Euro „išpūstos“ kainos – senjorų košmaras, bet pigesnė Lenkija – per toli

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016-01-11
Peržiūrėta
455
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Euro „išpūstos“ kainos – senjorų košmaras, bet pigesnė Lenkija – per toli

Jau metai, kaip gyvename su euru, tačiau prie jo priprato tikrai ne visi. Ypač po euro įvedimo šoktelėjusiomis kainomis pasipiktinę senjorai, kurių pajamos labai mažos. „Palangos tiltas“ domėjosi, kaip gyventojai vertina prekių ir paslaugų kainas naująja valiuta, kaip taupo ir „sukasi“ iš euro gniaužtų, taip pat kaip piniginius pokyčius pajuto verslininkai.

Kodėl Lietuvoje brangiau?
Į redakciją paskambinęs senas „Palangos tilto“ skaitytojas, garbaus amžiaus Vytautas Čepulis bandė ieškoti teisybės – kodėl kaimyninės Lenkijos parduotuvėse kainos gerokai mažesnės nei Lietuvos prekybos centruose? Skaitytojas kaltino ne tik valdininkus, bet ir naująją valiutą. Palangiškis primygtinai piršo klausimą – ar negalėtų Palangos miesto valdžia ar verslininkai organizuoti kurorto pensininkams kelionių į Lenkiją įsigyti pigesnių produktų.
„Senjorams į parduotuvę nebeįmanoma eiti – ten palieki visus pinigus, o į parsineštą pirkinių maišelį graudu žiūrėti ir sunku suvokti, už ką tokie pinigai. Kodėl kainos Lietuvos prekybos centruose tokios žvėriškos? Anksčiau taip tikrai nebūdavo“, – apmaudo neslėpė V. Čepulis.

Litas ir euras tapo lygiaverčiai
Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“ pirmininkė Elena Baliūnienė taip pat skundėsi, kad po naujos valiutos įvedimo gyventi tapo kur kas sudėtingiau.
„Nebeįmanoma! Kokios kainos buvo litais, dabar tiek pat kainuoja eurais. Jokio minėto sąžiningo perskaičiavimo nebeliko. Pensininkui, ir taip gaunančiam neįtikėtinai mažas pajamas, pragyventi dabar tapo labai sunku. Pabrango absoliučiai viskas: maisto produktai, vaistai, komunalinės paslaugos. Ir viskas parduotuvėse brangsta, rodos, valandomis. Ateini į parduotuvę – viena kaina, o ryt ateik, kaina jau bus gerokai pakilusi. Kainos kyla, o pajamos tai lieka tos pačios“, – kalbėjo pašnekovė. Paklausta, ar prisijungtų prie keliauninkų į Lenkiją įsigyti pigesnių produktų, senjorė suabejojo: „Labai abejoju, kiek tai būtų naudinga. Gyvename labai susispaudę, tad turėtų susirinkti nemaža žmonių, norinčių važiuoti, grupė, kad kelionė atsipirktų ir atneštų akivaizdžiai jaučiamą naudą. Jei gyventume arčiau pasienio, tada būtų galima ir pagalvoti“.
Ji stebisi, kodėl kainų skirtumas, net lietuviškos produkcijos, parduodamos Lenkijoje, toks akivaizdus.

Mįslė smulkiesiems verslininkams
Vienas Šventosios bendruomenės lyderių, verslininkas Domininkas Jurevičius taip pat prisipažino, kad euras „kerta“ visiems.
„Kaip tik šiandien (kalbėjomės praėjusį ketvirtadienį – aut.) klausiausi Prezidentės spaudos konferencijos, kurioje kaip tik buvo paliestas išgyvenimo klausimas. Reikia ieškoti galimybių kelti gamybą, kaip palengvinti verslo plėtrą ir skatinti naujas verslo idėjas, tvarkyti mokesčių naštą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Verslininkas teigia, kad ir šventojiškiams tikrai nėra lengva gyventi su naująją valiuta: „Pradžioje atrodė viskas labai gražu ir paprasta. Daugelis gyveno su rožinių akių sindromu, viskas atrodė taip pigu, kainos tik centais, bet kai sparčiai pradėjo tuštėti piniginės, žmonės atsikvošėjo“.
Pats D. Jurevičius, kalbėdamas apie savo asmeninius finansus, teigė, kad euras šiek tiek privertė apriboti išlaidas. Tai lemia ir Palangoje ar Šventojoje jaučiamas sezoniškumas. „Idealus atvejis, jei galime geru sezonu vadinti du mėnesius. Atsimenu atvejų, kuomet būdavo tik 45 ar 50 pelningų dienų – blogi orai, ar dar kokie trukdžiai. Kainos tai negali pakelti, o paskui iš tų dviejų mėnesių reikia kažkaip išgyventi visus metus. Užsiimant kad ir nedideliu verslu, mokesčių našta išties slegia. Įvairiais būdais apie 65 procentus atiduodi mokesčiams, tad tai skaudžiai pasijaučia, ir šį klausimą laikau neišspręstu“, – nuomonę dėstė šventojiškis.

Lenkijoje nėra jokio stebuklo
Anot D. Jurevičiaus, pajūrio gyventojams kelionės į pigesnę Lenkiją neatneštų jokios naudos.
„Iš mūsų verslininkų tokios iniciatyvos tikrai niekas nesiimtų dėl vienos priežasties – tokia kelionė – per tolima: gyvename strategiškai nepatogioje vietoje. Tai tinka tik pasienio gyventojams. Ne per seniausiai teko važiuoti į Lenkiją ir užeiti į prekybos centrą – nėra ten tokio didelio kainų stebuklo, kaip visų garsiai skelbiama. Taip, kai kurios prekės tikrai pigesnės, bet ne viskas. Bet apie 10 procentų prekės tikrai pigiau. Važiavau su savo automobiliu, bet Lenkijoje nepirkau nieko. Nepasirodė ten jau toks akivaizdus ir labai kišenei jaučiamas kainų skirtumas, kad būtinai turėčiau kažką įsigyti“, – sakė D. Jurevičius.
Kad pas kaimynus galima įsigyti pigesnių maisto produktų, D. Jurevičius pirmiausia aiškina mokestiniais dalykais.
„Mūsų valdžiai derėtų pagalvoti apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą. Kainų skirtumą Lenkijoje tai ir lemia, kad pas juos daugelio prekių PVM yra 5 procentų, o pas mus 21 procentas, tad dėl to toks „žvėriškas“ skirtumas. Kita priežastis, jog patys lenkai gamina beveik viską, o mes tuo tarpu – gerokai mažiau. Pas juos turbūt jau nebėra srities, kurioje ko nors negamintų, vadinasi, Lietuvoje yra naikinama arba skurdinama gamyba, o mokesčiai didinami. Tad tokiu būdu ir turime ką turime“, – apie valdininkų neapgalvotus žingsnius kalbėjo verslininkas.

Euras nuskurdino senjorus ir jaunas šeimas
Palangos miesto aktyvistė, bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė visiškai sutinka su nuomone, kad kainos nuo naujos valiutos įvedimo pakilo ne šiek tiek, o labai stipriai.
„Šis klausimas labai opus ir mūsų bendruomenės nariams. Ypatingai kalbant apie senjorų pajamas, kurios apverktinai mažos, tad kaip jiems išgyventi? Susidaro toks įspūdis, kad kiek mokėdavo mažesnes sumas litais, dabar daug kur mokame tą pačią sumą eurais. Anksčiau turėdamas 50 litų piniginėje galėjai šį bei tą matomo parsinešti iš parduotuvės. Dabar, eidamas į prekybos centrą su 20 eurų, o tai netgi daugiau nei 50 litų, jautiesi nelabai tvirtai“, – pastebėjimais dalijosi pirmininkė.
Anot jos, ypatingai pakilusias kainas ir mokesčius jaučia senjorai ir jaunos šeimos. „Labai daug priklauso ir nuo darbo specifikos. Pati dirbdama menų srityje, stengiuosi „pasidaryti“ kuo daugiau, kad kišenė bent kažkiek papilnėtų, o žmogui, dirbančiam valstybiniame sektoriuje ir gaunančiam pastovias pajamas, manau, sudėtinga. Tada tenka daug ko atsiakyti, o žmogus turėtų sau leisti nueiti ir į kokį kultūrinį renginį, tačiau tam nebelieka pinigų“, – sakė ji.
D. Eimanavičienė mano, kad Palangos verslininkams trūksta geranoriškų iniciatyvų: „Nieko nėra baisiau, kai žmogus turi kęsti nepriteklių, jei negali pragyventi iš to, ką gauna. O Palangos verslininkai galėtų šiek tiek prisiminti mūsų skurstančius senjorus. Neseniai daugelyje Lietuvos kavinių buvo vykdoma akcija, kurioje tam tikrą dieną senjorai būdavo vaišinami nemokama kava. Kodėl negalėtų to būti ir mūsų mieste? Pensininkas būtų ne tik pastebėtas, bet ir maloniai nudžiugintas, turėtų šiokią tokią pramogą. Puikiai žinome ir vieną prekybos centrą, kuris kartą per savaitę organizuoja senjorų dieną, kada pirkinių krepšeliui suteikiama papildoma nuolaida. Sveikintinas dalykas, nes tikrai ne kiekviena parduotuvė tai daro, o vyresnio amžiaus žmonėms kiekvienas sutaupytas euras – didelė paspirtis“.

Euras viešbučiams ir restoranams padeda
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (VRA) prezidentas Darius Miklovas mano, kad po euro įvedimo daug reikalų eina tik geryn. „Manau, kad jau viskas nuo naujos valiutos įvedimo per metus laiko susigulėjo į savo vietas ir viskas tik gerėja“, – sakė verslininkas.
Pasak D. Miklovo, viešbučiai ir restoranai euro blogosios pusės nepajuto: „Kiekvienais metais, ne tik vasarą, bet ir šventiniu laikotarpiu Palanga sulaukia nemažai svečių, ir kai jau galime kalbėti apie metus su naująją valiuta, niekas pernelyg nepasikeitė. Kas nori, tas dirba ir sugalvoja vis naujų idėjų, kaip pritraukti kuo daugiau svečių, kuo juos sudominti. Kalbant apie ką tik praūžusias šventes, kiek teko kalbėti su viešbučių savininkais, kurie buvo sumanę šventines programas, džiaugėsi, jog kurorte svečių netrūko, o ir pastarieji išvyko patenkinti ir nenusivylę“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pajūris NT kainomis perspjovė net Vilnių: butai čia brango trečdaliu. NT kainų augimas sostinėje jau beveik nebestebina, tačiau Lietuvoje yra miestų, kuriuose kainų šuolis dar didesnis nei Vilniuje. Tai – Palanga, kurioje butų kainos nuo 2020 metų pradžios išaugo net trečdaliu (33 proc.), rašo delfi.lt žurnalistė Justina Maciūnaitė. Butų kainos čia augo trečdaliu...


Rugsėjo 29 d. (antradienį) Palangos TAU senjorų šokių kolektyvas „Jūrė“ vyko į kelionę po Žemaitiją. Aplankytos tokios nacionalinės vertybės ir tikri žemaičių krašto perlai, kaip Medvėgalis, Varniai, Užvenčio dvaras, Šatrija, Luokė, Biržuvėnų dvaras, Rainiai, Karaliaus Ringaudo dvaras. Telšių kavinėje ,,Senamiestis" buvo pristatyta edukacinė...


Neįprastai šilta žiema taupo Palangos komunalinio įmonės, UAB "Palangos komunalinis ūkis" pinigus.


Palangoje kišenes patuštins maisto ir pramogų kainos

"Palangos tilto" informacija, 2019 07 07 | Rubrika: Verslas pinigai

Susiruošę į Palangą pailsėti savaitgalį ar praleisti visas savo atostogas turėtų nusiteikti ir plačiai atverti pinigines. Pavyzdžiui, kavinėje ant jūros kranto prie pat Palangos tilto už kavą teks paploti nuo 2 – 2,5 euro. Tiek pat ir už mineralinio vandens ar limonado 0,5 l buteliuką. Burgeris atsieis 7-10 eurų. Pilstoma gira šalia fontano – nuo 1 iki 1,5 euro....


„Pačios pigiausios braškės ir daržovės!“ – net nustėrau iš nuostabos išgirdusi tokius žodžius Palangos turguje. Juk maža paslaptis, kad Palangoje vasaros sezonu kainos gerokai didesnės nei kituose miestuose. Ne išimtis – ir turgus. Daugelis poilsiautojų turbūt pastebėjo, kad kainos čia prilygsta prekybos centrams, o ne vienas tikras...


Jau metai, kaip gyvename su euru, tačiau prie jo priprato tikrai ne visi. Ypač po euro įvedimo šoktelėjusiomis kainomis pasipiktinę senjorai, kurių pajamos labai mažos. „Palangos tiltas“ domėjosi, kaip gyventojai vertina prekių ir paslaugų kainas naująja valiuta, kaip taupo ir „sukasi“ iš euro gniaužtų, taip pat kaip piniginius pokyčius pajuto...


Septintą pavasarį, nė viena mašina, net kibiru (!) juodžemio nepadedant „neetatiniams“ savanoriams – tik savo širdžių sprendimu gėlynėlių kiemuose tvarkytojams, o daug 2008 metais žadėjusiems komunalininkams (net lūžusio gluosnio „neapkarpė”!) su darbščiosiomis mūsų kiemų moterimis be vieno lito, bet ir dabar – euro...


Palangoje vykusiame euro seminare gyventojai ir verslo atstovai aktyviai domėjosi jiems rūpimais praktiniais euro įvedimo klausimais. Valstybės institucijų atstovai daugiausia palangiškių klausimų sulaukė dėl litų keitimo į eurus galimybių, viešojo transporto bilietų ir įvairių kuponų galiojimo laiko bei kitų klausimų.


Naujasis UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis per beveik du mėnesius naujose pareigose jau spėjo „apšilti“ ir yra pasiryžęs atsiraitoti rankoves nelengvam darbui – tempti viršun į skolas smengančią kurorto vandens tiekėją – UAB „Palangos vandenis“. Pernai įmonės nuostoliai buvo 288 tūkstančiai litų....


A. Mončio muziejuje – „Vaizdas gražus iš toli“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 01 25 | Rubrika: Kultūra

„Tiesiog nuostabu, kad žiemą Palangoje gali ne vien prie jūros nueiti, bet ir išties gero meno pamatyti“, – šiuos žodžius poetas, Nacionalinės premijos laureatas Aidas Marčėnas ištarė šeštadienį Antano Mončio namuose-muziejuje atidarant tapybos parodą „Vaizdas gražus iš toli“, kuria muziejus savo erdvėse pradėjo Palangos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius