Atostogaujantys lietuviai plačiai atvėrė pinigines: pajūrio padavėjai per dieną „iš arbatos“ gauna dėmesio vertas sumas

Galbūt infliacija ir paskatino kai kuriuos gyventojus atidžiau planuoti savo išlaidas ir pataupyti, tačiau tikrai ne atostogoms. Artėjant Joninių savaitgaliui, poilsiautojai tiesiog šluote iššlavė pajūrio viešbučių kambarius, negailėdami kartais net ir kelių šimtų vos už vieną naktį. Pajūrio padavėjai taip pat nepastebi, kad poilsiautojai būtų susiveržę diržus dėl infliacijos, o per dieną vienas padavėjas vien „iš arbatos“ gali susirinkti šimtus eurų. Pasidomėjome, kiek arbatpinigių šią vasarą negaili palikti poilsiautojai ir kokiais būdais šiandien arbatpinigius palieka tie, kurie nemėgsta nešiotis grynųjų – o jie turėtų būti budresni.

Gerą dieną iš arbatpinigių pavyksta susirinkti net ir 200 eurų 

Draugiškai nusiteikęs restorano „deCuba“ padavėjas Tautvydas neturi jokių paslapčių. Anot jo, poilsiautojų paliekami arbatpinigiai labai priklauso tiek nuo dienos, tiek nuo žmonių srauto, tiek nuo oro.

Nors pastaruoju metu infliacija dažnam sukėlė didesnių ar mažesnių finansinių iššūkių, tokių kaip išaugusios paskolų įmonės ir pakilusios įvairių prekių kainos, Tautvydas nepastebi, kad dėl to poilsiautojai būtų tapę šykštesni. 

„Kaip gerai buvo, taip gerai ir yra. Žmonės fainai nusiteikę, todėl ir leidžia tuos pinigus. Jie gi atostogauti atvažiuoja. Jie ne taip ir taupo. Aišku, tokių irgi yra, bet mažuma“, – sako padavėjas.

Anot Tautvydo, dauguma lankytojų laikosi arbatpinigių standarto ir jiems skiria 10 proc. tos sumos, kurią išleido maistui. 

„Kiekvienas žiūri, kaip jam patiko aptarnavimas, ar smagu buvo, ar malonus padavėjas, ar viską gerai padarė. Teoriškai kiek negaila, tiek ir palieka. Bet juk nėra tai privalomas dalykas. Šiaip vidurkis plius minus per dieną gal 7–8 proc. nuo bendros sumos, kiek suprekiauji. Gerą dieną padavėjui čia gautųsi kažkur 200 eurų iš arbatos“, – skaičiuoja Tautvydas. 

60–80 eurų iš arbatpinigių – visiškai įprasta 

Vietoje, kur S. Daukanto gatvė susikerta su Basanavičiaus gatve, įsikūrusio „11B baro“ padavėja prisipažįsta, kad čia pradėjo dirbti neseniai, tačiau jau spėjo susidaryti įspūdį apie poilsiautojų dosnumą. 

„Dar nelabai ilgai tedirbu, bet pastebiu, kad įprastai žmonės po kokius 3 eurus palieka maždaug. Per dieną arbatpinigių įvairiai tenka susirinkti, kaip kokiomis dienomis. Įprastai karštomis dienomis tai būna po 60–80 eurų“, – sako padavėja. 

Tuo metu restorane „Sutema“ dirbančios padavėjos tikina, kad pavalgius palikti 2 eurus arbatpinigių yra „visiškai normalu“.

„Kai valgai vienas, palikti 2 eurus arbatos visiškai normalu. Dviese jau kitaip. Žmonės skaičiuoja, kad maždaug 10 proc. gautųsi. Jeigu jau poilsis, tai žmonės negaili poilsiui, bet labai nuo žmonių priklauso“, – sako viena iš padavėjų. 

Paklausus, kiek maždaug arbatpinigių pavyksta susirinkti saulėtomis savaitgalio dienomis, padavėjos nutyli, tačiau leidžia suprasti, kad nemažai. „Matote, žmonių kiek daug“, – nusišypso. 

Nepamirškite grynųjų: palikdami arbatpinigius išmaniai, galite permokėti 

Nors įprastai poilsiautojai palieka arbatpinigius grynaisiais, dalis ne visuomet su savimi turi grynųjų, o tai sukelia sunkumų norint atsidėkoti už gerą aptarnavimą. Tačiau maždaug nuo 2019 metų pamažu pradėjo plisti arbatpinigių palikimas kortele ar telefonu. Patikrinus Basanavičiaus gatvėje esančius restoranus, daugelyje jų yra galimybė palikti arbatpinigių ir neturint grynųjų. 

Pavyzdžiui, viename iš restoranų pasakius, ar būtų galimybė palikti arbatpinigių ne grynaisiais, padavėjas pristatė QR-NFC kortelę ir paaiškino, kaip ja naudotis. 

Nuskaičius QR kodą, atveriama „GlobalTips“ programėlė, kurioje galima pasirinkti norimą palikti arbatpinigių sumą ir banką, iš kurio atliksite pavedimą. Kaip nurodoma „GlobalTips“ puslapyje, „visos surinktos lėšos pervedamos tiesiai į darbuotojų asmenines sąskaitas“.

Vis dėlto, pasirinkus palikti 2 eurus arbatpinigių, rezultate pasirodo galutinė nuskaitoma suma kiek didesnė – 2,41 euro. Galbūt skubėdami to net nepastebėsite, tačiau atkreipus dėmesį iškart kyla klausimas, kodėl nuskaitoma suma didesnė. Patikrinus „Global Tips“ puslapį galima rasti atsakymą, kad papildoma suma vadinama „apdorojimo mokesčiu“.

„Kad gautumėte 100 proc. arbatpinigių ir kad mūsų paslauga veiktų, iš svečio imame apdorojimo mokestį, kuris nurodomas mokėjimo puslapyje“, – aiškinama „Global Tips“ puslapyje. 

Kitose pajūrio kavinėse neturint grynųjų galima sutikti ir kitokią išeitį – štai, vienas padavėjas ant lapelio užrašė savo banko sąskaitą; atliekant tokį pavedimą, „apdorojimo mokesčio“ mokėti nereikia, tad toks būdas taupesnis, kai alkis užklumpa kišenėje neturint grynųjų.

DELFI

Brigita Ragickaitė