persikeliant į skaitmeninę erdvę, aktyviau savo veiklą vykdo ir internetiniai sukčiai. Specialistai pastebi, kad sukčių naudojami metodai darosi sudėtingesni, o aukomis dažnai tampa ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jauni, technologijose puikiai nusimanantys gyventojai.

Remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per 2025 m. sukčių pasikėsinta suma išaugo iki beveik 60 mln. eurų –  tai 68 proc. daugiau nei 2024 m., kai ji siekė 35 mln. eurų. Dažnu atveju pinigai prarandami itin greitai – vos per kelias minutes, patikint iš pirmo žvilgsnio patikimu skambučiu ar žinute.

Situaciją dar labiau komplikuoja technologijų pažanga. Viešojoje erdvėje pastebimi atvejai, kai sukčiai dirbtinio intelekto pagalba sugeneruoja įtikinamus balsus, imituoja bankų ar kitų institucijų atstovus, o kartais net apsimeta šeimos nariais. Tokios šiuolaikinių technologijų schemos leidžia sukurti itin realistiškas istorijas, kurios lengvai paveikia net ir budriausius vartotojus.

„Matome aiškią tendenciją – kibernetinių sukčiavimų skaičius auga, o jų metodai tampa vis sumanesni. Anksčiau manyta, kad tai problema, su kuria susiduria tik vyresnio amžiaus žmonės, tačiau šiandien pastebime, jog nukenčia ir jaunimas, aktyviai besinaudojantis elektroninėmis paslaugomis ar investavimo platformomis“, – sako draudimo bendrovės BTA Rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė.

Sukčiai prisitaiko prie besikeičiančių įpročių

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai nesnaudžia ir sparčiai seka vartotojų elgseną. Augant elektroninės prekybos mastams, daugėjant mokėjimų internetu ir investavimo galimybių, piktavaliams atsiranda daugiau progų pasinaudoti žmonių patiklumu.

Tarp dažniausių sukčiavimo atvejų – fiktyvios investicijos, netikros elektroninės parduotuvės, apsimetimas bankų ar valstybinių institucijų atstovais bei socialinės inžinerijos atakos. Pastarosios ypač pavojingos, nes remiasi emociniu spaudimu ir skubos jausmu: asmuo skatinamas veikti greitai, nepaliekant laiko blaiviai įvertinti situacijos.

Viešai skelbiamuose tyrimuose taip pat nurodoma, kad sukčiai taikosi ir į jaunąją kartą – dažno jaunosios kartos atstovo pasitikėjimas naujausiomis technologijomis tampa patraukliu masalu interneto sukčiams.

Akivaizdus finansinės apsaugos poreikis

Didėjant kibernetinių incidentų mastui, daugiau dėmesio skiriama ne tik prevencijai, bet ir galimoms finansinės apsaugos priemonėms. Iki šiol tokia apsauga dažniausiai buvo siūloma kaip papildoma dalis kartu su kitais draudimo produktais, tačiau augant sukčiavimo atvejams formuojasi ir labiau specializuotų sprendimų poreikis.

„Anksčiau klientai, įsigydami būsto draudimą, galėjo gauti ribotą apsaugą nuo sukčių – iki 1 tūkst. eurų. Tačiau pastebėjome, kad šiandien to nepakanka, nes nuostoliai dažnai viršija šią sumą. Dėl to rinkoje atsiranda sprendimų, leidžiančių apsidrausti atskiru kibernetinio saugumo draudimu, kur žalos atlyginimas gali siekti net iki 7,5 tūkst. eurų“, – teigia A. Variakojienė.

Ji priduria, kad tokie sprendimai paprastai apima ne tik tiesioginių finansinių nuostolių kompensavimą, bet ir pagalbą po incidento, pavyzdžiui, konsultacijas, kaip elgtis sukčiavimo atveju, kokių veiksmų imtis siekiant susigrąžinti prarastas lėšas ar apsaugoti savo duomenis.

Taip pat gali būti dengiami nuostoliai, patirti dėl įvairių dažniausiai pasitaikančių scenarijų – nuo apgaulingų mokėjimų ar netikrų investicijų iki asmens duomenų išviliojimo ar netgi internetinių patyčių.

„Kibernetinis saugumas tampa ne tik technologiniu, bet ir finansiniu klausimu, aktualiu platesnei visuomenės daliai, ypač augant skaitmeninių paslaugų naudojimui ir sukčių aktyvumui“, – pabrėžia A. Variakojienė.

Kibernetinės rizikos – nauja vartotojų realybė

Augant skaitmenizacijai, kibernetinės grėsmės tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi – nuo apsipirkimo internetu iki bendravimo socialiniuose tinkluose ar įprastų finansinių operacijų. Specialistai sutaria, kad šios rizikos ateityje tik didės, todėl svarbu ne tik išlikti budriems, bet ir apsvarstyti galimas apsaugos priemones.

Vertinant bendras tendencijas, akivaizdu, kad sukčių aktyvumas, technologijų pažanga ir besikeičiantys vartotojų įpročiai kuria naują realybę, kurioje finansinis saugumas internete tampa būtinybe.