Dovanos – pirkti ar pačiam... padaryti?

 Artėja gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos. Vis dažniau imame galvoti, kaip nustebinti bei pradžiuginti artimuosius Velykų bobutės dovanomis. Kaip ir per kitas metų šventes sukame galveles: dovaną nupirkti, ar pačiam ją padaryti? „Padaryti. Juk paties rankomis padaryta dovana daug mielesnė, šiltesnė ir nuoširdesnė“, – tiki Palangos senosios gimnazijos moksleivis Tautvydas Lubys.
 

Veria apyrankes

Rankų darbo dovanos visais laikais vertinamos labiausiai. Jos būna ne tik originalios ar įdomios, bet ir asmeniškos. Sukurtos tai vienintelei arba tam vieninteliam. Jeigu už mašina darytą gaminį sumokėsi kelis litus, tai už rankų darbo kūrinį – keliasdešimt. Tiesa ir tai, kad kiekvienas mūsų sugebėtų padaryti nuostabią dovaną. Tereikia laiko, noro ir... fantazijos. Gimnazistė Ernesta Butkutė idėjų semiasi iš parduotuvių vitrinų, interneto arba kažką įdomaus pamato praeiviuose. „Dovanas mėgstu daryti pati. Gaminu atvirutes, įvairius šokolado gaminius, veriu iš karoliukų apyrankes. Manau, kad geram draugui maloniau gauti rankų darbo dovaną“, – pasakojo Ernesta.

Anot pašnekovės, rankdarbiais užsiimančių klasės draugų ne tiek jau ir daug: „Dažnas moksleivis griebiasi paprastesnio būdo – dovaną tiesiog nuperka. Ar nustebinsiu artimuosius per artėjančias šventes? Dar nenusprendžiau“.

Nagi, kurmiai, paskaičiuokime: parduotuvėje ar internete originalesnę apyrankę įsigystie tik nuo 30 Lt. Kai tuo tarpu už 30 vienetų karoliukų sumokėsite vos 6 Lt. Be to, suversite tokią apyrankę ar pakabuką, kurio niekas kitas neturės!

Neužmirškite, kad originalus dovanų įpakavimas – tai labai įdomi ir aktuali tema daugeliui, kurie dovanoja dovaną iš visos širdies ir jiems svarbus estetinis jos pateikimas. Supakuoti dovaną pačiam tikrai nėra labai sudėtinga, o įspūdis garantuotas!

Iliustruoja nuotraukas

Palangiškė Reda Serepinienė nuotraukomis iliustruoja saldainių popierėlius, įvairių gėrimų etiketes, gamina vaikiškas knygas, kalendorius. „Žinoma, tokia dovana atsieis kiek brangiau nei karoliukai, tačiau ji bus originalesnė ir išliks gerokai ilgiau. Ar sunku pačiam užsiimti tokiais darbeliais? Tereikia kompiuterinių įgūdžių ir specialios programos. Mano sesuo užsiima riešinių gamyba ir tai reikalauja ypatingo kruopštumo. Taigi, jeigu reikėtų atsakyti į klausimą – daryti dovaną pačiam ar pirkti, sakyčiau, kad daryti. Rankų darbo dovanos artimiausius pradžiugina žymiai labiau nei pirktinis menkniekis“, – sakė pašnekovė, kurios kurti darbai ne kartą puošė palangiškių krikštynų, gimtadienių ar jubiliejų šventę.

Nuotraukomis iliustruoti galima ne tik saldinius. Prieš porą metų Lietuvoje „ant bangos“ buvo dekupažas. Šios technikos pagrindinis pranašumas – galimybė kiekvienam iš mūsų, net nemokančiam piešti, išreikšti save ir paįvairinti savo buitį unikaliais daiktais. Dekupažo pagrindas gali būti medžio, akmens, metalo paviršiai, net stiklas, tik jam reikalingi specialūs klijai. Netinka aliuminis ir nikelis – jie per daug glotnūs, tad klijai su šiuo paviršiumi gali paprasčiausiai nesukibti.

Lakuotą paviršių taip pat patartina pašiaušti švitriniu popieriumi, kad taptų šiurkštokas. Galima norimą dekoruoti daiktą nudažyti, „pasendinti“ paviršių kraklė technika – speciali priemonė tepama tarp dažų sluoksnių, ir šie suskilinėja tinkleliu. Dekupažuoti galima beveik viską: vazas, įvairias dėžutes, paveikslų rėmus, apyrankes, auskarus, net spintas.

Kepa pyragus

Išeitis, kuomet nežinome žmogaus įpročių, skonių ir poreikių – valgomos dovanos. Tai gali būti ir stilingai supakuoti sausainiai, meduoliai, pyragas arba riešutai. Arba vyno butelis. Ar netgi kažkoks įdomesnis gėrimas kokteilių vakarėliui.

Nepatikėsite, bet valgomos dovanos turi nemažai pliusų: jų nereikia saugoti lentynėlėse ir valyti dulkių, jų nereikia apsivilkti, kai einate į svečius (skirtingai negu tetos megztu kalėdiniu megztiniu su balta snaige). Ir net jeigu dovanota gėrybė ne jūsų skonio, nereikia jos užgrūsti į tolimiausią kampą – galima pavaišinti kitus. Be to, dažnai ir pati pakuotė gali būti smagi dovana – ypač, jei tai įdomesnės formos stiklainis ar dėžutė.

