Birštone pasiskiepiję 15 procentų, Kuršių nerijoje – 13,7 procentų, Druskininkuose – 11 procentų, Palangoje – 10 procentų visų gyventojų

"Delfi", 2021-03-06
Peržiūrėta
1933
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Birštone pasiskiepiję 15 procentų, Kuršių nerijoje – 13,7 procentų, Druskininkuose – 11 procentų, Palangoje – 10 procentų visų gyventojų

Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 80,5 tūkst. arba 2,88 procentai.
Statistikos departamento skelbiamas žemėlapis rodo, jog daugelyje savivaldybių vakcinacija vyksta daugiau mažiau tolygiai: bent viena vakcinos doze paskiepyta 6-9 procentai jų gyventojų. Gerokai daugiau pasiskiepijusių yra kurortinėse savivaldybėse: Birštone pasiskiepiję 15 procentų, Kuršių nerijoje – 13,7 procentų, Druskininkuose – 11 procentų, Palangoje – 10 proc.
Tarp mažiausiai gyventojų paskiepijusių savivaldybių išsiskiria Šalčininkai, kur pasiskiepijo vos 3,4 proc. gyventojų, ir Visaginas, kur pasiskiepijusių yra 4 proc. Tarp didžiųjų miestų vakcinavimo procesas vyksta panašiai: daugiausia gyventojų, beveik 8 proc., paskiepyta Alytuje, mažiausiai – 6 proc., Klaipėdoje. Statistika rodo, jog šią savaitę per parą darbo dienomis pirmąja doze Lietuvoje paskiepyta po 7,4-9,4 tūkst. žmonių kasdien.
Antrąja doze daugiausiai žmonių paskiepyta trečiadienį ir ketvirtadienį: atitinkamai po 2,2 ir 4,3 tūkst. Savaitgalį paskiepijama po kelis šimtus žmonių. Tarp pirmąją dozę gavusiųjų šią savaitę daugiausiai buvo 70-79-erių metų amžiaus grupei priklausančių žmonių: jų per savaitgalį ir keturias darbo dienas paskiepyta daugiau kaip 17,7 tūkst. Vyresnių nei 80 metų gyventojų per tą patį laikotarpį paskiepyta per 12,8 tūkst. Lietuva šiuo metu yra gavusi 328 tūkst. 235 vakcinos dozes, visas šis kiekis yra išvežiotas į skiepijimo centrus, sunaudota 280 tūkst. 565 dozių.
Pagal Vyriausybės planą, per kovą abiem vakcinos dozėmis turėtų būti paskiepyti vyresni nei 80 metų gyventojai bei dauguma 75-80 metų gyventojų, pradėta vyresnių nei 65-erių metų žmonių vakcinacija. Masinė gyventojų vakcinacija turėtų prasidėti gegužę.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangoje nuo COVID-19 ligos jau pasiskiepijo 70,2 proc. kurorto gyventojų. Sustiprinančiąja vakcina ­ – 15,7 proc. palangiškių ir šventojiškių. Įvertinus tiek vakcinomis, tiek natūraliai imunizuotų miesto gyventojų skaičių, kurorte bendras imunizacijos lygis galimai siekia 79,2 proc. 


Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo...


Dar vienas žingsnis suvaldant koronaviruso pandemiją – pedagogų skiepijimas nuo koronaviruso. Nors Švietimo ir Mokslo ministerija paskelbė, kad jos duomenimis, iš maždaug 30.000 pedagogų ir mokymo įstaigų darbuotojų jau pasiskiepiję yra beveik 28.000, „Palangos tiltas“ abejoja tokia statistika –mūsų kurorte sutiko pasiskiepyti tik maždaug...


Karantinui pasibaigus, lietuviai neskuba grįžti į biurus ir toliau aktyviai bendrauja nuotoliniu būdu – skambučių srautas į „prieškrizinį“ lygį negrįžta ir vis dar yra 15 proc. didesnis nei prieš karantiną, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys. Mobiliųjų duomenų vartojimas bendrovės tinkle taip pat išlieka beveik 40 procentų...


Vakar, spalio 30 d., įvyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Tarybos posėdis. Jame, be kita ko, buvo sutarta su posėdyje dalyvavusiu Finansų ministru Viliumi Šapoka, kad nuo kitų metų šalies savivaldybėms teks 70 procentų savivaldybėje surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Iki šiol proporcija buvo 50 ir 50 procentų.


Buvusios Seimo poilsinės „Viešnagė“ teritorijoje Palangoje trečiadienį pradėti geologiniai tyrimai, kuriais siekiama parinkti konstrukcinius sprendinius čia projektuojamiems poilsio namams ir taip išsaugoti sklype net 40 procentų daugiau želdinių ploto, nei anksčiau buvo suderinta su miesto savivaldybe.


Dar tik antras mėnuo, kai UAB „Palangos šilumos tinklai“ po 16 metų pertraukos iš privatininko „Litesko“ perėmė jai nuomotą miesto šilumos ūkį, tačiau karšto vandens kaina mieste jau sumažėjo net 30 procentų.


„Kalbant apie kultūros vertybių būklę Palangoje, derėtų pasakyti, jog, palyginti su kitomis savivaldybėmis, situacija pas mus gana gera, – sakė paveldosaugos klausimus kuruojanti Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė. – Didžiosios daugumos objektų būklė yra gera arba patenkinama, ir tik dešimties procentų – bloga“.


Vasaros metu Palangoje darbo netrūko – buvo gausu darbo skelbimų, siūlančių darbą įvairių specialybių darbuotojams: viešbučio administratorėms, kavinių bei barų padavėjoms, virėjoms, pardavėjoms-konsultantėms, įvairaus profilio statybininkams. Darbo biržos duomenimis, vasarą nedarbas mieste sumažėjo 10 procentų, tačiau artėjanti žiema nedžiugina.


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Palangoje yra vykdomas ES projektas „Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos pastato Palangoje, Sodų g. 50 rekonstravimas“, kurio pagrindinis tikslas yra didinti energijos vartojimo efektyvumą. „Džiaugiamės, kad už Europos Sąjungos lėšas galime apsišiltinti visą mokyklos pastatą iš išorės. Manau, kad apšiltinus pastatą šildymo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius