Apžvalga: kur Lietuvoje veikiantiems verslas praėjusiais metais nesisekė labiausiai?

Palangos tiltas, 2024-01-25
Peržiūrėta
887
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lauko kavinė. FOTO: ELTA / JULIUS KALINSKAS
Lauko kavinė. FOTO: ELTA / JULIUS KALINSKAS

Pernai metais bankrutuojančiomis paskelbtos kone 1000, turto areštus patyrė 3,5 tūkstančio, be personalo liko per 5 tūkst. įmonių, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Labiausiai nesėkmės kamavo tris didžiausius Lietuvos didmiesčius ir du kurortus – Palangą ir Birštoną.

Tradiciškai tik prasidėjus naujiems metams tarptautinės verslo rizikos vertinimo kompanijos „Creditreform Lietuva“ analitikai pateikia naujausią Lietuvos verslo nesėkmių reitingą. 

„Lietuvos savivaldybes sureitinguojame imdami tris dažniausiai pasitaikančias verslo nesėkmes: turto areštus įregistruotus savivaldybėje veikiančioms įmonėms, įmonių ištuštėjimo faktus, o taip pat pranešimus apie bankrutuojančias įmones. Bendrasis reitingas skaičiuojamas įvertinus ir verslo nesėkmės „sunkumą“: jis mažiausias turto areštams, o didžiausias – bankrotams. Imami ne absoliutūs verslo nesėkmių skaičiai, o jų santykis su 2023 m. pradžioje savivaldybėje veikusiomis (turėjusiomis bent vieną darbuotoją) įmonėmis,“ – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Ten kur rizika, ten ir nesėkmės 

Kaip aiškina, nors naudojo tokią metodiką, verslo nesėkmių koncentracija didmiesčiuose vis tiek yra viena didžiausių, nes čia telkiasi daugiausiai įmonių, o jų kūrėjų bei vadovų „apetitas“ rizikai yra didesnis nei bendrai Lietuvoje. O ir startuoliai dažniausiai kuriasi taip pat pačiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Tiesa, šiais metais yra maloni išimtis – vienas iš penkių Lietuvos didmiesčių – Šiauliai – atsidūrė pirmoje reitingo vietoje, kas rodo, kad verslo nesėkmių koncentracija šiame mieste pernai buvo mažiausia visoje Lietuvoje.

Ketvirtajam pagal dydį Lietuvos miestui kompaniją palaikė Šilalės rajonas (2 vieta), Druskininkai (3), Plungės raj. (4) ir Elektrėnų savivaldybė (5). Iš didmiesčių pirmoje reitingo pusėje dar randame Panevėžį (13), o iš kurortų – Neringą (7). 

Labiausiai nesisekė Zarasų rajono (60 vieta), Palangos (59), Klaipėdos rajono (58), Molėtų (57), Pagėgių (57) ir Anykščių (55) rajonų verslams. Antroje reitingo dalyje taip pat atsidūrė tokie didmiesčiai kaip Kaunas (49), Klaipėda (50), Vilnius (54), o iš kurortų – Birštonas (44).

Kur dažniausiai šalo turtas 

Nors nuo pat COVID19 laikų turto areštai Lietuvoje tapo nepopuliarūs, vis dėlto turto valdymo apribojimus patyrė 3 531 įmonė. Mažiausia įmonių, kurioms pritaikytas areštas, koncentracija buvo Birštone (0,9 įmonės su areštu vienam regione veikusiam verslui), Pakruojo raj. (1,3) ir Biržų savivaldybėje (1,3), o stipriausiai turto užšalimas buvo įsisiautėjęs Pagėgių (7,1), Lazdijų (5,9) ir Kazlų Rūdos (5,8) savivaldybėse.

Taip pat fiksuotos ir 5 038 įmonės, kurios 2023-iųjų pradžioje turėjo personalą, tačiau ji pametė metams baigiantis. Šis reiškinys mažiausiai pasireiškė Neringoje (2,52 ištuštėjusios įmonės šimtui veikusių metų pradžioje), Šilalės (3,18) ir Tauragės (3,42) rajonuose.

Aktyviausiai įmonės tuštėjo Zarasų rajone (11,07). Po jo sekė Birštonas (8,85) ir Kalvarijos savivaldybė (8,47).

Bankrotai ir nauji bandymai 

Jei be personalo likusios įmonės turi bent jau teorinę galimybę vėl atgimti, teigia S. Žilinskas, tai verslai, kurie jau paskelbti bankrutuojančiais, greičiausiai į rinką jau nesugrįš. Tiesa, matant, kad Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje pernai metais bankrotų buvo rekordiškai daug, 959 bankrotai Lietuvoje tarytum liudytų, kad lietuviški verslai puikiai gyvena ir apie ekonomikos sunkumus kaip ir negirdėjo. Juk 2019 m. turėjome net 1 581 bankrutuojančią įmonę. 2023 m. mažiausiai bankrutuojančių įmonių koncentracija fiksuota Akmenės, Raseinių (0,17 bankroto šimtui veikusių įmonių), Kelmės (0,21) rajonuose. Prasčiausiai atrodė verslas Pagėgių rajone (4,26), Palangoje (1,41) ir Utenos rajone (1,4). 

