Ar Palangai reikia SAVO maratono?

Prieš beveik mėnesį Nidos gatvėmis ir takais jau dvidešimtą kartą išbėgo tūkstantis bėgikų, tarp jų - ir palangiškiai. Visi mažesnieji Lietuvos kurortiniai miesteliai turi tradicinius pusės maratono bėgimus, bet didžiausias šalies kurortas Palanga neturi nei maratono, nei pusmaratonio. Palangą lenkia ir dviračių lenktynės, nors daugelis miestelių dviratininkus patys vilioja. Kodėl mūsų mieste lenktyniauja tik automobiliai, apie tai kalbamės su palangiškiais politikais ir sporto mylėtojais.

Kitą rugsėjį - Palangos maratonas
Pasirodo, pirmasis Palangos maratonas galėjo įvykti jau šį rugsėjį, tačiau nukeltas į kitų metų rudenį. Keli miesto entuziastai - Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai Saulius Simė ir Andrius Bajoras bei aistringas bėgikas Aurimas Gečas labai rimtai ėmėsi šį organizuoti.
„Bandėme dar šiemet padaryti, bet atidėjome kitiems metams, - atvirauja vienas iš iniciatorių A. Gečas. - Jau numatėme ir konkrečią datą - rugsėjo 22-oji. Pasiruošti šiems metams pritrūko laiko, pradėjome tik prieš tris mėnesius.“
Palangiškis sako, kad idėja kilusi, Palangos bėgikams labai pasigedus tokio renginio savajame mieste.
„Pats daug bėgioju. Nida, Birštonas, Druskininkai, Trakai - visi kurortai turi savo pusmaratonius, didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda organizuoja maratonus. Tik Palanga neturi nieko, nors čia yra daug bėgikų, net ir ultramaratonininkų. Mūsų iniciatyvinės grupės manymu, toks didelis bėgimo renginys Palangai tikrai labai reikalingas. Ir sezoniškumą mažintų. Maratonas gali vykti pavasarį arba rudenį," - sakė jis.

Numatyta ir bėgimo trasa
Vyrai jau numatė ir bėgimo trasą - 4 didelius ratus po 10 km nuo „Lino" iki Birutės parko bėgant Vytauto g., toliau parko takeliais - į Meilės alėją ir nuo Meilės alėjos dviračių taku iki „Lino".
„Tam reiktų uždaryti eismą Vytauto g., - aiškina A. Gečas. - Reikia ir daugybės savanorių, medalių. Normalūs renginiai turi savo marškinėlius, pasirūpinama vandeniu. Tad supratome, kad per tris mėnesius tokio lygio renginio neįmanoma suorganizuoti. Dabar jam pradėsime ruoštis jau nuo šio rudens".
Palangiškis įsitikinęs, kad maratonas į kurortą pritrauks daug žmonių.
„Bėgimas dabar yra "ant bangos". Kasmet maratonuose dalyvauja vis daugiau žmonių, - pastebėjimais dalijasi A. Gečas. - Ir jei vyksta maratonas, tuomet tuo pat metu organizuojamas ir pusmaratonis, ir 10-ies km, 5-ių km bėgimai. Organizuojamos įvairios bėgimo distancijos skirtingų poreikių bėgikams".
Laikraščio pašnekovas įsitikinęs, kad kuo daugiau įvairių renginių, tuo kurortui tik geriau. Taigi, palaikąs ir dviračių lenktynių mūsų mieste idėją: „Vienareikšmiškai reikia kuo daugiau varžybų, lenktynių Palangoje. Ir dviračių lenktynes galima organizuoti nebūtinai vasarą, kai kurortas labai judrus. Įmanoma, pavyzdžiui, kalnų dviračiais lenktyniauti, MTB taurė vyksta ir Druskininkuose. Jie mina per visokius tešlynus, keliasi per upelius, dviračius nešasi ir rankose. Tad, pavyzdžiui, rudenį tokios lenktynės būtų net įdomesnės. Ir apskritai - kuo daugiau varžybų, tuo tik įdomiau ir geriau".
„Atvirai pasakius, net ir nežinau, kodėl iki šiol Palanga neturi savo maratono. Gal trūko iniciatyvos? - svarsto S. Simė. - O vienas nepadarysi tokio renginio. Štai ėmėme, kartą susėdome keliese, ir nusprendėme imtis".

Politikas antrina savo bendraminčiui, kad kitąmet renginys tikrai įvyksiąs.
„Tiesą sakant, norėjau net ir šį rugsėjį žūtbūt padaryti, - atvirauja vyras. - Bet reikalingas ir generalinis rėmėjas, ir prizai, ir marškinėliai. Tačiau didelį darbą jau atlikome. Peržiūrėjome, kas kitus maratonus remia. Išstudijavome maratonų kalendorių. Taigi, griaučius jau turime, belieka tik apauginti mėsa. Daugelis iš tokių renginių daro pinigus. Sako: „Duokite tris su puse tūkstančio ir padarysime. Tačiau pagalvojome, kad galime ir patys savo miestui padaryti".
O dviračių lenktynėmis Palangoje taip entuziastingai, kaip bičiulis, S. Simė nesižavi – abejonių kelianti būtinybė uždaryti miesto gatves.
„Tačiau apskritai bet koks papildomas renginys miestui duoda ekonominės naudos, - sako tarybos narys. - Pavyzdžiui, organizavau tinklinio ir krepšinio veteranų varžybas. Vienose dalyvavo 16, kitose - 17 komandų. Iš viso į Palangą suvažiavo daugiau nei 100 žmonių. Tris dienas gyveno mūsų kurorte, dvi naktis nakvojo viešbutyje. Yra skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas žmogus kurorte per parą palieka apie 50 eur. Tad belieka tik paskaičiuoti. Juk jiems reikia ne tik čia pernakvoti, bet ir pavalgyti".

Trūksta dviračių takų
Kineziterapeutas A. Bajoras, vadovaujantis Palangos miesto lengvosios atletikos klubui, įsitikinęs, kad Palangos maratonas būtų kur kas naudingesnis sveikatai nei tradiciškai organizuojami didžiuosiuose miestuose.
„Tiesą sakant, mane net stebina, kodėl Palangoje iki šiol maratonas nebuvo organizuojamas, nes kurortas nėra perkrautas transporto tiek, kiek, pavyzdžiui, Vilnius. Todėl bėgimas Palangoje yra ypač naudingas sveikatai. Žinoma, jeigu žmogus visą gyvenimą bėgioja mieste, galbūt pradėjęs bėgti Palangoje jis ir pajustų kažkokį diskomfortą, - kalba A. Bajoras. – Dėl sveikatinimo palaikymo ir skatinimo toks renginys visų pirma ir reikalingas Palangai. Be abejo, jis pritrauktų ir poilsiautojų nebe sezono metu“.
Paklaustas apie galimybę organizuoti dviračių lenktynių etapą mūsų mieste, pašnekovas svarstė: „Jei plento dviračių lenktynės, tuomet pro Palangą gal ir galima pravažiuoti trumpesnę atkarpą. Tačiau apskritai žinau, kad Palangoje visų pirma trūksta daugiau dviračių takų“.
Vienas iš aktyvesnių Palangos maratonininkų, Egidijus Šalkauskis, kasmet tradiciškai bėga 2-3 maratonus ir 10 pusmaratonių: Vilniuje, Klaipėdoje, Trakuose, Kaune, Nidoje, vyksta net į Latviją. Šiemet palangiškis save vadina neaktyviu – oficialiai varžybose išbėgęs tris maratonus ir vieną pusmaratonį. „O Palangai pakaktų ir gerai organizuoto pusmaratonio! Visi dideli dalykai prasideda nuo mažų, - mintimis dalijasi E. Šalkauskis. – O surengti maratoną... Visų pirma reikia paruošti trasą, juk 42 km – vadinasi, ratais bėgti. Vėliau jį reikia sertifikuoti. Ne... Pradėčiau nuo pusmaratonio. Tačiau šiuo klausimu nesu kompetentingas. Aš tik bėgu, organizaciniai dalykai – ne man“.

