Palangos paplūdimio gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas – atviras: šį sezoną atleido 8 gelbėtojus, o konkursas buvo rekordiškai didelis – 12 norinčiųjų į vieną vietą

Kai kalbėjomės karštą rugpjūčio antrosios pusės dieną, Jono Pirožniko, Palangos paplūdimio gelbėtojų vado, telefonas ir racija mūsų 15 minučių pokalbio metu vis pypsėdavo, skambėdavo. „Taip dirbu visą vasarą,“ – šyptelėjo J. Pirožnikas. „Jūs – Palangos, Lietuvos vasaros sostinės, premjeras,“ – jam atsakiau. Pagyręs visus savo gelbėtojus, Jonas „Palangos tiltui“ prisipažino: „Vis tik labiausiai pasitikiu savo trimis gelbėtojomis merginomis.“
–Žiūrint į žmones, sugulusius pajūryje kaip silkės statinėje, net neatrodo, kad pasaulis ir Lietuva išgyvena visuomenės sveikatos krizę, koronaviruso pandemiją...
–Negaliu kalbėti apie visus žmones paplūdimyje, tačiau mums, paplūdimio gelbėtojams ir man, jų vadovui, ši pandemija nedingo iš mūsų galvų. Atvirkščiai: visus poilsiautojus per garsiakalbį įspėjame laikytis saugaus atstumo. Manęs daug žiniasklaidos atstovų šią vasarą klausė, ar paplūdimyje reikėtų dėvėti kaukę? Atsakysiu kategoriškai: ne. Bet žmones turi laikytis saugumo ir saugoti save bei kitus.
–Ar tai yra daroma?
–Per kelis itin daug žmonių į pajūrį – ir į Palangą – sutraukusius savaitgalius tai buvo neįmanoma. Tačiau pasižiūrėjęs į mūsų drono filmuotą medžiagą, pastebėjau ir įdomių dalykų: dalis žmonių buvo linkę laikytis saugumo dėl „kovido“ reikalavimų. Mūsų filmuotoje medžiagoje matyti, kad kai kurie net pastatydavo pilis ar „tvirtoves“ iš smėlio – ženklus, kad negalima prieiti arčiau ir pasitiesti gultą.
–Ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai dalijo kaukes poilsiautojams pajūryje? Ar įspėjo juos laikytis saugaus saugumo?
–Atvirai kalbant, tokių dalykų nemačiau. Nemanau, kad jie vyko. Galiu kalbėti tik apie gelbėtojus – mes laikėmės nustatytų instrukcijų. Tokiu atveju, jeigu žmogui reikėjo suteikti skubią pagalbą – tarkime, sužeidus pirštą ar panašiai – nukentėjusiam ar nukentėjusiajai mes duodavome veido apsauginę kaukę ir prašydavome ją užsidėti. Tik tuomet suteikdavome pagalbą. Dėl gelbėtojų saugumo stengėmės labai apriboti – ar net visai neįleisti – pašalinių žmonių į mūsų pagrindinę gelbėtojų stotį.
–Bet paplūdimio gelbėtojai, matyt, buvo itin didelėje rizikoje, palyginus su kitų profesijų atstovais.
–Be abejo. Laimei, kad jau dirbtinio kvėpavimo nereikia atlikti iš burnos į burną – tam turime deguonies aparatus ir kitas priemones. Mūsų gelbėtojai su savimi – kalbu apie motorizuotus gelbėtojus – visada turi ir deguonies aparatą, ir kitas pirmosios pagalbos priemones.
–Kiek šiemet Palangos paplūdimyje sumažėjo rusakalbių poilsiautojų?
–Ir rusakalbių, ir anngliakalbių poilsiautojų buvo sumažėję daugiau kaip 50 procentų. Net iki 70 procentų pagal kai kurias tautybes.
–Bet žmonių paplūdimyje – ne mažiau?
–Tikrai ne. Buvo kaip ir pernai ar užpernai. Tik gerokai turėjome lietuvių, kurie atostogoms paprastai renkasi kitas šalis.
–Kokia nelaimių Palangos paplūdimyje statistika šiemet?
–Fiksavome 16 skendimų, visi buvo išgelbėti. Tik viena devynerių metų mergaitė, atvykusi į Palangą su grupe kitų vaikų – jie nebuvo tinkamai prižiūrėti, pateko į reanimaciją. Esant vaikų grupėms, jų vadovas turi įbristi į jūrą, atsisukti veidu į krantą ir stebėti besimaudančius vaikus. Vienu metu gali maudytis ne daugiau dešimties vaikų.
–Ar pajutote Alkoholio įstatymo pataisos, leidžiančios nuo rugpjūčio pradžios prekiauti silpnuoju alkoholiu pajūryje, poveikį?
–Tikrai taip. Paplūdimyje gerokai sumažėjo alkoholio taros, matome gerokai mažiau žmonių, kurie su savimi iki rugpjūčio nešiodavosi pajūryje alkoholinius gėrimus. Kai kurie jų net prekiaudavo juo. Iki įsigaliojant pataisai, paplūdimyje buvo gerokai daugiau apsvaigusių poilsiautojų. Kai kurie jų išgerdavo prieš ateidami į paplūdimį. Alkoholio pakuotės įmerktos vandenyje pajūryje buvo dažnas vaizdas šiemet.
–Ar pasiteisino jūsų du dronai paplūdimyje?
–Taip, pasiteisino. Sumažėjo mūsų gelbėtojų krūvis, net dronai sutaupė mūsų žmogiškuosius išteklius. Jeigu asmuo nuplaukdavo į jūrą už leidžiamos ribos, siųsdavome droną, kuris tokį asmenį įspėdavo. Tiesa, kai kurie žmonės, net dronui sukant ratus aplink jų galvas jūroje ir įspėjant skirtingomis kalbomis, ne visi visada suprasdavo, kas čia vyksta ir ko norima iš jų...Jau kitais metais tikimės turėti droną, kuris galės žmogų iki 50 kilogramų partraukti iš pavojingos zonos arčiau kranto.
–Esate žinomas kaip griežtas vadovas. Su kiek gelbėtojų atsisveikinote šiemet?
–Su aštuoniais. Bet šiemet buvo didelė konkurencija dirbti paplūdimio gelbėtojais – net 12 pareiškimų į 1 vietą. Taip atsitiko dėl to, kad kai kurie žmonės dėl „kovido“ negalėjo grįžti į savo darbus užsienyje. Kitaip nei ankstesniais metais, šiemet nedarėme gyvų atrankų. Tam naudojome socialinius tinklus, virtualų bendravimą. Kaip ir anksčiau, man svarbiausia buvo ne tik fizinės gelbėtojo savybės, bet ir žmogiškosios – mokėjimas bendrauti, stebėti, sutelkti dėmesį.
–Kiek piko metu Palangos paplūdimyje dirbo gelbėtojų?
–68.
–Koks yra vidutinis jūsų gelbėtojo atlyginimas?
–Apie 750 eurų į rankas. Kai kurie patyrę gelbėtojai gauna ir 1000 eurų ar net 1200 eurų į rankas.
–Ką dar pabrėžtumėte?
–Man teko prieš sezoną dalyvauti įvairaus lygio Vyriausybės ir atskirų ministerijų posėdžiuose – pavyko pasiekti, kad iš paplūdimio gelbėtojų nebūtų reikalaujama laivavedžio pažymėjimo. Tokia našta mums buvo sunki. Tačiau dabar patys didesnių gelbėjimo stočių vadai gali organizuoti tokius kursus ir išduoti tokius pažymėjimus.
–Jau artėja sezono pabaiga ir jums?

–Taip. Priklausomai nuo orų, laikysime ne po tris, o po vieną ar po du gelbėtojus kiekviename poste. Sumažės ir patrulių, naudojančių keturračius ar vandens motociklus, skaičių.

Jasminos Vorobjovos nuotr