Bronzos medalininkė XXXIII šalies mokinių geografijos olimpiadoje Mūza Svetickaitė: „Nuo pradinės mokyklos turiu svajonę aplankyti Pietų Ameriką, ypač – inkų miestą Maču Pikču“

Mūza Svetickaitė dalijasi su „Palangos tiltu“ įspūdžiais iš pasiruošimo geografijos olimpiadai, kuris ne tik praplėtė jos akiratį, bet paskatino gilintis į geografines, gamtines, ekologines ir socialines problemas.
,,XXXIII Lietuvos mokinių geografijos olimpiados tema – Ramiojo vandenyno regionas, tad labiausiai gilinausi į Australijos, Naujosios Zelandijos, Okeanijos valstybių ypatumus. Labai sužavėjo visas šis regionas, jis įdomus tiek geografinėmis, gamtinėmis, tiek kultūrinėmis ypatybėmis ar problemomis, aktualiomis visam pasauliui. Šiame regione dėl Ugnies žiedo, litosferos plokščių tektonikos vyksta daug ugnikalnių išsiveržimų, žemės drebėjimų, gausu karštųjų versmių, tad labai patiko gilintis į reljefo, įvairių geografinių objektų susidarymo ypatybes, unikalius jų bruožus, dėl kurių šiuo kraštu domisi tiek mokslininkai, tiek turistai iš viso pasaulio. Labai nustebino Vaiotapu geoterminis laukas, Vaimangu ugnikalnių slėnis, Ledi Noks geizeris (norint išvysti jo išsiveržimą į jį metamas muilo gabalėlis), Šampano, Dailininko paletės, Keptuvės ežerai, kunkuliuojantys karštu vandeniu, kurio ryškios spalvos dėl geležies, mangano, kitų metalų oksidų kiek primena kosmosą ar fantastinius filmus. Sužavėjo maorių ir apskritai polineziečių kultūra: vietiniams gyventojams labai svarbi mitologija, įvairios tradicijos (pavyzdžiui, tradicinis šokis haka, tatuiruočių darymasis ar sakralinė vieta marae), o dauguma geografinių objektų pavadinta maoriškais vietovardžiais, kuriuos taisyklingai ištarti ir įsiminti nelengva, pvz., Vakarevareva. Didelį įspūdį paliko ir unikali Australijos ar Naujosios Zelandijos gamta, gausybė endeminių rūšių, kurių nerasi nei viename kitame pasaulio kampelyje. Teko gilintis ir į Ramiojo vandenyno problemas. Kadangi šiame regione gausu mažų koralinių salų, kurios labai nežymiai iškilusios virš jūros lygio, šylant klimatui ir kylant vandenynų lygiui kai kurios salelės užsemiamos, gyventi jose darosi pavojinga ar netgi nebeįmanoma, tad gyventojams tenka bėgti į kitus kraštus. Randasi nauja pabėgėlių banga, susiformavusi ne dėl politinių, ekonominių, socialinių priežasčių, o dėl klimato kaitos. Taip pat Ramiajame vandenyne yra kelios didžiulės šiukšlių salos, viena jų plotu maždaug 25 kartus didesnė už Lietuvos teritoriją, dėl vandenyne esančio plastiko daugybė gyvūnų žūsta arba pasidaro nebevaisingi, rūšys nyksta. Susidūrus su tokiais pavyzdžiais tampa aišku, kad klimato kaita kankins ne tik ateities kartas, ji dramatiškai veikia ir dabarties gamtą, žmonių gyvenimus, tad imtis veiksmų privalome kiekvienas.
Nuo pradinės mokyklos turiu svajonę aplankyti Pietų Ameriką, ypač – inkų miestą Maču Pikču, esantį Peru, Andų kalnuose. Ši vieta žavi tiek savo gamta, geografija, tiek unikalia istorija. O ruošimasis šiai geografijos olimpiadai privertė susidomėti Ramiojo vandenyno regionu, labiausiai panorau aplankyti Naująją Zelandiją, taip pat Australiją, kitas Okeanijos šalis, kurios žavi unikaliais kraštovaizdžiais, išskirtiniais geografiniais objektais ir gamta.’’

PT info