Trumpų bėgimų netrūksta
Ilgametis Palangos treneris Romaldas Kazlauskas, išgirdęs klausimą apie poreikį Palangoje organizuoti maratoną, nustebo: „Juk Palangoje vyksta respublikinis „krosas" jau 10 metų! Perkeltas iš Vilniaus. O šį praėjusį savaitgalį Lietuvos moksleiviai bėgo Palangoje. Šiuos renginius organizuoja Lengvosios atletikos federacija ir Lietuvos moksleivių sporto centras. Turbūt ne viską žinote".
Tiesa, po pokalbio su R. Kazlausku perklaustas A. Gečas patikino, kad dėl planuojamo maratono kalbėjęsis ir su Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentu Eimantu Skrabuliu ir šis nė puse lūpų neužsiminęs apie tokius renginius.
„Matyt, tai yra gerokai trumpesnių distancijų bėgimai. Tokių bėgimų po parką Palangoje tikrai yra, bet mes kalbame apie maratoną, apie 42 km" , - pabrėžė A. Gečas.
O dviračių lenktynės, kaip prisiminė R. Kazlauskas, Palangoje vykusios sovietmečiu. Ir ne vienerius metus. Kodėl nutrūkusios? „Nes gatvės reikalavimų neatitiko", - tvirtina palangiškis.

Dviračių sporto čempionas ilgisi lenktynių
Bene geriausiai dviračių sportą kurorte mena daugkartinis Lietuvos dviračių sporto čempionas Pranas Knieža, apdovanojimus pelnęs net 15 kartų. „Šešiolika metų atmyniau už Lietuvos rinktinę, - prisimena palangiškis. - Vien pačioje Palangoje lenktynes laimėjau keturis kartus. Paskutinįkart čempionu tapau 1974 m. Ir būtent savo mieste".
Pastaraisiais metais P. Knieža dviračius remontuoja. Dažnai tenką ir mero Šarūno Vaitkaus dviračius paremontuoti.
„Tad su juo prieš porą metų ir pakalbėjau apie lenktynes Palangoje. Tai nebuvo oficialus pokalbis, ne kabinete. Jis palaiko mintį, nes ir pats su šeima mėgsta dviračius, bet viena yra palaikyti idėją, o kita yra surengti renginį. Pats vienas nepadarysiu. Juk reikia labai daug darbo padaryti. Apie sustabdytą eismą lenktynių dieną reikia visuomenę informuoti jau prieš metus".
Čempionas prisimena, kad lenktynės Palangoje vykdavusios rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Sezonui jau besibaigiant. "O trasa prasidėdavo prie Oro uosto, tiesiai per miestą į parką, aplink miestą, prie buvusios Brežnevo vilos (dabar „Auska“ – autorės pastaba) sukdavome į kairę ir atgal. Susidarydavo 13 km žiedas, - prisimena A. Knieža. - Kitų lenktynių metu pro Palangą važiuodavome į Latviją. Tačiau toks renginys - ne automobilių lenktynės, kuriose galima daug pasipelnyti. Tam reikia labai daug entuziazmo. Tačiau kituose miestuose vyksta. Štai praėjusį savaitgalį - Šakiuose. Svarbiausia yra pradėti, o paskui jau lengviau".

Vertas dėmesio klausimas
Išgirdusi klausimą apie galimybę Palangoje organizuoti dviračių lenktynes Lietuvos dviračio sporto federacijos generalinė sekretorė-direktorė Rasa Ališauskienė labai nustebo ir prisipažino, kad tokia mintis nesvarstyta, bet esanti verta dėmesio: „Iš tiesų labai daug miestų ir miestelių patys kreipiasi į mus su pasiūlymu pas juos organizuoti lenktynes. Tada vykstame pasižiūrėti, kokios galimybės, ir priimame sprendimą. Iš Palangos nėra tekę sulaukti pasiūlymo, bet aš tik ketvirti metai federacijoje, tad nežinau, ar anksčiau yra buvusi tokia iniciatyva. Bet kodėl gi ne? Įdomus klausimas, bet tikrai vertas dėmesio".
Direktorė sakė nežinanti apie sovietmečiu čia vykusias lenktynes, bet pabrėžė, kad reiktų pasigilinti, kokia trasa mindavę dviratininkai. "O kiek pati pažįstu Palangą, vasarą čia tikrai yra labai daug judrių ir užtvindytų gatvelių. Tačiau manau, kad realiausia vis dėlto Palangoje būtų organizuoti dviračių plento varžybas. Ir juk jos gali vykti nebūtinai vasarą. Galima organizuoti ir pavasarį, ir rudeniop. O intencija būtų labai graži".

Verslas visada už
„Bet koks naujas projektas naudingas Palangai, - sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė. – Aišku, viena yra idėja, toliau reikia žiūrėti, ar gerai išanalizuota galimybė organizuoti vieną ar kitą renginį, kokios yra sąlygos mūsų mieste surengti maratoną ar dviračių lenktynes. O verslas – viešbučiai, restoranai - visada už naujus renginius. Kuo daugiau įvairių sporto varžybų, festivalių vyks Palangoje, tuo geriau visiems. Mes būsime pasiruošę su kainomis, su tinkamiausiais pasiūlymais“.
Ar sporto varžybų dalyviai – patrauklus segmentas kurorto restoranams? „Mes neskirstome klientų. Žinoma, yra skirtingi segmentai. Yra individualistai, yra grupinės rezervacijos. Mums svarbiausia, ar mes galime priimti klientus jų pageidaujamu metu. Tarkim, jei klientas pageidauja užsisakyti viešbutį būtent liepos mėnesį, kuomet yra sezono pikas – kaip ir rugpjūtį, jeigu yra dar derybų momentas, rekomenduojame rezervaciją perkelti kitai datai. Tačiau, be abejo, visuomet išliekame lankstūs, - aiškina I. Valaitienė. – O sporto segmentas gali pageidauti kitokio maitinimo, tad iš anksto visa tai suderiname, aptariame, bendraujame ir su gydytojais, laikomės griežto nustatyto maitinimo režimo“.
Asociacijos vadovė pritaria, kad rugsėjo mėnuo – itin tinkamas metas planuojamam maratonui. Tiesa, moteris atkreipė dėmesį, kad tradiciškai rugsėjo antroje pusėje, šiemet – 19-20 d., Palangoje vyksta verslo lyderių konferencija „Lūžio taškas“, kuomet arti 700 dalyvių nakvoja kurorte. Tačiau asociacijos nariai šiai dienai turi daugiau nei 3,5 tūkstančio apgyvendinimo vietų ir virš 2,5 tūkstančio maitinimo viduje vietų. „Organizuojant didesnius renginius labai patogu organizatoriams kreiptis į asociaciją, nes galime rekomenduoti daugiausia vietų Palangoje turinčius viešbučius. Be to, renginio dalyviams – tarkim, turintiems maratono dalyvių kortelę, galime pasiūlyti specialią kainą. Bendraujame ne su vieno sporto renginio organizatoriais – futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos“.

Idėją palaiko ir nidiškis
Nidos pusės maratono bėgimo vienas iš organizatorių Tadas Kavaliauskas laikraštį tikino, kad kasmet šiame bėgime dalyvauja ir palangiškiai, tačiau pasakyti tikslaus jų skaičiaus sakė negalįs. Mat registracijos metu nenurodomas miestas. Nidiškis pritariąs idėjai, kad Palangai tikrai reikalingas savas maratonas. Su tokiu renginius, kaip teigia pašnekovas, Nida nekonkuruosianti. „Anksčiau išties Lietuvoje įvairūs bėgimai vykdavo kiekvieną savaitgalį ir tik po vieną, o dabar dažnai – po 2-3. Tačiau mes kiekvienas savo renginiuose skelbiame apie kitus bėgimus. Štai praėjusį savaitgalį bėgama buvo ir Kuršių Nerijoje, sekmadienį – Kretingoje, šeštadienį Smiltynėje buvo naktinis bėgimas. Ir kas turėjo Nidos maratono kortelę, tam registracija Smiltynėje buvo nemokama. Taigi, tikrai nežiūrime vieni į kitus kaip į konkurentus“.
Apskritai bėgančiųjų kasmet tik daugėja, kaip pastebi T. Kavaliauskas: „Pavyzdžiui, pirmajame Nidos pusmaratonyje 21 km bėgo 40 žmonių, šiemet – 400. Prieš 20 metų sulaukėme iki 100 dalyvių, šiemet 0 1000. Taigi, kadangi daugėja bėgančiųjų, tad daugėja ir bėgimų. Ir kuo daugiau žmonių bėgioja, tuo geriau visiems. Išvis Lietuvoje yra 5 didieji bėgimai, mūsų – vienas iš jų. Ir mūsų visuomet vyksta paskutinį rugsėjo savaitgalį, ir ši data nekinta niekada. O šią datą pasirinkome dėl sezono pratęsimo. Nes žmonių, kurie norėtų mėgautis saule, jūra, jau sumažėja. O maratonas – vienas iš geresnių būdų pritraukti žmonių. Tarkim, Nidoje tuo metu apsistoja minimum 50 žmonių, kurie padeda organizuoti varžybas. Ir dar kiekvienas dalyvis atvyksta su šeima, vaikais, draugais. Pavyzdžiui, šį savaitgalį Nida buvo pilnutėlė žmonių!”