Gimnazistė Brigita Miseliūnaitė šeimos narius pradžiugina pačios keptais pyragais ir kitokiomis valgomomis gėrybėmis. „Kuomet buvau maža, mamai įvairių švenčių proga dovanodavau atvirutes, kitokias smulkmenėles. Ir dabar artimiesiems dovanas padarau pati: sukomponuoju kokią puokštę, pyragą iškepu. Brangesniam žmogui dovaną nuperku. Žinoma, tuo nepiktnaudžiauju, juk aš moksleivė. Tikiu, kad tėvams nuo vaikų mieliau gauti rankų darbo atminimą, o vaikams iš tėvų norisi šokoladinių zuikučių ir t.t. Man mielesnė rankų darbo dovana“, – atviravo pašnekovė.

Perka, nes neturi laiko

Gimnazistė Rasa Kornelija Marozaitė dovanas artimiesiems perka. Kaip „Palangos tiltui“ prisipažino mergina, rankų darbo dovanoms kurti ji neturinti laiko: „Daugelis mano bendraamžių dovanas taip pat perka. Dažniausiai dovanoju šokoladą, įvairias knygas. Kokią dovaną maloniau gauti? Manau, kad rankų darbo“.

Dovanas mieliau perka nei daro ir dvyliktokas Alfredas Pumpulis: „Dovanas dažniausiai perku, kadangi vis pristingu laiko jas pagaminti. Kartais per sunku sugalvoti ką galėčiau tam žmogui sukurti, todėl verčiau daręs, nueinu į parduotuvę ir išrenku kokį mažą niekutį, kuris turėtų gilią potemę ir kurį dovanojant galėčiau tinkamai pristatyti. Taigi, manau, kad visiškai nesvarbu dovana daryta paties rankomis, ar ne. Svarbiausia, kad buvo skirta laiko jai surasti ir tuo pačiu galvota apie tą žmogų: ką jis mėgsta, kuo domisi, kuo užsiima laisvalaikiu ir panašiai“.

Alfredo klasės draugas Arnoldas Pečiulis laikraščiui sakė, kad dovanas kartais perka, o kartais pagamina pats: „Jeigu dovaną perku, stengiuosi, kad ji turėtų kokią nors prasmę, būtų vertinga. Tačiau ir pats nesibodžiu kokią pagaminti. Štai su mamos pagalba draugei padovanojau megztą telefono dėklą. O ir pats labiau džiaugiuosi gavęs pagamintą dovaną. Kokios dovanos nenorėčiau gauti? Gyvūno“.

Živilė Karevaitė artimuosius švenčių metu pradžiugina valgomomis dovanomis. „Perku dovanas, nes kaip ir dauguma, vis stingu laiko. Per didžiąsias metų šventes, Šv. Kalėdas, Velykas dovanoju skanėstus. Gimtadienio proga renku bižuterijos gaminius. Tačiau klasėje yra moksleivių, lankančių ir dailės mokyklą, tad jie visuomet nustebina originaliomis rankų darbo dovanomis. Kokiomis? Dekupažuotomis dėžutėmis, margaspalviais stendais. Žinoma, maloniau gauti artimo padarytą dovaną“, – sakė Živilė.

 Dar šis bei tas apie dovanas

Liaudyje taip pat esama nemažai prietarų, susijusių su dovanomis. Pateikiame keletą jų. Dovanojant peilį ar kitokį aštrų daiktą, reikia paprašyti, kad tas, kuriam dovanojate, duotų mainais nors kelis centus. Priešingu atveju galite susipykti.

Dovanojant piniginę, į ją įdėkite bent truputį pinigų – tai pritrauks pinigus, ir piniginė niekad nebus tuščia.

Jei kam nors padovanosite du kaštonus – tą žmogų būtinai aplankys meilė.

Daugelyje šalių nevykusia dovana laikoma nosinė. Pasak senovės tikėjimų, kartu su šiuo nekaltu daiktu pas gavėją pereina ir visos dovanotojo negandos. Be to ši dovana simbolizuoja ašaras ir ligas. Labai geras ženklas įkurtuvių proga dovanoti bambuką, pasak rytų išmintį – tai namų harmonijos bei gerovės simbolis.

Mylimam žmogui negalima dovanoti laikrodžio ir geltonų gėlių – šie daiktai simbolizuoja išsiskyrimą. Nepatartina sutuoktiniui dovanoti ir apavo, nes dar ims ir išeis.

Kaklaraištį vyrui gali dovanoti tik artimas žmogus – žmona, sužadėtinė, giminaitis. Priešingu atveju tokia dovana simbolizuoja pririšimą prie savęs. Nepaisant to, kad tokia priežastis kiek juokinga, vis dėlto prietaru vadovautis verta: juk svetimam žmogui labai sunku parinkti aksesuarą, kuris tikrai tiktų prie turimų rūbų.

Dekoratyvinius augalus, vazonines gėles būtina dovanoti tik iš visos širdies, kitaip jie greitai nuvys. Esama ir tokio prietaro, kad apskritai namuose geriausiai prigyja ne dovanotas augalas, o slapta pavogtas kokio nors augalo ūglis.

Nevalia dovanos perdovanoti kitiems, nes nusigręš sėkmė.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".