Giedrė Juršėnė: „Nesame išskirtiniai – su tais pačiais spręstinais klausimais susiduria iš kitų savivaldybių šilumos tiekėjai“

Praėjusį penktadienį Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) išplatino pranešimą spaudai, kuriame pažymėta, kad itin griežtas ir nelankstus reguliavimas, šylantis klimatas ir paveldėtos infrastruktūros problemos nemažai daliai Lietuvos šilumos tiekimo įmonių, gali tapti neišsprendžiama problema mėginant išgyventi šiltąjį šių metų sezoną. „Palangos tiltas“ paprašė situaciją paaiškinti Giedrės Juršėnės, miesto šilumos įmonės UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorės.

–Ar su tokiomis problemomis susidūrė ir „Palangos šilumos tinklai“? Ar kalbama apie apyvartinių lėšų trūkumą?

–Paminėti klausimai mažiau ar daugiau aktualūs visoms šilumos tiekimo įmonėms, ypač mažesnėms. Nelankstus reguliavimas įmonėms reiškia itin ilgai užtrunkantį šilumos kainų nustatymo procesą. Pavyzdžiui, kalbant apie UAB „Palangos šilumos tinklai“, mūsų šilumos bazinė kaina buvo derinama net du su pusę metų. Tai nėra normalu. Be to, kiekvienais metais įmonė privalo teikti bazinės kainos projektus perskaičiavimui, kuriuose vertinamos faktiškai patirtos sąnaudos. Kai kurioms įmonėms perskaičiavimai užtrunka net iki metų ir ilgiau.
UAB „Palangos šilumos tinklai“ susidūrė ir su kita spręstina problema, dėl kurios esame pateikę teismui skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT, buvęs VKEKK, Valstybinė kainos ir energetikos kontrolės komisija – L. J.) 2019 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. O3E-534 „Dėl 2016 metais UAB „Palangos šilumos tinklai“ iš UAB „Litesko“ perimto turto“). UAB „Litesko“ valdė Palangos miesto šilumos ūkį iki 2016 metų gegužės 31 d., tačiau mūsų įmonės perimtas turtas galutinėje šilumos kainoje atsispindi nuline verte. Mes esame įsitikinę, kad tai neteisinga – perduotas turtas turi vertę, ir ji atsispindi finansinėje atskaitomybėje, kuri kiekvienais metais yra audituojama. VERT-as mano, kad šilumos ūkis mums buvo perduotas nemokamai. Tokia yra mūsų ginčo esmė.

–O kaip itin šilta žiema paveikė „Palangos šilumos tinklus?

–Šilta žiema labiausiai turėjo džiuginti vartotojus. Lyginant 2019 metų sausį bei vasarį su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu matyti, kad vidutiniškai sąskaitos mažėjo 30 procentų. Žinoma, priklausomai nuo to, kokiai pastatų grupei priskiriamas konkretus pastatas, tas mažėjimas yra skirtingas.

–Iš kur „Palangos šilumos tinklai“ paims apyvartinių lėšų? Kreipsis į Savivaldybę, savo steigėją?

–Kiekviena įmonė, įskaitant valdomas savivaldybių, siekia savo veikla susigrąžinti patirtas sąnaudas. Ir mes dirbame sąnaudų susigrąžinimo principo pagrindu, o tai reiškia, kad įmonė negali būti nuostolinga. Jeigu įmonė patiria mažesnes sąnaudas, nei numatytos bazinėje kainoje, tai perskaičiavus, kaina yra mažinama, ir atvirkščiai - patyrus didesnes sąnaudas, kaina didinama. Jeigu visos mūsų patiriamos sąnaudos atsispindėtų kainoje, problemų, susijusių su galimu apyvartinių lėšų stygiumi, net nekiltų. Tačiau dabar susidaro situacija, kai už naujai įgytą turtą mes atsiskaitome su banku per penkerius metus, o iš vartotojo susirenkame (pavyzdžiui, biokuro katilo atveju) per penkiolika metų.
Kreiptis pagalbos į Palangos miesto savivaldybę būtų kraštutinė priemonė. Savivaldybė neturėtų remti savo įmonių – tai būtų neteisinga kitų miesto įmonių ir gyventojų atžvilgiu. Tam tikrų resursų turime ir patys. Pavyzdžiui, sieksime parduoti nereikalingą turtą, esantį mūsų balanse. Šiuo metu yra paskelbti turto pardavimo aukcionai.

–Šildymo sezonas Klaipėdoje pasibaigė trimis dienomis anksčiau nei Palangoje. Kodėl?

–Palangoje paprastai būna šiek tiek šalčiau nei Klaipėdoje, o ir orai gegužės pradžioje buvo itin vėsūs – vidutinė trijų parų oro temperatūra nesiekė nė 10 laipsnių šilumos. Tačiau iš esmės kelios dienos didesnės reikšmės vartotojams neturi – namuose yra šilumos mazgai, kuriuose yra reguliuojamas šilumos tiekimas konkrečiam namui. Kitais žodžiais tariant, jeigu lauke yra šilta, daugiau šilumos tam namui pateikti negalėsime.
–Kaip COVID-19 pandemija ir karantinas paveikė „Palangos šilumos tinklų“ kasdieninę veikla?
–Įvertindami mūsų socialinę atsakomybę paslaugų gavėjams, visi dirbome labai įtemptai. Itin rūpinomės savo darbuotojų saugumu – juk vienam iš jų nustačius koronavirusą, būtų reikėję karantinuotis ne tik jam, bet ir kitiems. Laimei, mūsų įmonės darbuotojams nebuvo nustatytas koronavirusas.
Džiugu, kad COVID-19 nesukėlė didelių trikdžių dėl atsiskaitymų su mūsų įmone, tačiau, kaip ir prieš karantiną, buvo atvejų, kai mūsų paslaugų gavėjai, pasinaudoję ekstremalia situacija šalyje, siekė mokėjimų atidėjimo.

–Ar šią vasarą tęsite pradėtą miesto šilumos trasų renovaciją?

–Šiais metais vykdysime mažesnės apimties, nei pernai, šilumos tinklų rekonstrukciją. Tačiau tai nesusiję nei su pandemija, nei su mūsų situacija, apie kurią minėjau anksčiau. Mažesnes rekonstrukcijos apimtis buvome anksčiau suplanavę. Žinoma, vyksta ir vyks einamieji remonto darbai, kurie reikalingi, norint užtikrinti patikimą šilumos sistemos funkcionavimą. Kaip tik šią savaitę vykdome Šventosios katilinės remonto darbus.