Valstybė sklypą pajūryje pardavė lyg bulvių lauką. Per keletą metų keturis kartus pabrangusį objektą įsigijo Viktoro Pranckiečio sūnus

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2021-06-01
Peržiūrėta
678
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 Valstybė sklypą pajūryje pardavė lyg bulvių lauką. Per keletą metų keturis kartus pabrangusį objektą įsigijo Viktoro Pranckiečio sūnus

Yla vis tiek išlenda iš maišo. Taip būtų galima pavadinti skandalą pajūryje. Iš pradžių valstybė už 574 000 eurų parduoda įspūdingą objektą, o po dvejų metų jis jau nuperkamas už daugiau kaip 2 mln. eurų. Pirkėjas – žinomo politiko sūnus. 

Ši istorija prasidėjo 2018 metų pradžioje, kai vilnietis verslininkas Evgeni Hitereris Palangoje, Vytauto gatvės pradžioje, buvusio policijos komisariato pastatų kompleksą iš Turto banko nusipirko už 574 tūkst. eurų. Per visą tą laiką nė piršto prie statinių neprikišęs ir dėl jų nepriežiūros ne kartą savivaldybės priekaištų sulaukęs vilnietis šių metų balandį šį turtą Seimo nario Viktoro Pranckiečio 36 metų sūnui Vaidotui ir su juo susijusiems asmenims pardavė už daugiau kaip 2 mln. eurų. 

„Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, sandorio vertė galėjo siekti ir apie pustrečio milijono eurų. Nors naujieji buvusių policijos pastatų savininkai teigia mokėję mažiau, yra žinoma, kad šiuo objektu domėjęsis vienas verslininkas su E.Hitereriu derėjosi dėl 2,4 mln. eurų sumos, tačiau galų gale vilnietis jam parduoti atsisakė. 

Apie tai, kad pusvelčiui valstybės turtą pardavęs Turto bankas liko kvailio vietoje, buvo kalbama praėjusį trečiadienį vykusiame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje. Nuotoliniu būdu jame dalyvavęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus tiesiai klausė, kodėl per penkerius metus, kol pastatus valdė Turto bankas, jie stovėjo apleisti, nešildomi ir jų vertė tik mažėjo. 

Situaciją, kai per dvejus metus iš kelis kartus pabrangusio turto pasipelno ne valstybė, o perpardavinėtojas, Seimo narys Vytautas Bakas pavadino skandalinga. Turto banko direktorius Mindaugas Sinkevičius komisijai teisinosi, kad pradinę turto kainą nustato nepriklausomas turto vertintojas.

 Jis teigė, kad parduodamo sklypo paskirtis yra visuomeninė, o tokie sklypai neturi didelės paklausos. 

„Kodėl dabar šis turtas taip pabrango, sunku atsakyti. Matyt, tokia šiandien yra nekilnojamojo turto rinkos situacija“, – svarstė M.Sinkevičius. 

Anot Turto banko vadovo, šio objekto pardavimą skubino tai, kad lėšos buvo reikalingos naujam Klaipėdos apskrities policijos komisariato pastatui statyti.

 Besiteisinančiam M.Sinkevičiui bandė padėti Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė: „Pagrindinis tikslas yra parduoti nereikalingą valstybės turtą. Lengviausia yra kaltinti, kai praėjo keleri metai ir pasikeitė situacija rinkoje.“ 

Ji teigė, kad kilus abejonių dėl pigiai parduoto valstybės turto situaciją aiškinosi Finansų ministerija ir prokuratūra, tačiau jokių pažeidimų neaptiko. 

Buvęs Palangos policijos komisariato pastatų kompleksas su 1,78 ha žemės prieš trejus metus buvo parduotas už 574 tūkst. eurų. 

Tačiau ir po visų tų tyrimų į kai kuriuos klausimus lieka neatsakyta iki šiol. Prieš 5 metus Palangoje vos 650 metrų nuo jūros esantį pastatų kompleksą į savo rankas perėmęs Turto bankas iš pradžių jį įvertino 1 mln. 63 tūkst. eurų. 

Iki 2017 metų birželio vidurio įvyko dar trys aukcionai, kurių metu kaina buvo sumažinta iki 900 tūkst. eurų, tačiau pirkėjų vis neatsirado. Skubėdami parduoti valstybės turtą Turto banko vadovai nusprendė jį įvertinti iš naujo. 

Praėjus kiek daugiau nei metams ta pati turto vertintojų įmonė tą patį pastatų kompleksą su sklypu įvertino vos ne perpus pigiau – 574 tūkst. eurų.

 Kodėl nepraėjus nė metams Turto bankui vėl prireikė mokėti už pakartotinį to paties turto vertinimą? 

Teisininkų manymu, vienu kartu beveik perpus sumažinus parduodamo objekto vertę buvo apeitas Vyriausybės nustatytas apribojimas, kad parduodant valstybės turtą aukcionuose pradinė kaina gali būti mažinama tik iki 10 proc. nustatytos turto vertės.

 Neatmestina, kad būtent tokios kainos pageidavo pirkėjas, su kuriuo susitarta iš anksto. Laukė norimos kainos? 

Kai kaina sumažėjo taip smarkiai, buvusius Palangos policijos komisariato pastatus tuoj pat nusipirko Vilniuje esanti nekilnojamojo turto bendrovė „Stadt Property“. 

Už kiek daugiau nei pusę milijono eurų pirkėjas įsigijo 3,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto septynis pastatus su beveik 1,8 hektaro žemės sklypu, į kurį atvestas vandentiekis, nuotekų tinklai, elektra, dujotiekis. 

Objektą nusipirkusios bendrovės savininkas Vilniuje gyvenantis Izraelio pilietis E.Hitereris tuomet „Lietuvos rytui“ pasakojo atidžiai sekęs šio objekto pardavimo aukcionus, o pirkti ryžosi tik tuomet, kai kaina jį tenkino: „Jei parduodant sklypą už 574 tūkst. eurų buvau vienintelis pirkėjas, vadinasi, šis turtas buvo parduodamas netgi per brangiai.“ 

Tai, kad taip staigiai nukrito objekto kaina, jam jokių įtarimų nesukėlė: „Tai, kad parduodamo turto kaina sumažėjo beveik perpus, dar nereiškia, jog aš neturėčiau pirkti.“ Abejonių kėlė ir pati aukcioną laimėjusi bendrovė, kurioje tuomet dirbo vos du žmonės. 

Už valstybės objektą daugiau nei pusę milijono eurų iš karto sumokėjusi įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdė. Registrų centro duomenimis, 2015 metais jos apyvarta siekė tik iki 20 tūkst. eurų, o vėliau finansinių ataskaitų įmonė neteikė. Už paskolą pasididintas „Stadt Property“ įstatinis kapitalas siekė 368 tūkst. eurų ir buvo mažesnis nei Palangoje nusipirkto turto vertė. 

Už prestižinį žemės sklypą valstybės gauta menka pinigų suma tuomet suglumino Palangos miesto vadovus ir nekilnojamojo turto ekspertus. Kai parduodamas valstybės turtas, pastatai ir žemė įvertinami atskirai. Būtent turto vertintojų nustatyta žemės sklypo vertė ir sukėlė didžiausią nuostabą: 177 arai pajūryje buvo įvertinti 266,4 tūkst. eurų – vos 1,5 tūkst. eurų už arą. 

Po kelių mėnesių Registrų centras nustatė, kad to paties sklypo vidutinė rinkos vertė yra 629 tūkst. eurų.

 „Akivaizdu, kad ten daugiau nei prieš 40 metų statyti pastatai yra beverčiai, o savininkas juos nušluos nuo žemės paviršiaus. Tačiau vertinant visą sandorio sumą aro kaina padidėja tik iki 3,2 tūkst. eurų. Palangos sodininkų bendrijoje aro kaina siekia apie 8 tūkst. eurų“, – žemės kainas tuomet lygino Palangos meras Š.Vaitkus.

 Kiek anksčiau kurorto centre esantį buvusį savivaldybės pastatą su beveik 23 arų sklypu miestas buvo pardavęs už 536 tūkst. eurų. Žemės sklypas buvo įvertintas 264,6 tūkst. eurų – po 11,6 tūkst. už arą. Dar brangiau 25 arų žemės sklypas buvo įvertintas parduodant prie parko esantį savivaldybės Švietimo skyriaus pastatą – tos pačios visuomeninės paskirties žemės aro kaina siekė 14,1 tūkst. eurų. 

Nustatyta pradine policijos komisariato pastatų komplekso kaina stebėjosi ir statybų verslu užsiimantis palangiškis Rimantas Jasiukėnas: „Nesuprantama, kodėl valstybė taip nevertina savo turto? Jei parduodamo privataus turto niekas neperka, jo savininkas daro pertrauką ir laukia geresnių laikų, bet nepuola atsikratyti turto už bet kokią kainą. Kodėl valstybė elgiasi priešingai? Juk ji dar nebankrutuoja, kad trūks plyš reikėtų viską išparduoti.“

 Anot jo, Turto bankas neprivalėjo skelbti turto vertintojo nustatytos pradinės kainos. 

Kilus skandalui dėl per pigiai parduoto valstybės turto, sandorio teisėtumu viešai buvo suabejojęs ir tuometis šalies premjeras Saulius Skvernelis. 

Jis Finansų ministerijos paprašė kreiptis į prokurorus, kad būtų ištirtos valstybės turto pardavimo aplinkybės, bet vykdyti premjero prašymo nebuvo skubama. „Laukiama informacijos iš Turto banko. Išsiaiškinę visas aplinkybes priimsime sprendimą dėl tolesnių veiksmų“, – tada aptakiai atsakė tuometis finansų viceministras Darius Sadeckas. Tačiau jokių tolesnių veiksmų nebuvo. 

Tyrimą prokuratūra pradėjo tik gavusi „Lietuvos ryto“ publikacijas skaičiusio Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą. Tačiau Klaipėdos apygardos prokurorai nesiaiškino, kodėl Turto bankui prireikė pakartotinio objekto vertinimo ir kodėl įvertinęs sudarytus sandorius šiame regione Registrų centras po kelių mėnesių nustatė daugiau nei du kartus didesnę šio sklypo rinkos vertę. 

Prokuratūra vadovavosi tik Audito tarnybos išvadomis, kad antrą kartą valstybės turtas galėjo būti įvertintas 17,2 tūkst. eurų daugiau. Dėl tokio menko skirtumo prokurorai nesiryžo siekti panaikinti sandorį, o Turto bankas apsiribojo paprašęs teismo iš nekilnojamojo turto vertintojų priteisti patirtą žalą. 

Dėl valstybės pigiai parduoto turto Finansų ministerijos atstovė A.Vičkačkienė dabar priekaištus žeria Palangos savivaldybei, kuri prieš keletą metų nesutiko tenkinti Turto banko norų ir atsisakė sklypą dalinti į tris dalis ir čia leisti gyvenamąją statybą. Esą tada pradinė valstybės turto kaina būtų buvusi kitokia.

 Bet Š.Vaitkus atkirto, kad šiais metais keletą kartų brangiau šis pastatų kompleksas buvo parduotas ir nepakeitus žemės paskirties. Dar prieš skelbiant aukcionus Turto banko pasamdyti projektuotojai šioje vietoje buvo numatę pastatus, kurių bendrasis plotas siektų per 19 tūkst. kvadratinių metrų, o 4 aukštų namuose atsirastų apie 200 apartamentų. 

Palangos vadovai spėjo, kad taip Turto bankas bandė įgyvendinti jau surasto pirkėjo norus. Tokiems planams pasipriešinusi miesto valdžia aiškino, kad beveik 2 hektarų ploto sklypas Palangoje tuo metu buvo vienintelė valstybei priklausanti didesnė teritorija, kurioje galėjo atsirasti vandens pramogų parkas, čiuožykla su baseinu, ekonominės klasės viešbutis su SPA.

 „Palanga siekia išsivaduoti iš sezoniškumo gniaužtų. Planuojami ir statomi ne sezono metu poilsiautojus galintys pritraukti kurorto infrastruktūros objektai, o čia norima tiesiog numarinti tokią teritoriją, kurioje daugiaaukščiai namai žiemą stovės užtemdytais langais“, – Turto banko tikslų žalą kurortui tuomet įrodinėjo meras Š.Vaitkus. 

Daug aistrų sukėlusį sklypą praėjusį mėnesį įsigijęs V.Pranckietis aiškino, kad tuo metu, kai aukcione valstybės turtas buvo siūlomas pusvelčiui, jis Palangos rinka dar nesidomėjęs. Verslininkas teigė tuo metu darbo turėjęs Vilniuje, o statyti pajūryje pradėjęs palyginti neseniai. Įsigytas pastatų kompleksas – ketvirtas jo objektas Palangoje. Šį pastatų kompleksą valdžiusios bendrovės „Vytauto 4“ akcijas iš E.Hitererio jis pirko kartu su savo giminaičiu Kęstučiu Pranskiečiu specialiai tam tikslui įkūręs įmonę „Pra Invest“. 

Prie pirkinio prisidėjo ir Klaipėdos bendrovė „Embelija“, kuriai atiteko 35 proc. bendrovės „Vytauto 4“ akcijų. V.Pranckietis teigė šiame sklype numatęs statyti viešbutį ir kelias vilas.

 Palangoje esantį valstybės turtą Turto bankas pusvelčiui pardavinėjo ne vieną kartą. Kurorto senojoje dalyje prie pat jūros 1,1 hektaro ploto sklypas (nuotr.) su Seimui priklausiusia poilsine 2012 metų gruodį pirkėjams iš pradžių buvo siūlomas už 6 mln. litų (apie 1,74 mln. eurų).

 Informacijoje apie objektą buvo skelbiama, kad leidžiama užstatyti tik 5 proc. sklypo ploto. Panašiai tiek jau tuomet užėmė esamas poilsinės pastatas.

Visiems poilsine susidomėjusiems pirkėjams buvo aiškinama, kad šiame sklype nauja statyba negalima, o esamo pastato negalima nei plėsti, nei aukštinti. Tačiau tokie suvaržymai neišgąsdino prieš pat aukcioną įsteigtos bendrovės „Gaumista“, kuri poilsinę nusipirko 2013 metų rugpjūtį, kai ketvirtame aukcione jos kaina buvo sumažinta iki 3,75 mln. litų (1,086 mln. eurų).

 Tokios verslininkų drąsos priežastis paaiškėjo netrukus. Praėjus vos keliems mėnesiams Kultūros paveldo departamento vadovai prakalbo, kad pagal tuomet pradėtą rengti specialųjį planą šio sklypo užstatymą bus leidžiama didinti net keturis kartus.

 Naujieji savininkai 2014 metų pradžioje Palangos savivaldybei pateikė ikiprojektinius sklypo plėtros pasiūlymus. Iš jų buvo matyti, kad čia norima užstatyti penktadalį teritorijos. Kodėl tai, ką prieš perkant jau žinojo „Gaumista“, nebuvo žinoma valstybei, kuri vos po metų šį objektą būtų pardavusi keleriopai brangiau? 

Alvydas Ziabkus

Lrytas.lt žurnalistas

Jūsų komentaras:

Shalom, shabasgojai. 2021-06-01 14:46 (IP: 162.158.90.19)
Kas neaisku lietuviski debilai. Zydams viskas galima. ir pinigai, kysiai atveria bet kokias duris ir suteikia dideles galimybes.. Baudziauninkai, nekiskit snargliuotu nosiu i zydu reikalus. Nukentesit.

Taip pat skaitykite

Yla vis tiek išlenda iš maišo. Taip būtų galima pavadinti skandalą pajūryje, Palangoje. Iš pradžių valstybė už 574 000 eurų parduoda įspūdingą objektą, o po dvejų metų jis jau nuperkamas už daugiau kaip 2 mln. eurų. Pirkėjas – žinomo politiko sūnus. 


Karantinas ir griežtas judėjimo tarp valstybių reguliavimas paskatino lietuvius atsigręžti į poilsį ir turizmą Lietuvoje. Praeitų metų rezultatai rodo, lietuviai šlavė net ir brangiausius būstus Palangoje bei kituose pajūrio miesteliuose. NT kainos šiame regione rekordiškai šovė į viršų, tačiau tiems, kurie dairosi būsto pajūryje, bet turi ribotą biudžetą...


„Orion“ bendrovė įsigijo Palangos aplinkkelio projektą

"Palangos tilto" informacija, 2019 12 08 | Rubrika: Miestas

Investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ bendrovė įsigijo viešosios ir privačiosios partnerystės projekto – Palangos aplinkkelio valdytoją. Tai BNS patvirtino „Orion Infrastructure Fund“ valdytojas Andrius Baranauskas. Anot jo, sandorio suma neskelbiama, o sandoris įvyko rudenį. „Tikslas yra įgyvendinti „Orion Infrastructure...


Praėjusį sekmadienį tragiškoje avarijoje Širvintų rajone žuvo buvusio UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Vido Misikonio 34 metų sūnus.


Palangos miesto savivaldybė šiemet, kaip ir pernai, įsigijo penkis socialinius būstus. Palyginti su ankstesniais metais, tai – ženkliai didesni skaičiai, reiškiantys, kad Savivaldybė galės labiau padėti socialiai pažeidžiamiems, pagalbos prašantiems palangiškiams.


Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus tikisi, kad valstybė laimės teisminius ginčus dėl Kurhauzo su jo bendrasavininku, Jackų šeimyna. Meras pokalbyje su „Palangos tiltu“ diplomatiškai nutylėjo, ar jam suprantama užimta Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) „tylėjimo“ pozicija po jos prezidento Dariaus Miklovo viešų...


Palangiškių ir kurorto svečių saugumu besirūpinanti VšĮ „Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotis“ įsigijo naują intensyvios terapijos automobilį „Nissan Navara“. Automobilio vertė be įrangos – 80 tūkst. eurų, įranga kainavo dar apie 45 tūkst. eurų. Naujasis automobilis dirbs Palangoje.


2014-ųjų metų sutiktuvės Palangoje, nors ir itin gausios gero oro priviliotų svečių, specialiųjų tarnybų atstovų tikinimu, buvo vienos iš ramiausių per keletą pastarųjų metų, nors šiemet, skirtingai nei pernai, kurorte linksminosi daug jaunimo. Tačiau šventę aptemdė iškart po vidurnakčio kilęs gaisras.


Kokioje valstybėje gyvename? Demokratinėje ar policinėje? Ir iš ko pareikalauti atsakomybės ir žalos atlyginimo, jeigu užsakymus susidoroti ar sukompromituoti jėgos institucijos gauna iš aukščiausių šalies pareigūnų, o juos vykdo dažnai susikompromitavę pareigūnai? Kodėl valstybės pareigūnams dėl padarytos žalos valstybei taip paprasta išsukti uodegą, o...


Nuolat nukreiptas akylas žvilgsnis į horizontą, kirbanti baimė širdyje dėl siaučiančių piratų ir mėnesiams bėgant didėjantis ilgesys – tokia palangiškio Domo Nazarovo, antrojo laivo kapitono padėjėjo, realybė. Jaunas vyras, visuomet svajojęs apie tokią profesiją, po penkerių metų studijų ją įgyvendino. Nors palangiškis džiaugiasi galėdamas atitrūkti nuo darbo, visgi savo gyvenimo be laivų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius