Verslo nesėkmių indeksas: kuriose Lietuvos vietose praėjusiais metais jų buvo daugiausiai

Palangos tiltas, 2023-01-16
Peržiūrėta
1435
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Shutterstock nuotr.
Shutterstock nuotr.

Ką tik pasibaigę 2022-ieji Lietuvos verslui atnešė 37 proc. daugiau bankrotų, 4 proc. gausiau įmonių, likusių be personalo ir 3,9 proc. mažiau naujų verslų nei užpernai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iš didmiesčių prasčiausiai nesėkmių reitinge pasirodė Vilnius bei Klaipėda, o iš kurortų – Birštono ir Palangos savivaldybės.

„Jau ketvirti metai Lietuvos verslas atsparumas išbandomas tai pandemija, tai karantinu, tai karu, tai sukilusiomis kainomis ir ekonomine krize, – sako įmonių kreditingumą vertinančios tarptautinės kompanijos „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – ir jei karantinų metu galiojo bankrotų moratoriumas, o verslui buvo siūlomos įvairios valstybės pagalbos priemonės, dabar pagalbos gerokai mažiau, o verslo negandų tapo daugiau. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet jų dar gausės. 

„Creditreform Lietuva“ analitikai tradiciškai išanalizavo įvairių verslo nesėkmių statistiką ir sudėliojo visas 60 Lietuvos savivaldybių pagal pernai metais patirtas verslo negandas. Buvo naudojamasi Registrų centro, „Sodros“ ir „Creditreform Lietuva“ sukaupta duomenimis.

Tiek bankrutuojančių, tiek patyrusių turto areštą, tiek ištuštėjusių įmonių skaičiai buvo vertinami lyginant su bendru regione 2022 m. pradžioje veikusių įmonių skaičiumi. Veikusiomis laikytos įmonės, turėjusios personalą. Dėliojant reitingą, bankrotams pritaikytas didžiausias svertinis rodiklis, o areštams – mažiausias.“

Sostinėje ir mažuose rajonuose 

Paaiškėjo, kad verslo nelaimėlių reitingo viršūnėje atsidūrė Kazlų Rūdos, Radviliškio, Kalvarijos, Telšių bei Vilniaus miesto savivaldybėse veikiantys verslai. Jei pirmų keturių rezultatas galėtų būti paaiškintas nedideliu verslo aktyvumu šiuose regionuose, tai Vilniaus vieta – dideliu apetitu verslo rizikai. 

Vos per žingsnį nuo penketuko atsidūrė mūsų uostamiestis, o įkandin jo seka Birštono kurortas. Kiek aukščiau matome ir didžiausią Lietuvos kurortą – Palangą (44 vieta).

Geriausia padėtis su bankrotais, areštais bei darbuotojų paliktomis įmonėmis susiklostė Varėnos, Druskininkų, Kėdainių, Joniškio ir Biržų savivaldybėse. Iš didmiesčių geriausiai prieš verslo nesėkmes laikėsi Panevėžys bei Šiauliai. 

Jei imsime tik pernai metais bankrutuojančiomis paskelbtas įmones, didžiausia jų koncentracija šimtui regione veikiančių įmonių buvo jau minėtoje Kazlų Rūdos savivaldybėje (7,76 bankroto šimtui įmonių), kiek atsiliko Pakruojo savivaldybė ir Klaipėdos miestas. 

Apatiniame bankroto reitingo trisdešimtuke taip pat išsirikiavo Vilnius (53), Kaunas (47), Panevėžys (37). Vieninteliai Šiauliai pateko į prieš bankrotus geriau atsilaikiusių Lietuvos regionų trisdešimtuką ir užėmė 28 vietą. Iš kurortų į geresnįjį trisdešimtuką taip pat pateko tik Neringa (7), o trys likę kurortai pasidalino vietas apatiniame. Žemiausiai atsidūrė Druskininkai (57).

Geriausia situacija su bankrotais buvo mažuose rajonuose, kur verslo ir taip nėra daug: Biržų, Ignalinos ir Kalvarijos.

Numestų įmonių daugėjo

Kadangi Lietuvoje įmonės uždarymas – vis dar sudėtingas procesas, nemažai įmonių, nepavykus verslui, tiesiog paliekamos likimo valiai ir be darbuotojų. Pastebėtina, kad tik septynios įmonės iš likusių be personalo jau įregistruotos kaip bankrutuojančios. Tiesa, būtina priminti, kad mažosios bendrijos gali neforminti darbuotojų per „Sodrą“, bet tai nereiškia, kad jos neveikia.

Taigi, didžiausią našlaitėmis tapusių įmonių koncentraciją „Creditreform Lietuva“ specialistai fiksavo Rietavo, Akmenės ir Zarasų rajonų savivaldybėse. Rietave šimtui 2022-ųjų metų pradžioje veikusių įmonių teko 10 tokių „našlaitėlių“. 

Mažiausiai numestų įmonių registruota Neringoje (2,97), Pagėgiuose ir Birštone. 

Tarp didmiesčių nepavykusių verslų koncentracija didžiausia Vilniuje (40), Kaune (32). Pirmoje TOP60 pusėje matome Klaipėdą (18), Šiaulius (17) ir Panevėžį (8). 

Nors Neringa bei Birštonas pateko į geriausiai nuo įmonių numetimo besitvarkančių regionų sąrašą, o Druskininkai buvo 21-i, Palangai taip nepasisekė – ji užėmė net 55 vietą. Lyginant su 2021-aisiais, pernai be personalo likusių įmonių padaugėjo, tiesa, kol kas skirtumas siekė tik 226 įmones.

Palyginti su 2021 metais, pernai įmonių turto areštų registruota mažiau, neaišku, ar šiemet areštų skaičius didės tiek, kad viršys ikipandeminių 2019-ųjų metų lygį. Dėl šios priežasties, areštų koncentracija net ir rajonuose rekordininkuose nebuvo išskirtinė. Štai žemiausią vietą reitinge užėmusiuose Trakuose pernai metais šimtui čia veikiančių įmonių įregistruota 4,2 arešto. Dar mažiau buvo Akmenės ir Zarasų rajonuose. Išvis be areštų apsiėjo Rietavo, Biržų bei Kupiškio savivaldybės.

Nors turto areštai pernai metais buvo nepopuliarūs, trys iš penkių didmiesčių atsidūrė apatiniame reitingo trisdešimtuke (Vilnius – 42, Kaunas – 41, Klaipėda – 34), ir tik Panevėžys (11) bei Šiauliai (7) arčiau sėkmingiausių regionų. Kurortai pasidalino pusiau: Druskininkai (9), Birštonas (14) ir Neringa (31), Palanga (53). 

Į iškritusių vietą jau stojo naujos 

Vertinant verslo nesėkmes įdomu pasižiūrėti, ar į rinką paliekančių ar paliksiančių įmonių vietą ateina nauji verslai. Kaip rodo surinkti duomenys, kone visuose regionuose naujų įmonių įregistruota daugiau nei buvo bankrutuojančių ar likusių be personalo.

Neigiamas balansas fiksuotas tik Kazlų Rūdos savivaldybėje (-4 įmonės) ir Visagine (-6). Daugiausiai – net 18,7 įmonės šimtui jau veikiančių verslų registruota Pasvalio, 18,2 įmonės – Prienų rajonuose, Vilniuje šis rodiklis siekė 17,6. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad naujų įmonių bendrai įregistruota kiek mažiau nei 2021-aisiais, o ir nepavykusių verslų užfiksuota daugiau nei užpernai.

Negeras tendencijas demonstruoja dar vienas su nesėkmėmis susijęs parametras – regiono įmonių skola „Sodrai“, tenkanti vienai veikiančiai įmonei. 

Labiausiai įsiskolinę pasirodė esą Druskininkų ir Birštono verslai, Palanga taip pat atsidūrė 56 vietoje ir tik Neringa puikuojasi 18 pozicijoje. Panašu, kad atsiliepia pandemijos laikai, kuomet mokėjimai „Sodrai“ buvo atidėti, o dabar tenka mokėti ir einamuosius, ir atidėtus mokesčius. 

Skolingųjų reitinge draugiją mineralinių vandenų kurortams sudarė Visaginas, taip pat Vilnius, užėmęs 55 vietą. Geriausiai iš didmiesčių pasirodė Šiauliai (39 vieta), geriausiai iš visų savivaldybių – Skuodo, Švenčionių ir Ignalinos rajonai.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pernai metais bankrutuojančiomis paskelbtos kone 1000, turto areštus patyrė 3,5 tūkstančio, be personalo liko per 5 tūkst. įmonių, skelbiama pranešime žiniasklaidai. 


Ką tik pasibaigę 2022-ieji Lietuvos verslui atnešė 37 proc. daugiau bankrotų, 4 proc. gausiau įmonių, likusių be personalo ir 3,9 proc. mažiau naujų verslų nei užpernai, rašoma pranešime žiniasklaidai. 


„Šiandien, Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, pirmąsyk, bet tikrai ne paskutinį kartą įteikėme padėkas ir pasakėme nuoširdų AČIŪ verslininkams ir miesto gyventojams, praėjusiais metais sumokėjusiems daugiausiai mokesčių į Palangos miesto biudžetą, tarp jų ir pagalvės mokestį,“ – trečiadienį, gegužės 11 dieną, savo Facebook paskyroje dėkojo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.


2021 metais šalies ekonomika augo 5,1 proc. ir pasiekė vieną geriausių rezultatų Europoje. Gyventojai įsigijo rekordinį kiekį būstų, vystytojai rinkai pristatė rekordinį kiekį projektų. Mažėjo naujų būstų pasiūlos kiekis, augo kainos. Verslo centrų rinka pajuto didesnį pandemijos poveikį – vakansijos augo, nuomos kainos išliko panašiame lygyje kaip ir 2020-ųjų pabaigoje. Logistikos grandinių...


Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyrius informavo „Palangos tiltą“, kad Palangos mieste dėl smurto artimoje aplinkoje 2020 metais buvo pradėti 32, 2019 metais – 42 ikiteisminiai tyrimai; dėl vagysčių 2020 metais kurorte buvo pradėta 111, 2019 metais 100 ikiteisminių tyrimų. Dėl sukčiavimo 2020 metais buvo pradėti 3, 2019 metais – 10...


Palangos kredito unija (PKU) su nerimu stebėjo beveik COVID-19 uždarytą Palangą kovą ir balandį – ne vienas smulkiojo verslo atstovas paprašė „kredito atostogų“, tačiau gegužė ir ypač birželis Sandrą Garjonytę, PKU valdybos narę ir pirmininkę, nuteikia optimistiškai. „Vis daugiau sulaukiame užklausų ir paskolų paraiškų, kuriose prašoma...


Nors bendras verslo nesėkmių skaičius sumažėjo, bankrotai, turto areštai, įmonių tuštėjimo virusas pernai labiausiai kamavo Rokiškio, Rietavo ir Visagino savivaldybes. Iš didmiesčių didžiausia nesėkmių koncentracija pasižymėjo Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, o iš kurortinių miestų pagal nesėkmes išsiskyrė Palanga. Tokiu duomenis paskelbė kreditingumo...


Populiarūs laikraščio „Palangos tiltas“ kavaryčiai-susitikimai šiais metais baigėsi šį antradienį, būriui palangiškių ir svečių atėjus į „Fotokava“ kavinę, mūsų kavaryčių partnerį. Siurbčiojant kavą ir vaišinantis meduoliais, kiekvienas pasidalino įsimintiniausiais šiais metais įvykiais – Lietuvai, Palangai, kiekvienam...


Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet atliekamas tyrimas, vadinamasis Lietuvos savivaldybių indeksas, Palangai ir šiemet nebuvo palankus: iš septynių miestų savivaldybių ji pripažinta šešta. 2014-ųjų gruodį, įvertinus 2013-ųjų duomenis, geriausiu paskelbtas Klaipėdos miestas, o prasčiausiai įvertinti Šiauliai. Iš 53-ijų rajonų savivaldybių...


Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius