Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?

Palangos tiltas, 2022-11-07
Peržiūrėta
898
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

R. Liausėdienė džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykstant į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis ir konsultuojasi su specialistais.
R. Liausėdienė džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykstant į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis ir konsultuojasi su specialistais.

Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau?

Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Griežtų reikalavimų nebėra, tačiau pandemija tęsiasi

Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metų kovo 11 d. paskelbė pandemiją. Pirmas COVID-19 užsikrėtimas Lietuvoje buvo užregistruotas 2020-ųjų vasario 28 d., 2020-ųjų kovo 15 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas, 2020-ųjų gruodžio 27 d. Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ligos. Per COVID-19 pandemiją išmokome „gyventi su virusu“. Nepaisant to, koronavirusas niekur nedingo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėra paskelbusi pandemijos pabaigos, todėl, R. Liausėdienės teigimu, rizika užsikrėsti koronavirusu vis dar išlieka dėl šiuo metu vyraujančių viruso atmainų.

Specialistė pokalbį pradeda nuo priminimo: „Šių metų gegužės 1 d. ekstremalioji situacija dėl koronaviruso pandemijos infekcijos plitimo grėsmės buvo atšaukta. Tai reiškia, kad iš bet kurios pasaulio šalies į Lietuvą atvykstantiems keliautojams netaikomi jokie su koronavirusu susiję reikalavimai.“

„Prieš išvykstant privaloma pasidomėti COVID-19 situacija ir reikalavimais, kurie yra būtent toje šalyje, į kurią susiruošėte keliauti. Šią informaciją galima rasti Užsienio reikalų ministerijos (URM) interneto svetainėje (https://keliauk.urm.lt/). Keliaujantiesiems į Europos Sąjungos (ES) šalis yra sukurta speciali platforma „Re-Open EU“, kur 24 kalbomis pateikiama ir nuolat atnaujinama informacija apie keliones, sveikatos apsaugos priemones pandemijos metu ES ir Šengeno šalyse. Platforma padeda pasinaudoti laisvo judėjimo teise ir išlikti saugiems ir sveikiems“, – teigia NVSC specialistė.

Svarbus pasirengimas

Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę nuvykti į bet kurią pasaulio šalį. Kartu tai yra rizika užsikrėsti egzotinėmis ligomis. NVSC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo užregistruoti 58 įvežtiniai maliarijos atvejai, 31 strongiloidozės, 31 Dengės karštligės, 3 odos išmalijozės ir 1 vidurių šiltinės atvejis. Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja ragina pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika yra galutiniame kelionės taške bei susipažinti su šių ligų pasireiškimo požymiais ir prevencinėmis priemonėmis, o geriausia – apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą. Tai daryti, anot specialistės, reikėtų likus 4–6 savaitėms iki išvykimo.

R. Liausėdienė pasakoja: „Nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų keliautojus gali apsaugoti vakcinos ar atitinkamų vaistų vartojimas. Dėl šios priežasties svarbu laiku pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins bendrą asmens organizmo būklę ir pagal išvykos tipą, trukmę, tikslą, atsižvelgiant į užkrečiamųjų ligų riziką, pateiks konkrečių rekomendacijų ir suteiks kitos vertingos informacijos apie užkrečiamųjų ligų prevenciją.“

Kasmet atnaujinamą PSO rekomenduojamų ir privalomų skiepų bei profilaktinių priemonių sąrašą galima rasti NSVC interneto svetainėje (https://nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams).

Vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju

„Dažniausiai keliautojams rekomenduojami skiepai yra nuo hepatito, vidurių šiltinės, choleros, geltonojo drugio ir meningokokinės infekcijos. Vykstantiesiems į Pietų Amerikos ir Afrikos valstybes, kuriose rizikuojama užsikrėsti geltonuoju drugiu, paprastai patariama pasiskiepyti nuo šios ligos. Keliaujantiesiems į vietą, kurioje nebus sąlygų palaikyti higienos normų, vertėtų pasiskiepyti nuo hepatito A bei vidurių šiltinės. Jeigu asmuo žino, kad užsienyje jam teks kontaktuoti su gyvūnais, tuomet rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo pasiutligės“, – pasakoja specialistė.

Taip pat priduria: „Specialistų patarimai dėl vakcinų yra grįsti atsižvelgiant į šalį, į kurią keliaujama, kelionės trukmę, tikslą, gyvenimo toje vietoje sąlygas ir keliaujančio žmogaus sveikatos būklę bei ankstesnį profilaktinį skiepijimą.“

Laikas, per kurį susiformuoja imunitetas, priklauso nuo to, nuo kokios užkrečiamos ligos skiepijama, kiek dozių reikalinga ir ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau.

R. Liausėdienė sako, kad „nėra bendro skiepijimosi plano, todėl kiekvienam asmeniškai rekomenduojama gydytojo konsultacija, kurios metu išsiaiškinama, kokios vakcinos asmeniui reikalingos“.

Specialistė akcentuoja, kad tarptautinis skiepijimo ir profilaktikos priemonių pažymėjimas, įrodantis gautas vakcinas, įsigalioja tik praėjus 10 dienų po skiepijimosi. Skiepų pasą, išduodamą sveikatos priežiūros įstaigose, privaloma turėti tiems, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę teritoriją. Tad tiems, kurie ruošiasi keliauti, būtina į tai atsižvelgti, kitaip į šalį jie gali būti neįleidžiami.

Ką vertėtų prisiminti kelionėje?

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja R. Liausėdienė pasakoja, kad 

pagrindinės savisaugos priemonės lankantis užsienio šalyje yra tokios kaip ir koronaviruso pandemijos laikotarpiu. „Keliaudami išlikite budrūs, kuo dažniau plaukite rankas, turėkite drėgnų servetėlių, rankų dezinfekavimo priemonių, venkite sąlyčio su sergančiais asmenimis ir sergančiais gyvūnais, laikykitės atstumo tarp žmonių, jeigu reikalaujama – dėvėkite medicinines kaukes arba respiratorius.“

„Valgykite tik gerai termiškai apdorotą maistą, kur užtikrinama higiena. Venkite sužeidimų, susižeidus nuvalykite ir nuplaukite žaizdą dezinfekuojančiu tirpalu, užklijuokite orui laidžiu tvarsčiu, o įkandus gyvūnui nedelsiant pasiskiepykite nuo pasiutligės. Pasitikrinkite, ar turite galiojantį skiepą nuo stabligės, nes bet koks sužeidimas kelionės metu gali būti šios ligos priežastis. Jei esate pasiskiepiję nuo stabligės daugiau nei prieš dešimt metų, būtina kartoti skiepą“, – apie tai, kaip apsisaugoti užsienyje, pasakoja specialistė.

R. Liausėdienė džiaugiasi, kad, NVSC duomenimis, atsižvelgiant į registruojamas įvežtines egzotines infekcijas Lietuvoje, į konsultuojamų asmenų skaičių dėl skiepų prieš kelionę, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykstant į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį.


Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 147–ąjį gimtadienį švęskime keliaudami genijaus atminimo keliais Lietuvoje.


Nuo 2021 m. rugsėjo vidurio einant į kai kurias parduotuves, prekybos centrus, pramogų vietas, viešojo maitinimo įstaigas ir t. t., reikalingas galimybių pasas. Tokia tvarka ir kitais ribojimais siekiama suvaldyti situaciją dėl COVID-19 ligos – mažinti naujų užsikrėtimų skaičių.


Per tris šių metų vasaros mėnesius Lietuvoje gyventojai į taros surinkimo vietas grąžino per 217 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių. Tai – 17,6 mln. (beveik 9 proc.) daugiau lyginant su 2020 metų vasara. Užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių surinkimo rodikliai ypač pastebimai augo pajūrio kurortų Palangos ir Neringos savivaldybėse. 


Su Kalėdų simboliais – eglėmis – atsisveikinkime atsakingai

"Palangos tilto" informacija, 2021 01 05 | Rubrika: Miestas

Pasibaigus žiemos švenčių laikotarpiui, Palangos ir Šventosios gyventojai raginami su Kalėdų simboliais – eglėmis – atsisveikinti atsakingai. Nupuoštas žaliaskares gyventojai raginami palikti tik specialiai tam skirtose vietose, nemesti jų į buitinių atliekų konteinerius, nepalikti šalia konteinerių.


Visoje šalyje gerokai išaugus COVID-19 pandemijos mastams ir gresiant naujam karantinui, Palangos miesto savivaldybė ieško savanorių, galinčių padėti teikti paslaugas izoliuotiems ar su sergančiais kontaktą turėjusiems asmenims. Taip pat primena visuomenei – koronaviruso grėsmės akivaizdoje elkimės atsakingai, saugokime save bei artimuosius.


Pagalbos izoliuotis ne namie, kad apsaugotų savo vyresnio amžiaus mamą, paprašęs vyras įpykęs iki širdies gelmių. Palangos socialinių paslaugų centre jį užrakino, žmogų saugojo policijos pareigūnai ir jam niekas nerodė jokių ženklų, kad jį norėtų tirti dėl viruso, rašo delfi.lt "Pagalvokite, Palanga yra savivaldybė, turi gyventojus. Turi savo atskirą biudžetą...


Lapkričio 12-18 d. vykstant Pasaulinei supratimo apie antibiotikus savaitei Sveikatos apsaugos ministerija kviečia atkreipti dėmesį į augantį atsparumą antibiotikams ir vartoti juos atsakingai. Antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimas ir plitimas yra didelė grėsmė pacientų saugumui bei didelė ekonominė našta šalių biudžetams Europoje ir visame pasaulyje.


Kokie gyvūnai vaikšto mūsų miškuose, kokie skraido paukščiai, kaip teisingai stovyklauti ir mėgautis gamta, jai nepakenkiant, tokius ir panašius klausimus ir atradimus sprendžia Palangos moksleivių klube besibūriuojantys Girinukų klubo nariai kartu su Palangos girininkijos girininko pavaduotoju Raimundu Ereminu. Jis su gamta supažindina ne tik mažuosius...


Sunkiasvorės kuprinės lengvėja kasmet

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 27 | Rubrika: Miestas

„Palangos tiltas“ domėjosi, ką ir kaip nešiojasi vaikai, keliaudami į mokyklą. Posakis, kad „mokslo ant pečių nenešiosi“, negalioja – moksleiviai su savimi tampo po keliolika kilogramų sveriančias kuprines. Tiesa, ne visi.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius