Ar išmoksime parduoti ir savivaldybės turtą?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012-04-26
Peržiūrėta
1828
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ar išmoksime parduoti ir savivaldybės turtą?

Per artimiausią laiką ambicingus plėtros planus įgyvendinti užsibrėžusiai Palangai papildomi pinigai miesto biudžete dabar yra reikalingi kaip oras. Ir ne dešimtys, ar šimtai tūkstančių, o milijonai.

Iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų dviejų kuro katilinių statybai iš miesto prireiks net iki 3 mln. litų. „Baltijos“ pagrindinės mokyklos futbolo stadiono dirbtinės vejos pagrindams pusę milijono yra numatyta miesto biudžete, tačiau visai stadiono rekonstrukcijai su tribūnomis, apšvietimu, moderniomis persirengimo patalpomis reikia apie 5 mln. litų.

Būsimo naujojo savivaldybės pastato pertvarkymui iš banko imama 800 tūkst. litų paskola, tačiau naujiems baldams ir visai reikalingai įrangai šių lėšų gali neužtekti. Vėl reikės papildomų pinigų.

Savivaldybė lenda bankams į skolas 350 tūkst. litų imdama Vasaros estrados rekonstrukcijos techniniam projektui, 400 tūkst. litų – Kurhauzo atstatymui.

Birželio mėnesį atidaromo vaikų parko perkamiems žaidimų įrengimams dar trūksta apie 230 tūkst. litų. Savivaldybė neatsisako planų dar šiemet įrengti observatoriją, kuri taptų turistų gausiai lankoma traukos vieta. Tam mažiausiai reikia pusės milijono litų. O kur dar planai J.Basanavičiaus gatvėje įrengti Gruzijos aikštę su svajonių išsipildymo labirintu, apšviesti centrinį paplūdimį.

Kurorto skolinimosi galimybės nėra beribės, tad reikalingus projektus tektų atidėti neapibrėžtai ateičiai. Vienintelis realus papildomų lėšų rezervas – privatizuojami miesto pastatai. Žinant, kad nuo kitų metų savivaldybės skyriai bus perkelti į vieną statinį, jau dabar privatizavimui ruošiami švietimo, socialinės rūpybos, architektūros skyriaus pastatai. Iš viso ketinama parduoti 4 objektus.

Tačiau jei jie bus pardavinėjami taip, kaip dabar miesto privatizavimo komisija „stumia“ buvusį vaikų darželį „Saulutę“, papildomas lėšas matysime kaip savo ausis be veidrodžio.

Praėjusią savaitę vaikų darželio privatizavimo aukcionas neįvyko, nes neatsirado pirkėjų. Maža to, gerokai anksčiau paskelbus apie aukcioną dėl šio objekto savivaldybė nesulaukė nė vieno skambučio. Niekas net nepasidomėjo, kaip atrodo parduodamas pastatas, ką su juo bus leidžiama daryti.

Tokia šio aukciono baigtis nestebina, nes tokį rezultatą ir buvo galima prognozuoti. Ką galima privilioti su beveik 9,3 mln. litų kaina? Ypač šiuo metu, kai nekilnojamojo turto rinka tik nedrąsiai pradeda kvėpuoti po krizės sąstingio. Už beveik 1000 kvadratinių metrų ploto prieš kelis dešimtmečius statytą pastatą vicemero S.Simės vadovaujama privatizavimo komisija užsibrėžė gauti 5 mln. litus, kuriuos pirkėjas turėtų sumokėti iš karto.

Dar 4 mln. 227 tūkst. litų įvertintas beveik 77 arų ploto iš valstybės nuomojamas žemės sklypas, už kurį kasmet tektų pakloti ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Tiesa, dabar pasikeitę įstatymai kultūros paveldo teritorijoje esančius žemės sklypus leidžia ne tik nuomoti, bet ir iš karto nusipirkti.

Ką bet koks verslininkas darytų nusipirkęs darželio pastatą? Jį renovuotų ir atidarytų privačią mokyklą? Nė velnio, senas pastatas išsyk būtų šluojamas nuo žemės paviršiaus.

Ar realu tikėtis 5 mln. litų už teisę nusigriauti pastatą? Pridėjus dar ir žemės sklypo kainą gaunasi beveik 120 tūkst. litų už arą. Sprogus daug ką pamokiusiam išpūstos nekilnojamojo turto vertės burbului, tokių žemės kainų, matyt, nebesulauksime niekada.

Dar pridėkime prie šio objekto skelbiamą informaciją, kad šiame sklype galima tik mokslo, sporto ir sveikatos apsaugos statinių paskirtis, kad negalima didinti nei esamo pastato aukščio, nei užstatymo ploto ir turime iš pažiūros gražią, bet nerealiai brangią ir dvokiančią puokštę. Kas tokią pirks?

Bet bala nematė tos aukštos pardavimo kainos. Gal iš tiesų, kur nors Lietuvoje ar užsienyje gyvena verslininkas, kuris už galimybę investuoti patrauklioje Palangos vietoje nepagailėtų ir 9 mln. litų.

Tačiau kaip jam sužinoti apie Palangoje parduodamus pastatus. Jei privatizavimo komisija įsivaizduoja, kad apie parduodamą objektą pakanka paskelbti Turto fondo privatizavimo biuletenyje, žiauriai klysta. Visų pirma tą biuletenį reikia susirasti. Tačiau ir tai padarius apie parduodamus Palangos objektus šiandien nėra nė žodžio, nes aukcionas pasibaigė. Apie parduodamą darželį biuletenis praneš tik tuomet, kai vėl bus paskelbtas aukcionas. O jei yra verslininkas, kuris dabar žvalgosi, kur jam investuoti?

Kodėl apie privatizuojamus savivaldybės objektus nepaskelbus taip, kaip kiekvienas nertumėmės iš kailio pardavinėdami savo namą ar automobilį? Kodėl apie Palangoje parduodamus statinius nėra informacijos šalies dienraščiuose, interneto portaluose, Maskvos nekilnojamojo turto pardavimo biuleteniuose?

Kodėl parduodami statiniai neįpakuojami į gražų popierių?

Juk griežti ir šiame sklype nieko neleidžiantys daryti statybos apribojimai numatyti tik Palangos centrinės dalies detaliajame plane. Tačiau su potencialiais privatizuojamų objektų pirkėjais bendraujantys savivaldybės specialistai nė nenutuokia, kad kurorto bendrasis planas šiame sklype leidžia net ir gyvenamąją statybą. Kad šioje vietoje galimi 3 aukštų pastatai, kurie užimtų beveik penktadalį viso sklypo ploto, o pačių statinių bendras plotas gali siekti net puspenkto tūkstančio kvadratinių metrų.

Ekonominės klasės gyvenamojo būsto vieno kvadrato pardavimo kaina siekia 6-7 tūkst. litų. Galimos pajamos – apie 30 mln. litų. Gal visą tai sužinojęs verslininkas už savivaldybės darželį ir 10 mln. litų nepagailėtų? 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rugsėjo 1-oji – svarbi diena ne tik mokiniams ir mokytojams, bet ir daugybei švietimo lauko darbuotojų bei čia vykdomų programų. Viena jų – švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM), kuri įgauna vis didesnį pagreitį.  



Palangoje baigtas įgyvendinti kapinių plėtros projektas – esama kapinių teritorija buvo sutvarkyta ir pritaikyta laidojimo vietoms tarp Laidojimo namų, senųjų kapinių bei kapinių šiaurinėje pusėje.  


Pasibaigus Palangos miesto savivaldybės 2011–2020 m. strateginio plėtros plano įgyvendinimo laikotarpiui bei pasikeitus socialinei ir ekonominei aplinkai savivaldybėje, buvo parengtas naujasis Palangos miesto savivaldybės strateginis plėtros planas.  


Palangos miesto savivaldybės taryba vakar, ketvirtadienį, patvirtino 2021 metų kurorto biudžetą. Numatoma, kad miesto biudžeto pajamos sieks 31 mln. 385 tūkst. eurų.


Labai malonią, naudingą, reikalingą dovaną birželio pabaigoje, laukdamas svečių iš ne visada svetingojo kapitalizmo, gavau iš malonaus, profesionalaus, paslaugaus dar nuo gerbiamos Allos Valužienės laikų, šios darbščios Palangos „turistinės industrijos ugdytojos“, kolektyvo. Tai 2015 metais Vilniuje išleista Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos...


Jau kitą savaitę Pirties gatvėje prasidės infrastruktūros tvarkymo darbai – vairuotojų patogumui iki spalio bus nutiestas pravažiavimas iš Pirties g. į Taikos g., taip pat sutvarkyta šios miesto dalies aplinka.


Kai buvę miesto futbolo fanatikai 2010 metais iš naujo suformavo futbolo klubą FK „Palanga“, tai buvo džiugus įvykis, sugrąžinęs į miestą aukštesnio lygio futbolą – neeilinis įvykis visiems Palangos futbolo aistruoliams.


Prasidėjus vasarai, apgyvendinimo sektoriaus atstovai dar negali pasigirti poilsiautojų antplūdžiu. Tradiciškai Palanga papilnėja nuo birželio pabaigos, liepos pradžios. Nors šiemet nuogąstauta, kad turistų norą aplankyti kurortą prislopins įvestas vadinamasis pagalvės mokestis, tačiau praktika bent jau kol kas rodo ką kitą.   Teko aiškinti...


Ar išmoksime parduoti ir savivaldybės turtą?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 04 26 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Per artimiausią laiką ambicingus plėtros planus įgyvendinti užsibrėžusiai Palangai papildomi pinigai miesto biudžete dabar yra reikalingi kaip oras. Ir ne dešimtys, ar šimtai tūkstančių, o milijonai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius