Turto areštų srityje prasčiausiai sezono metu sekėsi Palangos verslams

Palangos tiltas, 2021-10-09
Peržiūrėta
1830
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Turto areštų srityje prasčiausiai sezono metu sekėsi Palangos verslams

Dar ne taip seniai su mumis atsisveikinusi vasara palankiausia buvo Druskininkų ir ypač Neringos verslams, o štai Birštonui nesisekė labiausiai. Palangai taip pat gerokai labiau sekėsi, nei nesisekė. Tokias įžvalgas pranešime spaudai pateikia „Creditreform Lietuva“ specialistai“.

„Kurortuose dirbančių verslininkų atsiliepimai apie ką tik pasibaigusį sezoną (nemažai viešbučių„vasarines“ kainas laikė ir iki rugsėjo pabaigos) labai svyruoja, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – vieni džiaugėsi kone geriausia vasara per visus 20 metų, vadino ją auksine, o kiti skundėsi, kad besiilsintys lietuviai labai derėjosi, taupė, tad užsidirbti buvo labai sunku, ar liejo apmaudą dėl didelių karščių, gerokai apmažinusių poilsiautojų apetitą ir atitinkamai sąskaitas kavinėse. Tiesa, bent jau Palangos savivaldybė gyrėsi surinkusi rekordinę sumą už parkavimą ir sulaukusi daugiau turistų nei pernai. Neringa irgi džiaugėsi įspūdingais apgyvendinimo rodikliais.

Tik dėl vieno dalyko kurortų verslininkai buvo vieningi – didžiule problema tampa darbuotojai, kurių dėl neaiškios situacijos su karantinu poilsiamiesčių verslas pernai pradėjo ieškoti jau vėlokai, kai iki pandemijos naujo personalo žvalgyba paprastai buvo pradedama dar vasarį ar kovą.

Kaip ten bebūtų, tačiau liepos mėnesį, kai sezonas įkopia į savo aukščiausią fazę, šiemet visų keturių kurortų įmonėse dirbo 22 290 darbuotojų, tuo metu užpernai, kai buvo kur kas daugiau netikrumo dėl mus užpuolusio viruso, – 21 588 darbuotojai. Skirtumas itin nedidelis, o Druskininkuose dirbančiųjų pernai buvo netgi kiek mažiau nei šiemet.“

„Creditreform Lietuva“ specialistai, remdamiesi Sodra, VMI, Registrų centro duomenimis, pabandė pasižiūrėti, kaip vasara atsiliepė Lietuvos poilsiamiesčiuose registruotų įmonių sveikatai. Į tyrimą nebuvo įtraukti verslo subjektai, veikiantys kurortuose, tačiau registruoti kur nors kitur Lietuvoje.

Karantino metu „iš mados išėjo“ bankrotai ir turto areštai. Jų kiekiai sumažėjo drastiškai ir faktiškai visiškai nerodo verslo sveikatos. Tik dabar, kai visos nuo pandemijos nukentėjusio verslo paramos programos ir mechanizmai faktiškai jau yra pabaigti, bankrotai ir įmonių turto suvaržymai turėtų kopti aukštyn ir parodyti, kaip iš tikrųjų jaučiasi Lietuvos verslas ir kiek įmonių, pavadintų zombiais, realiai keliaus į kapus.

O kol kas nuo faktinės sezono pradžios gegužės 1 d. iki faktinės jo pabaigos spalio 1 d. tik dviejuose kurortuose turime po keletą bankrotų. Beje, siekdami palyginti skirtingus poilsiamiesčius, naudosimės santykiniais skaičiais, t.y., skaičiuosime bankrotų ar kitų verslo negandų skaičių konkrečiame kurorte sezono pradžioje veikusių įmonių kiekiui. Veikiančią įmonę apibrėšime kaip įmonę, gegužės 1 d. turėjusią bent vieną darbuotoją.

Kadangi Birštono verslo populiacija kur kas mažesnė nei Neringoje, būtent Birštonas užėmė pirmą vietą pagal bankrotų koncentraciją. O štai turto areštų srityje prasčiausiai sezono metu sekėsi Palangos verslams – turto valdymo apribojimus patyrė 2,2 proc. kurorte veikiančių įmonių, kai Neringoje tokių buvo 1,7 proc., o Birštone – tik 0,9 proc.

Vienas iš galimų paaiškinimų – Birštonas dar jaunas kurortas ir verslai čia tiesiog nebeturi turto, į kurį kreditorius nukreiptų išieškojimą, o Palangoje daug verslų disponuoja nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu.

Nors įmonės ir nebankrutuoja, tačiau tai nereiškia, kad jos dirba. Per šiųmetinį sezoną be darbuotojų liko 50 įmonių. Ištuštėjusiomis laikėme tas kompanijas, kurios gegužės pradžioje turėtą personalą išbarstė ir sezono pabaigą sutiko su nuliu darbuotojų. Vėlgi pirmoje vietoje turime Birštoną, kuriame 3,5 proc. sezono pradžioje veikusių įmonių nebeturi personalo. Antra su 3,1 proc. liko Palanga, trečia – su 2,5 proc. Neringa.

Visuose keturiuose kurortuose gerokai išaugo ir įmonių, skolingų Sodrai. Birštone jų daugiausia – 32,7 proc. visų verslų, veikusių sezono pradžioje. Palanga nuo Birštono atsilieka tik 0,3 procentinio punkto. Drastiškai išsiskiria Neringa, kur Sodros skolininkų yra tik apie penktadalį (19,5 proc.). Birštono įmonės pasižymėjo ir didžiausia vidutine (24 099 Eur), ir didžiausia atidėta skola Sodrai (23 593 Eur). Antroje vietoje liko Druskininkai su 16 611 Eur ir 15 829 Eur, o Neringa su 6 899 Eur ir 6 385 Eur liko paskutinė arba mažiausiai įsiskolinusi Sodrai.

Daugiausiai veikiančių įmonių į Valstybinės mokesčių inspekcijos vedamą nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą pateko Druskininkuose (99,5 proc.), Birštone (98,2 proc.), o Neringoje šis procentas buvo 76,7 proc.

Užsidarančias ar ištuštėjusias įmones kurortuose keitė nauji verslai. Džiugu, kad daugiausiai naujokių išvydo dienos šviesą labiausia krizės talžytame Birštone. Čia šimtui gegužės pradžioje veikusių verslų gimė 7 naujos įmonės, antra buvo Palanga (4,7 naujos įmonės), trečia – Neringa (4). Druskininkuose šis rodiklis siekė 2,4 proc.

Įdomu, kaip kurortų įmonėms pavyks pergyventi tarpusezonį, nes, kaip rodo pateikti duomenys, ne vienas verslas į „liesą“ laikotarpį neria su nemaža skolų kupra, o ir galimybė užsidirbti per didžiausias metų šventes vis gausėjančių užsikrėtimų fone kol kas atrodo problematiška.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Dar ne taip seniai su mumis atsisveikinusi vasara palankiausia buvo Druskininkų ir ypač Neringos verslams, o štai Birštonui nesisekė labiausiai. Palangai taip pat gerokai labiau sekėsi, nei nesisekė. Tokias įžvalgas pranešime spaudai pateikia „Creditreform Lietuva“ specialistai“.


Buvęs emigrantas, asosiacijos Ex-emigrantai įkūrėjas ir prezidentas Dovydas Petrošius zuja tarp Vilniaus bei Palangos. Energingas jaunas vyras aktyviai patarinėjo Gitanui Nausėdai Prezidento rinkimų kampanijos metu, o ypač didelis Dovydo rūpestis – ekologija. „Palangoje trūksta proveržio žaliosios energetikos srityje,“ – sakė jis „Palangos tiltui.“


Vis labiau vėstant orams, prasidėjo intensyvus šildymo sezonas. Kaip rodo statistika, šaltaisiais metų mėnesiais labai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių. Taip yra todėl, kad atvėsus orams, gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus.  


5 būdai, kaip sutaupyti šildymo sezono metu

Pagal kurgyvenu.lt, 2013 11 25 | Rubrika: Miestas

Šaltasis metų sezonas visuomet pasitinka gerokai išaugusiomis sąskaitomis už komunalinius mokesčius. Ekspertai sako, kad reikėtų įprasti šildymo sezonui ruoštis iš anksto, pavyzdžiui, taupyti tam pradėti dar vasarą. Arba, pasirūpinti namo renovacija ir apšiltinimu, kokybiškais langais bei durimis. Žinoma, tai tikrai padėtų ištverti...


Nors Palanga galbūt labiausiai apdovanojimo tikėjosi kultūros srityje, bet Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmet organizuojamos „Auksinės krivūlės“ apdovanojimuose šiemet laimėta „Auksinė krivūlė“ švietimo srityje buvo malonus, bet garbingas netikėtumas. Jo Palanga sulaukė praėjusį penktadienį, minint Lietuvos vietos savivaldos 80-metį –...


Vasaros sostinė sezono metu pavirsta triukšmo sostine  5

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2013 06 21 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Triukšmu pagarsėjusioje J. Basanavičiaus gatvėje vėl per naktis nevaržomai dunksi triukšmingos muzikos ritmai, o kurorto centre apsistoję poilsiautojai griebiasi už galvų.


Palangiškio, bendrovės „Arvega“ vadovo, aktyvaus Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) Palangos skyriaus nario Remigijaus Makausko įsitikinimu, į miesto Tarybą išrinktųjų politikų priimami sprendimai turi atitikti miesto bendruomenės lūkesčius, todėl juos priimant reiktų rimtai įsiklausyti į miestiečių nuomonę. Taip, kaip į miesto Tarybą nuo LRLS...


Vasara išretino Palangos savivaldybės Tarybos narius – vakar posėdyje jų dalyvavo tik 17.


Palangos mieste rengiamos didžiosios šventės padeda kurortui „neužgesti“ ne sezono metu ir palaikyti vasaros sezono šurmulį. Taip pat ir šį savaitgalį vykusi šventė „Palangos stalas 2010“ pritraukė daug žmonių, kurie „suko galvas“, kaip pasistatyti automobilį, kaip nepatekti į didelę spūstį. Toks žmonių antplūdis naudingas ne tik smulkiesiems verslininkams, bet ir miesto savivaldybei. „Mes...


Palangos pajūrį „maitins“ vasaros sezono metu

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 04 21 | Rubrika: Miestas

Palangos paplūdimiai smėliu bus pradėti maitinti prasidėjus oficialiam vasaros sezonui. Nors Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros skyrius vykdantis tęstinį projektą, finansuojamą iš ES lėšų, buvo suplanavęs, kad tarptautinį konkursą pavyks paskelbti dar vasarį, tačiau užtruko dokumentų derinimo darbai. Šio projekto vertė  daugiau nei 17 mln. litų. Į šią...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius