„Vyriausybė vasaros negrąžins“: valdžią kritikuojantiems ir duris užveriantiems verslams ekonomisto pastaba – kitos išeities nėra

Nors vasara nenuvylė, kai kurie pajūrio verslai dėl išaugusių sąnaudų yra priversti stabdyti veiklą ir atsisveikinti su darbuotojais. Yra manančių, kad valdžia pavėlavo ištiesti pagalbos ranką su iššūkiais susiduriančiam apgyvendinimo bei maitinimo sektoriui, tad netrukus tvirtinti planuojamos priemonės dalies jau neišgelbės. Tuo tarpu ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad Lietuva yra patekusi į ekonominio karo zoną ir pripažįsta, kad dabar situacija verslui yra sudėtinga, tačiau spausti Vyriausybę jau rudens pradžioje teikti lengvatas ir kompensacijas – prilygsta prašymui sugrąžinti vasarą.

Dar neseniai besidžiaugę savaitgaliais, į pajūrį sutraukusiais milijonus žmonių, dabar kai kurie šio krašto verslininkai sako esantys priversti stabdyti veiklą.

Šiomis dienomis baseinus ištuština, patalpas „užkonservuoja“, su tiekėjais sutartis užbaigia ir darbą bent jau iki kito sezono stabdo tik šiemet Šventojoje duris atvėręs viešbutis „Auksinės kopos“.

„Norėjome dirbti nesustodami. Pradėjome veikti birželio 15 d. – atsidarėme, atvažiavo pirmieji svečiai ir bandėme startuoti. Dirbome iki rugsėjo 18 d.“, – teigė viešbučio „Auksinės kopos“ direktorė Lina Kontrimė.

Veiklą viešbutis nusprendė stabdyti dėl smarkiai išaugusių išlaidų už elektros energiją ir dujas. Anot L. Kontrimės buvo prognozuojama, kad sąskaitos augs, bet tai, kad jos išsipūs net trigubai – buvo staigmena.

„Birželį turėjome tik pusę mėnesio, tai preliminariai sumokėjome apie 6 tūkst. eurų, liepą jau dirbome pilną mėnesį, tai sąskaita buvo 10 tūkst. eurų, o kadangi rugpjūtis buvo labai stiprus ir turėjome pakankamai didelį užimtumą, tai skaičiavome, kad bus 14–16 tūkst. eurų, bet kai atėjo sąskaita 27 tūkst. eurų, tai davė paskaičiavimo“, – apie išlaidas už suvartotą elektros energiją pasakojo viešbučio vadovė.

Viešbutis tikėjosi, kad už suvartotas dujas vasaros mėnesiais, kai dujų reikia tik vandeniui šildyti, teks mokėti apie 2 tūkst. eurų, tačiau gavus sąskaitas paaiškėjo, kad mokėti teks 6 tūkst. eurų.

Teigiama, kad į objektą prieš jam šiemet atveriant duris, buvo investuota apie 4 mln. eurų. Įvertinus išaugusias išlaidas – verslas neatsipirko.

Anot L. Kontrimės, priimti sprendimą stabdyti viešbučio verslą šaltuoju metų laiku, nes jis neapsimokės, paskatino Vyriausybės politika.

„Mes neturime tikslios savo kainos. Mes nežinome, ar priimami svečiai į restoraną, į viešbutį, mums atneša tą, kad mes galėtume apmokėti sąskaitas ir personalui atlyginimą, ar mes dar turime iš savo kišenės pridėti. Tas Vyriausybės kainos neužfiksavimas, kai tu nežinai, kiek tau kilovatvalandė ar dujų kubas kainuoja…“, – aiškino pašnekovė.

Sprendimas užverti duris bent jau iki kito sezono kartu reiškė ir atleidimus – viešbučio vadovybei teko maždaug 30 žmonių pranešti, kad jie lieka be darbo.

„Turėjome surinkę labai gerą komandą ir jiems žadėjome, kad dirbsime apskritus metus, visi planavo, mes žmones prisiviliojome iš kitų įstaigų. Jie irgi mumis patikėjo ir mes tiesiog atėjome vieną dieną ir pasakėme: „Atsiprašau, tenka atsisveikinti“, – sakė L. Kontrimė.

Ne visi žmonės, kurie dar šiemet atsisakė pareigų kitose kurorto įstaigose ir pasirinko „Auksines kopas“, lengvai priėmė nemalonią naujieną – kai kurie pyko, kiti, neslepiama, žinią pasitiko ašaromis.

„Tai buvo baisu“, – prisimena viešbučio vadovė.

Vyriausybė numatė pagalbos priemonių, bet, verslininkų nuomone, jos numatytos per vėlai

Žinia, kiekvienų artėjančių metų naujas biudžetas, kuriame šiemet ir dėliojami pagalbos verslui planai, visuomet formuojamas ir aiškėja tik besibaigiant einamiesiems metams, tačiau verslas sako jog ilgiau laukti negalėjo ir sprendimą užrakinti viešbučio duris ir atleisti darbuotojus priėmė nesulaukę valdžios sprendimų.

„Nepaskubėjome. Visi skaičiuojame. Tas laukimas – ką jis duoda? Tas Vyriausybės „melas“… Jeigu jie matė tą energetiką, reikėjo iškart sakyti, kad visiems reikės taupyti, spauskimės, darykime. O mums iškart buvo pasakyta, kad verslui nepadės. Jie iškart pradėjo traktuoti: verslui nepadės“, – paklausta, ar sprendimas stabdyti veiklą nebuvo ankstyvas, sakė L. Kontrimė.

LRT.lt jau skelbė, kad penktadienį Vyriausybės pristatytame deficitiniame 2023 m. biudžeto projektą tam tikros lengvatos verslui yra numatomos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 9 proc. lengvata viešbučiams taps neterminuota, tuo metu metu maitinimo įmonės ji bus taikoma iki metų vidurio.

Vyriausybės penktadienį pristatytame pakete, kuriame numatomos priemonės turėtų verslui palengvinti užgulusią energetinės krizės naštą. Jame kaip viena iš pagrindinių priemonių įvardijamas elektros kainų augimo dalies kompensavimas.

Ši priemonė būtų taikoma nuo šių metų ketvirtojo ketvirčio iki kitų metų pirmojo ketvirčio. „Siūloma, kad šių metų paskutinį ketvirtį, t. y., išrašant sąskaitas už spalio mėnesį, jau būtų teikiama kompensacija. Šiais metais, šiam ketvirčiui numatome, kad riba yra 24 ct/kWh. Tas skirtumas tarp realios rinkos kainos ir 24 ct, paprastai tariant, yra dalinamas į dvi dalis, pusę jo apmoka verslas, pusė yra kompensuojama iš valstybės biudžeto“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kitiems metams nustatomas kainos lygis, nuo kurio skiriama kompensacija, turėtų siekti nebe 24 ct/kWh, o 28 ct/kWh. Taigi kitąmet verslas turėtų mokėti 28 ct/kWh, o likusią rinkos kainos dalį turėtų pasidalinti verslas ir valstybė per pusę.

Premjerė pridūrė, kad tokie sprendimai bet kokiu atveju „negali tęstis be galo“, nes jie didintų valstybės skolą. „Tą valstybės skolą ant savo pečių prisiima ir tie, kurie padarė laiku sprendimus – ar investuodami į energetinį saugumą, ar apsidrausdami, ar užsifiksuodami kainas, ar investuodami į atsinaujinančią energetiką ir kitus sprendimus darydami. Šitas pusmetis iš esmės skirtas tiems, kurie dar nesuskubo šito padaryti“, – sakė I. Šimonytė.

Vis dėlto viešbučio „Auksinės kopos“ direktorės teigimu, nors šalies valdžia jau skelbia apie pagalbos priemones verslui, tam jau per vėlu.

„Yra pažadai ir yra tikrovė. Negali gyventi vien tik pažadais. Mums reikia čia ir dabar aiškiai suvokti, kad, tarkime, nuo rugsėjo 1 d., ar nuo spalio 1 d. įvedama ta kompensacija, duodama lengvata. O pažadėti… Tai yra pavėluota ir nė kiek neguodžia. Vyriausybės ilgas mąstymas ir neduodama žinoti verslui, kaip gyventi. Jiems turbūt lengviau išlaikyti daug bedarbių negu leisti verslui laikyti savo darbuotojus ir padėti verslui“, – dėstė viešbučio „Auksinės kopos“ vadovė L. Kontrimė.

Viešbučio direktorė aiškina, kad vasarą, kai vis buvo pasidžiaugiama poilsiautojų gausa, surinktas pajamas „nužudė“ keletą kartų išaugusios išlaidos elektros energijai ir dujoms.

„Auksinės kopos“ viliasi duris vėl atverti ateinančią gegužę, tačiau neslepiama, kad yra numatytas ir planas tam atvejui, jeigu situacija verslui palankesnė netaps.

„Mes visi turime baltą ir juodą planą. Kas būtų, jeigu būtų“, – sakė L. Kontrimė.

Bet kokia pagalbos priemonė yra laukiama, tačiau nusprendusieji stabdyti veiklą nuomonės jau nepakeis

Tai, jog pajūrio verslininkams šiuo metu situacija yra sudėtinga, sutinka ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

„Bet kokia pagalbos priemonė šiuo sunkiu laikotarpiu maitinimo ir viešbučių verslui yra pagalbos priemonė. Pirmiausia, tai yra džiugu, kad atsiranda kažkoks aiškumas, apie ką galvoja Vyriausybė ir kas mūsų laukia, ką mes galime bent jau preliminariai planuoti nuo kitų metų. Aišku, klausimas visiems kyla, ar tai nėra pavėluota, kadangi kalba eina apie kitų metų projektą ir biudžetą, kiek bus skirta pagalbos priemonėms verslui“, – teigė I. Valaitienė.

Akcentuojama, kad išlaidos energijai auga nuo rugpjūčio, tad jeigu lengvatos dar šiems metams vis dėlto nebūtų patvirtintos, kelis mėnesius verslininkai būtų palikti balansuoti ties išlikimo riba.

„Tie, kurie jau nusprendė užsidaryti, manau, jiems šis sprendimas įtakos jau tikrai neturės – jie nepersigalvos. O tokių jau yra ir ne vienas – yra ir apgyvendinimo įstaigų, ir restoranų“, – aiškino I. Valaitienė.

Pasak pašnekovės, valdžios planuojama elektros kainos kompensacija kai kuriems viešbučiams gali sudaryti ir kelis tūkstančius, tad tai būtų žymi parama verslui.

Tiesa, planams dėl PVM lengvatos I. Valaitienė turi pastabų. Verslininkų atstovės teigimu, lengvatos galiojimas pusmetį tik atitolins problemą, bet jos neišspręs.

„Kai buvo sugalvota ir įvesta ši lengvata, niekas nekalbėjo apie jos laikinumą. Ir pačiame įstatyme yra eilutė, parašyta, kad PVM lengvata veiktų kaip ekonomikos skatinimo priemonė ir apie jos laikinumą nebuvo nė kalbėta. Iš maitinimo sektoriaus jau matome emigracijos riziką. Jau yra skaičiuojama, kiek darbuotojų gali būti, kad emigruos. Lietuvos mastu gali būti netgi 5,5 tūkst. Tai yra dideli skaičiai. Žmonės keičia veiklos sritis, kompetencijas. Tai tų problemų gali būti ir ne viena“, – įžvelgė I. Valaitienė.

Vasaros uždarbio likusių metų veiklai finansuoti nepakanka

Daug restoranų kurorte nusprendė sumažinti darbo krūvį ir savo veiklą orientuoti į savaitgalius, mat taip trumpėja darbo valandos, reikia mažiau darbuotojų.

Objektai, kurie nusprendė vykdyti veiklą, bando griebtis šiaudo – ruošia įvairius rudens pasiūlymus, siūlo žmonėms rudens atostogas praleisti pajūryje ir pan., tačiau neslepiama, kad be pagalbos priemonių verslui, norimą rezultatą pasiekti bus sunku.

„Tai yra bandymas čia ir dabar turėti kažkokį pinigų srautą, išlaikyti darbuotojus. Tiesiog – išlikimo reikalas“, – pastebėjo I. Valaitienė.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė tvirtina, jog verslininkai nesako, kad vasara buvo bloga, tačiau vien kelių mėnesių nepakanka uždirbti tokiai sumai, kurios reikės išsilaikyti iki kito sezono.

„Nežinau, kuris verslas galėtų vykdyti verslą, jeigu jis galėtų skaičiuoti pajamas ar pelną iš kelių savaitgalių. Mes esame visus metus veikiantis kurortas. Ištisus metus mes turime išlaikyti darbuotojus, kiekvieną mėnesį turime mokėti darbo užmokestį, restoranai ir viešbučiai turi mokėti patalpų nuomos mokesčius. Mums niekas jų nekompensuoja, mes turime jiems uždirbti. Yra paskolas pasiėmę verslai, yra atidėti mokėjimai. Mums kiekis žmonių galvų, kad matome daug – nieko nereiškia. Nepamirškime, kad Palangoje tarp visų žmonių yra didelė dalis atvykusių iš aplinkinių miestelių, kurie tiesiog gyvena netoliese ir atvyksta geru oru pasivaikščioti, į paplūdimį, į kavinę. Mes nesakome, kad vasara buvo bloga, bet mes gyvename 12 mėnesių ir susiduriame su visomis sąlygomis – kalbama apie minimalaus darbo užmokesčio augimą, energetinių kaštų augimą, infliaciją. Tai nėra lengva“, – aiškino I. Valaitienė.

Ekonomistas: nėra tų milijardų laisvų, kuriuos kažkas laiko ir neduoda

Ekonomisto Mariaus Dubnikovo nestebina tai, kad po vasaros pajūrio verslininkai atsidūrė keblesnėje situacijoje, mat tai kartojasi kasmet ir sezoniškumo šio segmento verslas niekada neišvengė, tačiau Lietuvos valdžia šio faktoriaus eliminuoti negali, tad kai kuriems verslams dirbti ne sezono metu gali neapsimokėti net ir tada, kai kainos būna mažesnės nei dabar.

„Šiandien pateiktas biudžetas, kuriame numatoma tam tikra kainų kompensacija ir viskas, nes daugiau tikrai negali padėti, nes nėra iš ko. Nėra tų milijardų laisvų, kuriuos kažkas laiko ir neduoda“, – teigė M. Dubnikovas.

Pašnekovas yra įsitikinęs, kad valdžia pagalbos priemones, kurias mokesčių mokėtojai gali skirti verslui, numatė laiku, o anksčiau jos esą nebūtų davę pageidaujamo efekto.

„Priemonės nėra pavėluotos, nes situacija labai stipriai keitėsi ir ji nebuvo aiški. Nebuvo galima priimti stiprių priemonių, nes jos būtų per anksti įvestos ir būtų tiesiog išpleškinti pinigai, tad nebegalėtume tos prabangos sau leisti dabar, kai ateina šildymo sezonas. Reikia suprasti, kad Vyriausybė ne džinas iš butelio, kuris gali bet kokius norus pildyti, o tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, kurios ji tik perskirsto ir bando laviruoti šioje sudėtingoje situacijoje. Ką galima kaltinti, tai Putiną ir Rusijos kariuomenę, kuri nutarė kitą šalį užpulti. Va čia yra kaltininkas, dėl ko kenčia visi“, – aiškino ekonomistas.

Taigi dabar verslams tenka spręsti, ar dabartinėje situacijoje, kai yra numatytos tam tikros pagalbos priemonės, veikla yra pelninga ar ne ir pagal tai planuoti ateitį. Akcentuojama, kad tam tikrose situacijose, veiklos stabdymas gali būti kur kas naudingesnis sprendimas nei ryžtas dirbti bet kokiomis aplinkybėmis ir negauti laukiamo rezultato.

„Protingas užsidarymas irgi yra protingas veiksmas, nes tokia yra situacija. Nieko kito čia nebus“, – pastebėjo M. Dubnikovas.

Verslininkų žodžiuose, jog valstybė turėjo jau dabar būti ne tik pažadėjusi, bet ir užtikrinusi labai aiškias pagalbos priemones, ekonomistas sakė įžvelgiantis tam tikro manipuliavimo momentų.

„Nėra iš ko. Biudžete yra 5 proc. deficitas, kas jau dabar nepatenka į fiskalinės drausmės įstatymo vykdymą. Pagalbos yra pateiktos, tiesiog kai kuriems jų užteks, kai kuriems – neužteks. Tiems, kam neužteks, yra geresnis variantas, kaip įmanoma, greičiau pristabdyti veiklą, kad paskui nereikėtų skelbti bankroto. Kitos išeities nėra“, – neabejojo M. Dubnikovas.

Reikalavimai jau rudens pradžioje paskelbti ateinančių metų biudžetą arba jame galimas lengvatas verslui, ekonomistui, signalizuoja apie siaurą požiūrį ir tik savo interesų paisymą arba tam tikrą nesuvokimą, kaip yra valdomi valstybės finansai.

„Visi giname savo interesus. Tiesiog kartais tie interesai yra ginami aštriai ir grubiai, reikalaujant visko čia ir dabar ir ignoruojant kitų interesus. To nesinorėtų daryti. Turime matyti kaip įmanoma plačiau ir suvokti, kokia yra situacija. Pagalba yra ir ji yra labai brangi. Šalis skolinsis tuos pinigus ir milijardai eurų visiems mokesčių mokėtojams kainuos“, – akcentavo M. Dubnikovas.

Pasak pašnekovo, per pandemiją buvo žertos milžiniškos sumos išgelbėti tiek verslą, tiek visuomenės būklę ir tuo metu buvo galima pasiskolinti neribotą kiekį pinigų už nulines arba netgi neigiamas palūkanas. Šiuo metu Lietuvai pasiskolinti kainuoja, tad pasiskolintus pinigus reikia skirstyti itin atsakingai, mat dabar sukeltas laikinas palengvėjimas ateityje gali kelti itin didelių problemų.

„Aš suprantu verslo sunkumus, kurie dabar kyla dėl elektros, dėl būsimo šildymo sezono. Tai yra ypatingai skausminga, bet čia yra tas pats, kas reikalauti iš Vyriausybės vasarą grąžinti. Tokios pat galimybės yra turbūt. Darosi tokios nacionalinės legendos, kad kelininkus žiema užklumpa netikėtai, Palangos verslininkams vasara būna arba per trumpa, arba per šalta, o ūkininkams – per daug vandens arba per mažai vandens. Turime tokias istorijas, kurias pastoviai narpliojame. Lengvesnėse situacijose tikrai galima linksmai praleisti laiką klausant šių istorijų, bet tokiu sudėtingu laikotarpiu reikia išlaikyti šaltą protą ir suprasti, kad ne vieno verslo interesais viskas baigiasi“, – akcentavo M. Dubnikovas.

Pašnekovas pabrėžė, kad Rusija kariauja ekonominį karą prieš Europą ir prieš Lietuvą, tad ir verslas atsiduria įtemptoje situacijoje.

Lrt.lt