Tačiau, kaip teigiama pranešime, ne viskas taip blogai, jei iš rinkos besitraukiančias įmones keičia nauji verslai. Kaip rodo statistika, visuose Lietuvos rajonuose naujų įmonių registruota daugiau nei jų užsidarė ar ištuštėjo. Tiesa, mažiausia naujų verslų koncentracija buvo Visagine (jo gyventojai pernai įregistravo tik 6,1 įmonės šimtui rajone jau veikiančių verslų). Prastokai su verslumu ir Panevėžyje (6,3) bei Šilalės raj. (7,1), užtat aktyviausi pasirodė esą Pasvalio gyventojai – čia naujų įmonių prieaugis siekė 39,6. Kaip visuomet aktyvūs buvo palangiškiai (24,5) ir Vilniaus gyventojai (18,7).

„Akivaizdu, kad net didelė verslo nesėkmių koncentracija jų verslumo nesugeba nuslopinti. Deja, to negalima pasakyti apie Šiaulių miestą (prisiminkime, kad jis užėmė aukščiausią vietą verslo nesėkmių reitinge), kuris naujų įmonių steigimo sąraše atsidūrė 14 vietoje, ir Klaipėdą (30). Mažiau verslūs taip pat buvo Neringos ir Druskininkų savivaldybių gyventojai (5 ir 12 vietos atitinkamai)“, – rašoma pranešime. 

Kur ir kiek įsiskolinę 

Apie tai, kaip pernai metais dirbo ir kiek uždirbo, parodo ir Lietuvos verslų skolos „Sodrai“. Imtos tik metų pradžioje personalą turėjusios įmonės. Paaiškėjo, kad 2024-ųjų išvakarėse didžiausia vidutinė skola, slėgusi „Sodros“ skolininkes buvo Birštone (34 406 Eur), po to Visagine (20 995 Eur) ir Pakruojo rajone (19 642 Eur), o mažiausia vidutine skola galėjo pasigirti Skuodo (639,47 Eur), Pagėgių (716,75 Eur) ir Šalčininkų (835,71 Eur) rajonų verslai.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pernai metais bankrutuojančiomis paskelbtos kone 1000, turto areštus patyrė 3,5 tūkstančio, be personalo liko per 5 tūkst. įmonių, skelbiama pranešime žiniasklaidai. 


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos duomenis ir parengė apžvalgą. Joje matoma, kaip keitėsi 60-ties Lietuvos savivaldybių tarybų sudėtys 2019-2023 m. kadencijos metu.


Ką tik pasibaigę 2022-ieji Lietuvos verslui atnešė 37 proc. daugiau bankrotų, 4 proc. gausiau įmonių, likusių be personalo ir 3,9 proc. mažiau naujų verslų nei užpernai, rašoma pranešime žiniasklaidai. 


Dėl gyventojų skaičiaus pokyčių praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų ties koregavimo riba jau atsidūrė 13 rinkimų apygardų iš 70-ies esančių Lietuvos teritorijoje.


2021 metais šalies ekonomika augo 5,1 proc. ir pasiekė vieną geriausių rezultatų Europoje. Gyventojai įsigijo rekordinį kiekį būstų, vystytojai rinkai pristatė rekordinį kiekį projektų. Mažėjo naujų būstų pasiūlos kiekis, augo kainos. Verslo centrų rinka pajuto didesnį pandemijos poveikį – vakansijos augo, nuomos kainos išliko panašiame lygyje kaip ir 2020-ųjų pabaigoje. Logistikos grandinių...


Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyrius informavo „Palangos tiltą“, kad Palangos mieste dėl smurto artimoje aplinkoje 2020 metais buvo pradėti 32, 2019 metais – 42 ikiteisminiai tyrimai; dėl vagysčių 2020 metais kurorte buvo pradėta 111, 2019 metais 100 ikiteisminių tyrimų. Dėl sukčiavimo 2020 metais buvo pradėti 3, 2019 metais – 10...


Palangos kredito unija (PKU) su nerimu stebėjo beveik COVID-19 uždarytą Palangą kovą ir balandį – ne vienas smulkiojo verslo atstovas paprašė „kredito atostogų“, tačiau gegužė ir ypač birželis Sandrą Garjonytę, PKU valdybos narę ir pirmininkę, nuteikia optimistiškai. „Vis daugiau sulaukiame užklausų ir paskolų paraiškų, kuriose prašoma...


Nacionalinės krepšinio lygos čempionatas pasiekė finišo tiesiąją. Visos 14 NKL čempionate rungtyniaujančios ekipos sužaidė po 38 rungtynes ir 12 stipriausiųjų tęs kovą dėl čempionų titulo. Dviem paskutines vietas užėmusioms komandoms sezonas antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje baigėsi. „Jonavos sporto klubas“ iškovojo tik 8 pergales ir...


Kada verslas užsitarnaus pasitikėjimą?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 11 24 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Lietuvos gyventojai mano, kad verslas mūsų šalyje yra nesąžiningas. Pagal bendrovės RAIT atliktą tyrimą, taip mano net 84 procentai apklaustųjų. Kitose Baltijos šalyse verslu pasitikima labiau. Latvijoje neigiamai verslą vertina 72 procentai, o Estijoje – tik 53 procentai gyventojų.


Prieš keletą dienų visi išlydėjo dar vienerius metus. Kiek gi šiemet palangiškių pasitiko naujuosius metus, galbūt miestelėnų sumažėjo? Palangos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė pradžiugino, nes praėjusiais metais gimė daugiau kūdikių nei 2009 metais, deja, ir mirė daugiau. „Palangoje gyventojų skaičius išlieka daugmaž panašus – jis nesikeičia metai iš metų“, -...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius