Ar kandidatai į Seimą Mėguvos rinkimų apygardoje pritartų Tik Tok ir Telegram draudimui bei Facebook ir Instagram ribojimui moksleiviams?

 Ar kandidatai į Seimą Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje (VRA) pritartų iniciatyvai naujajame Seime uždrausti Tik Tok ir Telegram programėlės Lietuvoje? Ar jie pritartų siūlymui moksleiviams iki 18 metų riboti Facebook ir Instagram programėlių kasdieninį naudojimą? Tai jau yra daroma kai kuriose JAV valstijose. O ar kandidatai pastebi sparčiai blogėjančią jaunų žmonių lietuvių kalbą? Kaip kandidatai siūlo stiprinti lietuvių kalbą ir nacionalinį identitetą? 

Karolis Neimantas, „Nemuno aušra“:

Dėl Tik Tok neturiu stiprios nuomonės, bet Telegram ir Signal programėlės yra vienos iš mano iniciatyvų blokuoti mūsų šalyje. Apie tai esu viešai pasisakęs Delfi debatuose. Pritarčiau ribojimams iki 14 metų amžiaus asmenims kitų socialinių tinklų programėlėms. 

Kalbant apie lietuvių kalbą, globalumas - vienas didesnių faktorių šiandieniniame vakarų pasaulyje. Labiau džiaugiuosi, kad žmonės ir jaunimas daug ankščiau įsisavina anglų ir gal būt kitas kalbas. Kuo didesnis kalbų mokėjimas, tuo didesnės perspektyvos gyvenime. Prastėjančios Lietuvių kalbos nepastebiu, nebent tai rodo mokyklų rezultatai, tuomet tai yra problema švietimo sistemoje.

Ką daryti gerinant Lietuvos demografinę situaciją? Stabdyti švietimo reformą, tai yra . mokyklų regionuose. Stabdyti sveikatos/ligoninių reformą, tai yra  nebeuždarinėti ligoninių ar jų skyrių. Didinti finansinę paskatą bei lengvinti sąlygas įsigyjant būstą. Didinti terminą ir išmokų dydį motinystės/tėvystės atostogoms. NPD prilyginti MMA. Turi būti mokestinės lengvatos 3+ vaikus auginančioms šeimoms. Taip pat mokestinės lengvatos nuo 1 vaiko šeimoje, kurių vidutinės šeimos pajamos asmeniui nesiekia 70 procentų MMA asmeniui. 

Mindaugas Skritulskas, Tėvynės Sąjunga – LKD:

Teko girdėti, kad minėtų Tik Tok ir Telegram programėlių pagalba gali būti renkami žmonių asmeniniai duomenys, informacija. Jei taip yra, tai gali kelti grėsmę ne tik tų asmenų, bet visos visuomenės saugumui. Todėl šis kausimas galėtų būti svarstomas, tačiau dėl visiško uždraudimo šiandien atsakyti negaliu, nes turiu per mažai informacijos. O dėl nepilnamečių laiko socialiniuose tinkluose ribojimo, linkęs būčiau tam pritarti, kad tėvai galėtų kontroliuoti savo nepilnamečių vaikų turinį Facebook ir Instagram. 

Ar pastebiu blogėjančią lietuvių kalbos situaciją?  Ko gero, draudimai šioje srityje būtų mažiau veiksmingi nei gimtosios kalbos vartojimo skatinimas ir populiarinimas. 

Gerinant Lietuvos demografinę situaciją, siūlau labiau remti jaunas šeimas, auginančias vaikus ne tik per didesnes išmokas bet ir per kitas finansines paskatas, pavyzdžiui, dengiant bankų palūkanas būstui.

Jonas Viskontas, Žaliųjų partija:

Dėl Tik Tok ir Telegram programėlių draudimo tvirtai apsisprendęs nesu. Manau, kad prieš priimant sprendimą, klausimą derėtų svarstyti drauge su kibernetinės ir duomenų saugos specialistais. Žmonių teisė į susirašinėjimą yra garantuojama Konstitucijos, taigi neturėtų būti ribojama. Kita vertus, duomenų apsauga irgi vertybė, kuri šiuolaikiniame pasaulyje ypatingai svarbi. Negalime leisti, kad mūsų gyventojų duomenys būtų nutekinti ir panaudoti manipuliuoti jų pasirinkimais. 

Dėl Facebook ir Instagram programėlių naudojimo ribojimo mokiniams. Manau, kad tokia priemonė nebūtų labai veiksminga. Tikiu, kad mokiniai gana greitai atrastų būdus kaip ribojimą apeiti. Be to, prieinama daugybė kitų socialinių tinklų, video platformų, kurios taip pat gali ugdyti analogišką priklausomybę nuo turinio. Daug svarbiau stiprinti mokinių užimtumą, didinti popamokinių veiklų spektrą, sudaryti sąlygas tarpusavio bendravimui, dėti pastangas psichologinei ir emocinei sveikatai gerinti. 

Kalbant apie mūsų gimtąją kalbą, taip, šnekamoji lietuvių kalba keičiasi. Bet manau, kad įstatyminiu reguliavimo to nesustabdysime. Ir nebūčiau tikras, kad to tikrai reikia. Kalba atliepia besikeičiančią aplinką.  Ką visgi galime padaryti – užtikrinti, kad masinio informavimo priemonės, žiniasklaida vartotų taisyklingą lietuvių kalbą. Taip pat tęsti investicijas į kultūros prieinamumą.  Žaliųjų partija programoje yra  įtraukta bazinių kultūros paslaugų paketo koncepcija, kurią siektų realizuoti.  Ji žymi būtinybę per viešojo transporto plėtrą, per kultūros projektų finansavimo taisykles, savivaldybių bendradarbiavimą užtikrinti, kad menas ir jo žanrų įvairovė (profesionalusis menas, šokis, spektakliai, cirkas, muzikos pasirodymai) būtų prieinami visiems gyventojams, nepaisant amžiaus, negalios ar gyvenamosios vietos. Menas geriau nei baudų grėsmė gali ugdyti tautinę savimonę, padėti suprasti, kuo svarbi tauta ir jo kalba.  

Ką siūlau daryti gerinant Lietuvos demografinę situaciją? Siūlau taikyti diferencijuotą GPM tarifą (arba NPD dydį), priklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus. Tai leistų tėvams turėti aukštesnes pajamas. Didinti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą (finansavimą, sudaryti galimybę pretenduoti į jį nesusituokusioms poroms), stiprinti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, kad vaikų auginimas iš tiesų būtų galimas suderinti su darbine veikla. 

Taip pat strateginės, ilgalaikės ir išmintingos imigracijos ir integracijos politikos vykdymas. Deja, bet sensta visa Europa, visose šalyse gyventojų mažėjimo tendencija ta pati. Be imigracijos šios tendencijos nepakeisime, todėl reikia aiškaus plano, kokius specialistus, kada ir kaip pritraukti. Ir kas dar svarbiau, kaip juos integruoti, kad jie taptų visaverčiais visuomenės nariais.

Ana Staševičienė, „Laisvė“:

Technologijų draudimus reikia svarstyti atsargiai. Svarbu įvertinti realią grėsmę saugumui ir gerovei. Jeigu tam tikros atsakingos institucijos nustatytų, kad padaryta žala, reikėtų svarstyti reguliavimo mechanizmus. Tačiau sprendimai neturi pažeisti žmonių teisių ir laisvių.

Protingas naudojimo laiko apribojimas Facebook“ ir „Instagram“  galėtų būti naudingas. Moksleiviai geriau subalansuotų laiką tarp socialinių tinklų ir kitų veiklų. Tačiau svarbu, kad ribojimai būtų įgyvendinami kartu su švietimu apie atsakingą interneto naudojimą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į individualius poreikius ir užtikrinti, kad ribojimai nepažeistų moksleivių teisės į informaciją ir saviraiškos laisvę.

Anglų kalba vis labiau įsilieja į jaunimo kalbą. Tai lemia anglakalbė pramogų industrija, globalizacija ir technologijos. 

Mokyklose reikia ugdyti pasididžiavimą kalba, integruoti lietuvių kalbą į naujas technologijas, organizuoti kultūrinius renginius ir kurti kampanijas, pabrėžiančias kalbos svarbą ir grožį.

Lietuvos demografinei situacijai gerinti reikia kompleksinių priemonių, apimančių šeimos politiką, ekonominę gerovę, emigracijos stabdymą ir emigrantų grąžinimą. Reikia didinti finansinę ir psichosocialinę paramą šeimoms su vaikais, teikti subsidijas būstui įsigyti bei skatinti darbdavius kurti lankstesnes darbo sąlygas, siekiant sumažinti šeimų finansinę naštą ir paskatinti gimstamumą.

Audronė Balnionienė: Liberalų Sąjūdis:

Aš, pasisakau už asmens laisvę rinktis, tačiau atsakingai. Platformas, tokias kaip TikTok ar Telegram, uždrausti nėra išmintingas  sprendimas. Ypač šiame laikmetyje reikia  kurti edukacines programas ir didinti gyventojų informuotumą apie saugų socialinių tinklų naudojimą. Būtina viešai skleisti informaciją apie galimų kibernetinių atakų modelius, jų suvaldymą, propagandos būdus.

Kalbant apie jaunimą, reikalingas dialogas su tėvais, pedagogais ir technologijų sektoriaus atstovais, norint rasti sprendimus, kurie ne ribotų, o skatintų atsakingą naudojimąsi technologijomis. Yra pavyzdžių, kai mokyklos bendruomenės ir tėvų susitarimu, pamokų metu telefonais moksleiviai nesinaudoja.

Lietuvių kalbos išsaugojimas yra svarbi tautinės savimonės dalis. Anglų kalbos dominavimas yra globalizacijos padarinys, tačiau būtina skatinti kūrybišką lietuvių kalbos vartojimą švietimo ir kultūros srityse. Liberalų sąjūdis remia iniciatyvas, kurios skatintų lietuvių kalbos naudojimą inovacijų ir kultūros sektoriuose. 

Kalbant apie Lietuvos demografinės situacijos gerinimą, pirmiausia turi būti strateginis požiūris, saugumas ir aiškumas ilgalaikėje perspektyvoje. Tobulinti ir  plėtoti šeimos paramos priemones: skatinti prieinamą būstą jaunoms šeimoms, naudojant mokesčių lengvatas ir specialias būsto programas, ypač regionuose; darbo ir šeimos balanso užtikrinimą, skatinant darbovietes, suteikti lankstesnes darbo sąlygas; grąžinti emigravusius lietuvius, gerinant gyvenimo kokybę. Tai pasiekiama investuojant į geresnę gyvenimo kokybę, aukšto lygio švietimo sistemą, darbo vietų kūrimą ir sveikatos priežiūrą.

Seimo pirmininkės iniciatyva,  nuo 2025 metų įteisintas Šeimų darželis, o negavę vietos darželyje tėveliai, gaus kompensacinę vaiko priežiūros išmoką. Įteisinta 4 darbo dienų savaitė, auginantiems vaikus iki 3 metų viešajame sektoriuje. Yra ir kitų šalių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Lenkijoje – Programa 500+, Prancūzijoje, kurioje pagrindinis dėmesys nukreiptas į paslaugų užtikrinimą.

Svetlana Tučkė, Lietuvos socialdemokratų partija:

Ar pritarčiau iniciatyvai naujajame Seime uždrausti Tik Tok ir Telegram programėlės Lietuvoje? Ar siūlymui moksleiviams iki 18 metų riboti Facebook ir Instagram programėlių kasdieninį naudojimą? Jeigu tokia iniciatyva būtų, įsigilinčiau į argumentus, pasitarčiau su bendruomene, ir priimčiau sprendimus.

O blogėjančios lietuvių kalbos situacijos nepastebiu. Lietuvių kalba ir tautiškumas yra stiprinami per kultūros politiką – organizuojami literatūros vakarai, parodos, spektakliai, kiti renginiai.

Gerinant Lietuvos demografinę situaciją, Socialdemokratų partija įsipareigoja savo rinkimų programoje, kad vaikus auginančios šeimos būtų stiprinamos ekonomiškai – per valstybės pagalbą, lengvatas ir viešąsias paslaugas. Vaikų turinčioms šeimoms sumažinsime mokesčius – taikysime papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. Palengvinsime sąlygas įsigyti būstą – skirsime daugiau lėšų pirmąjį būstą perkančioms šeimoms. Neformaliojo vaikų švietimo krepšelį didinsime trigubai.  Vaikams užtikrinsime kokybiškų meno ir kultūros renginių prieinamumą regionuose ir miestuose. Reikšmingai didinsime Kultūros paso vaikams finansavimą – dabar jis siekia vos 11 eurų. Gydymo įstaigose vaikų sveikatos patikroms taikysime „greitojo koridoriaus“ principą, t. y. sutrumpinsime laukimo laiką. Visos reikalingos apžiūros ir konsultacijos – vieno vizito poliklinikoje metu.