Botanikos parke pušys kertamos dėl sanitarijos

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016-02-29
Peržiūrėta
1967
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Botanikos parke pušys kertamos dėl sanitarijos

Į „Palangos tilto“ redakciją kreipėsi sunerimęs skaitytojas: Palangos botanikos parke kertamos šimtametės pušys, kurios, iš pažiūros, neatrodė nudžiūvusios, sutręšusios ar dar kitaip pažeistos. „Palangos tiltas“ pasidomėjo, ar išties yra taip.

Sveiki medžiai niekada nekertami
Skaitytojas tikina, kad nupjautų pušų kelmai sveiki, patys nukirsti ir jau suguldyti medžiai – žali, neturi jokių puvinių. Kas keisčiausia, anot skaitytojo, supjauti pušų kamienai maždaug po 6 metrus, kai žinoma, jog toks ilgis labai patogus apdoroti lentpjūvėse.
Teiravomės Palangos botanikos parko direktoriaus Valdo Pakuso, dėl kokių priežasčių kertami šimtamečiai medžiai. Šis nuramino, kad niekada medžiai nekertami be reikalo: „Tai paprasčiausi sanitariniai kirtimai. Tuos medžius jau reikėjo kirsti, kitu atveju būtume anksčiau ar vėliau sulaukę skaudžių pasekmių ar nelaimių. Sveikų medžių juk niekada be reikalo nekertame. Dėl pastebėjimo, kad pušys nebuvo žymėtos, galiu atsakyti, kad tai mūsų vidaus sistema, žymimės patys. Renkama komisija, patys kartu atsirenkame, kuriuos medžius reikia kirsti, patys juos žymime, išsiimame leidimus iš Palangos miesto savivaldybės administracijos, derinama su Kultūros paveldo departamentu. Nėra taip, kad šiandien sugalvojome, o ryt jau važiuojame kirsti“.
Botanikos parko vadovas teigia, kad tikrai iš pažiūros paprastam praeiviui atrodo, kad medžiai yra sveiki: „Dažnai medžiai būna pažeisti viduje, pradeda staigiai džiūti, o sezono metu kirtimo darbų stengiamės nevykdyti, tad planuojame darbus iš anksto“.
Pasak V. Pakuso, kertamos ne tik pušys, bet ir kitų rūšių medžiai. „Šiemet kirtimų nebuvo numatyta labai daug: apie 35 įvairių rūšių medžiai, tarp kurių ne tik pušys, bet ir juodalksniai ir kt.“, – sakė jis.

Kasmet tas pats triukšmas
Buvęs Botanikos parko direktorius, Tarybos narys Antanas Sebeckas teigia, kad visi medžiai mieste kertami atsakingai, o parke – ypač: „Kiekvienais metais kertame ir kiekvienais metais sulaukiame priekaištų. Tikrai ne tiesa, kad parkas yra niokojamas. Nueinamas ilgas kelias, kol gaunamas leidimas medžio kirtimui. Laukiame leidimo net tris mėnesius. Kertami tik pavojingi, keliantys grėsmę parko lankytojams“. A. Sebeckas ne kartą pabrėžė, kad parke, imantis bet kokių darbų, o juo labiau kirtimų, atidumas užima pirmą vietą: „Šie darbai daromi itin atidžiai. Bet sulaukiame labai skirtingų nuomonių. Vieni praeiviai skundžiasi, kad mes apsileidę ir nekertame medžių, kurie tuoj užgrius. Kiti, kad kertame sveikus medžius. Galiu garantuoti, kad laukiame iki paskutinės minutės ir delsiame, jog medis kuo ilgiau stovėtų, bet jei jau darosi akivaizdu, kad galime sulaukti skaudžių pasekmių – kertame. Žinoma, dažnai kelmas atrodo gražus ir sveikas, bet kuomet patikrina specialistai, paaiškėja visai kita situacija“.

