Virtuali paroda „Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė“

Palangos tiltas, 2026-01-05
Peržiūrėta
339
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Virtuali paroda „Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė“

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kartu su Vilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos informacijos centro Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvu pristato virtualią parodą „Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė“. Kaip ir anuomet, taip ir dabar žmonės priversti palikti savo namus dėl karo. 1944-ųjų vasarą, artėjant antrajai sovietų okupacijai, tai buvo žmonės iš Lietuvos, šiandien - iš Ukrainos, Artimųjų Rytų ar kitų konfliktų zonų, ieškantys prieglobsčio Europoje. Skiriasi laikai ir šalys, bet išlieka ta pati žmogiškoji patirtis: netektis, ilgesys, viltis. Šliūpų šeimos istorija primena, kad kiekvienas pasitraukimas - tai ne tik geografinis, bet ir dvasinis kelias siekiant išsaugoti savąjį „aš“. Kaip ir tada, taip ir dabar žmones lydi tie patys klausimai: ką pasiimti, ką palikti, kaip išsaugoti tapatybę ir viltį?

1944 metų vasarą, artėjant antrajai sovietų okupacijai, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų paliko savo namus ir leidosi į nežinią - į Vakarus. Šis masinis pasitraukimas tapo viena didžiausių lietuvių tautos XX amžiaus dramų, ženklinusių ne tik ilgesingą išsiskyrimą su tėvyne, bet ir dvasinį išbandymą, išsineštą kartu su viltimi išlikti ir išsaugoti lietuviškumą.

Dauguma pasitraukusiųjų tikėjo, kad išvyksta trumpam, tačiau kelionė į Vokietiją, Austriją ar kitas Europos šalis daugeliui virto kelerius metus trukusiu gyvenimu pabėgėlių stovyklose, o vėliau - naujų namų paieškomis Amerikoje, Kanadoje, Australijoje ar Skandinavijoje.

Ši emigracija, dažnai vadinama antrąja lietuvių išeivijos banga, suformavo stiprią lietuvių diasporą Vakaruose. Išeiviai kūrė lietuviškas mokyklas, kultūros centrus, leido lietuvišką spaudą, saugojo kalbą, tradicijas ir istorinę atmintį. Nors buvo toli nuo tėvynės, jų veikla tapo svarbia Lietuvos laisvės idėjos tąsa.

Paroda „Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė“ atskleidžia šį dramatišką istorijos tarpsnį per vienos šeimos likimą. Šliūpų šeimos patirtis - tai gyvas liudijimas apie apsisprendimo sunkumą, netektis, išgyvenimus kelyje ir pastangas išsaugoti lietuvišką tapatybę toli nuo gimtųjų namų. Į parodą įtraukti ir mažiau žinomi ar neseniai atrasti Šliūpų šeimai artimų žmonių prisiminimai: Šliūpų tarnaitės Jevgenijos Marudovos-Miniailo (1923–2009), advokato Aleksandro Mauragio (1909-2006), jauniausiojo Šliūpų sūnaus Vytauto Jono (1930–2017) išgyvenimų istorijos.

Virtualią parodą parengė: Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus. 

Parodos nuoroda: paroda paviešinta Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS) - https://www.limis.lt/v-exhibition/exhibitions/linear/230000006656673.

 

Parengė Mindaugas Surblys

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kartu su Vilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos informacijos centro Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvu pristato virtualią parodą „Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė“.


Viso pasaulio akys per NATO viršūnių susitikimą nukreiptos į Lietuvą.


Bet kuris karas yra baisus. Bet vienoks įspūdis, kai vos už tūkstančio kilometrų sugriautą ar karo žaizdas pradėjusią laižytis šalį matai per televizijos ekraną ir visai kitoks, kai tai regi savo akimis. „Man kelionė į Ukrainą birželio pradžioje ilgai įsimins. Ne tik dėl to, kad ten, ypač Kijeve ar jo priemiesčiuose, pavyzdžiui, Bučoje, kuri yra Palangos miestas partneris, ypatingai suvoki...


„Psyche ir gamta“ – tai tarsi paroda-kelionė. Fizinė, mentalinė ir dvasinė viename. Tai paroda apie gamtą ir joje vaikščiojantį nerimą, apie klaidžiojančią „psyche“, kuri stebi, analizuoja, nori suprasti“, – taip savo tapybos parodą, nuo liepos 29-osios eksponuojamą „Ramybės“ galerijoje, pristatė jaunosios kartos tapytoja Goda Lukaitė.


Pasaulio fotografų virtuali paroda – Palangoje

Linas JEGELEVIČIUS, 2017 10 30 | Rubrika: Kultūra

Kai uraganiniai vėjai talžo Palangą ir visą pajūrį, „Palangos tiltas“ kartu su asociacija „Fotobienalė LT“ nori nors truputį visiems pakelti ūpą ir nukelti į pasaulio margus taškus, kur gamtos stichijos – gerokai siautulingesnis, o kova už būtį ir išlikimą – nepalyginamai sunkesnė. Kviečiame akis paganyti į tarptautinei fotografų asociacijai...


Jau beveik ketverius metus Palangoje gyvenanti ukrainiečių šeima kurorte jaučiasi labai patogiai. Poros vaikai nesunkiai išmoko lietuviškai, šeima čia susirado draugų ir teigia, kad lietuvių ir ukrainiečių temperamentų skirtumas bendrauti netrukdo. Gyvendama toli nuo tėvynės, savo gyvenime šeima sugebėjo išsaugoti ukrainietiškas...


Svetingai kas vasarą duris atveriančioje ypatingos auros gaubiamoje M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos Vasaros skaitykloje antradienį atidaryta išskirtinė paroda. Jaukias sales papuošė garsios Palangoje Oškinių šeimos menininkių, garsiojo aviakonstruktoriaus Broniaus Oškinio dukrų Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės ir Dovilės Oškinytės bei...


Gerbkime galutinį rezultatą. 2002-2012 metais Palangos „širdies plotą“ uždengęs ir saulėtus žvilgsnius slopinęs, teisybei ilgai nepasidavęs gėdos ir nevilties debesis darbščių ir geranoriškų, kuriančių žmonių pastangomis nustumtas į istorijos užribį. Restauratoriai nuims aptvarus ir mes iš naujo atrasime daugelio pamėgtąjį Kurhauzo kiemą. Tai –...


Rugsėjis jau apšneka vasarą. Reikalauja „Vasaros – 2012“ ataskaitų. Egzaminuoja dar vienos gyvenimo vasaros „kruizo“ dalyvius. Mus: „Kur buvote, ką matėte, ką nuveikėte?“ Šitaip sąžinės balsu klausia esamasis, gyvenamasis mūsų laikas.


Kempinge netrukus skambės statybų aidai

Gina KUBILIŪTĖ, 2012 07 02 | Rubrika: Miestas

Jau šią savaitę turėtų paaiškėti, kas pradės statyti pirmąjį Palangoje Europos Sąjungos standartus atitinkantį kempingą.   Rengs ir pramogas Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Broniaus Martinkaus, jei viskas vyks sklandžiai, nebus jokių konkurso apskundimų, rangovai jau liepą turėtų pradėti pirmojo etapo statybas.


Renginių kalendorius