Dažnai pykstama nežinant tikrosios tiesos
A.Sebeckas mano, kad skaitytojus klaidina parke atliekami ir ugdomieji kirtimai: „Tokiu atveju tikrai kertami žali medžiai, norint išauginti ar išsaugoti tam tikros rūšies ar sudėties, geros kokybės ar nykstančių rūšių jaunus medžius. Parko teritorijoje atkuriame tam tikrus plotus. Bet ten kertami maždaug 15 cm skersmens medžiai, ne šimtamečiai“. Pasak A. Sebecko, tikrai nesielgiama taip įžūliai: „Nekertame tiek metų augusių sveikų medžių, jei jie nekelia grėsmės. Juo labiau, kad pasipelnytume iš medienos. Net pyktį kelia tokios kalbos. Kiek atvejų yra buvę, kai su siaubu galvojam, kas gali nutikti, jei ilgiau delsim. Pasitaiko atvejų, kai tikriname įtarimus keliančius medžius patys, nelaukdami audros ir dažniausiai pasitvirtina. Ypač nelaukiame, kai medžiai yra arti tako“.
Nuramindami „Palangos tilto“ skaitytojus klausėme, kur padedama nukirsta mediena. Geresnės kokybės mediena, pasak A. Sebecko, sunaudojama parko reikmėms: „Atrenkame dar tinkamą medieną, panaudojame suoliukams, takams prie jūros ir pan. Parke tokie dalykai tikrai randami, kur panaudoti“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

KU botanikos sodo, šiemet švenčiančio įkūrimo 30-mečio jubiliejų, komanda krykštauja iš džiaugsmo – tikrą dovaną kolektyvui įteikė čia augantis ginkmedis (Ginko biloba). 


Buvęs Palangos botanikos parko ilgametis direktorius Kazimieras Urbonavičius išėjo į Amžinybę vos tik sulaukęs savo paskutinio, 72-ojo, gimtadienio. Buvo 2000 metų kovo 3-ioji. Šiemet jis būtų šventęs savo 95 metų sukaktį.


Palangos Jono Šliūpo muziejus tęsia praėjusiais metais gimusią tradiciją minėti pirmojo miesto burmistro vardines ir birželio 23 d. vakarą kviečia praleisti skambant tarpukario šokių muzikai, atliekamai Palangos pučiamųjų orkestro.


Palangoje viešėjęs Tomas užsuko ir į vieną lankomiausių šio kurorto objektų – botanikos parką. Vyras sako, liko nemaloniai nustebintas dėl ten pastebėtų medžių kirtimų ir rastų pjuvenų krūvos. Tuo metu vykdyti medžių kirtimų jau nebebuvo galima dėl prasidėjusio paukščių perėjimo. Parko direktorius informavo, kad visi kirtimai atlikti iki kovo 15 d.


Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.


Netoli jūros, prie Naglio alėjos vykstantys kirtimai pastaruoju metu itin audrino palangiškius. Į redakciją paskambinęs palangiškis Vytautas išreiškė nuogąstavimą, jog dabar palangiškiams išsakyti savo nuomonę jau per vėlu – kirtimas jau baigtas, liko siūruoti daug retesnis pušynas. „Taip, iš tiesų, urėdija padarė vienintelę...


Botanikos parke pušys kertamos dėl sanitarijos

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 02 29 | Rubrika: Miestas

Į „Palangos tilto“ redakciją kreipėsi sunerimęs skaitytojas: Palangos botanikos parke kertamos šimtametės pušys, kurios, iš pažiūros, neatrodė nudžiūvusios, sutręšusios ar dar kitaip pažeistos. „Palangos tiltas“ pasidomėjo, ar išties yra taip.


Palangos Birutės parke tęsiami restauracijos darbai  1

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 09 16 | Rubrika: Miestas

Palangos Birutės parke pradėti projekto „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešosioms reikmėms, II etapas“ antrojo etapo darbai. Jie vienoje iš gražiausių kurorto erdvių užvirė praėjusią savaitę.


Palangos Botanikos parke – itin reta viešnia

Lidija Umbrasienė, 2011 07 04 | Rubrika: Miestas

Birželio 30 dienos rytą Palangos botanikos parke, šalia senojo tvenkinio, pastebėjau retą žąselę – baltaskruostę berniklę (Branta leucopsis). Nebaikštus paukštis vejoje lesinėjo žolę. Kiauktelėjusi prikimusiu balsu, žąselė nužingsniavo prie tvenkinio atsigerti. Atsigaivinusi vėl grįžo žoliauti. Nors paukštis buvo šalia tako, bet praeinant nenuskrido...


Palangos botanikos parke – nauji gyventojai

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 08 | Rubrika: Miestas

Visais laikais visame pasaulyje esantys parkai buvo faunos ir floros globėjai. Čia žydėdavo įdomiausi augalai, buvo auginami įvairiausi gyvūnai. Įspūdingą istoriją menantis Palangos botanikos parkas – ne išimtis. Neseniai į parką atkeliavo nauji gyventojai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius