Ar būsto kainos pajūryje jau pasiekė apogėjų? Atskleidė, kas dažniausiai perka NT Palangoje

Palangos tiltas, 2023-03-06
Peržiūrėta
23469
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lrytas.lt nuotr.
Lrytas.lt nuotr.

Ne taip seniai skambėjo varpai, kad Lietuvoje būsto kainos yra nepagrįstai išpūstos. Prekiaujantieji nekilnojamuoju turtu (NT) kaltino vystytojus. Vėliau jos šiek tiek sumažėjo. Verslo atstovai teigia, kad Klaipėdos tai neliečia. Ar būsto kainos pajūryje jau pasiekė apogėjų, ar dar turi šansų kilti? NT agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas sako, kad ne kainos kyla, o pinigų vertė krenta.

„Visos kalbos apie NT rinką eina per sostinės prizmę. Kainų išpūtimas, peraugęs statybų pasiūlos kiekis nieko bendro su Klaipėda neturi. Mes neturime tokių pirkimo pajėgumų kaip Vilnius, mūsų kainos tikrai nėra tiek padidėjusios, kad būtų peraugusios. Sostinėje reikia mokėti 3–4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Mes toli gražu dar nepasiekėme tokių kainų net geruose, moderniuose namuose“, – sako „Aidilos“ vadovas A.Bružas.

Jo teigimu, būstą pajūryje, ypač Palangoje, daugiausia perka vilniečiai ir kauniečiai. Didžiausiame Lietuvos kurorte jo kaina yra peraugusi savo tikrąją vertę. Anot „Aidilos“ vadovo, apie kainas Vilniuje ir Palangoje galime kalbėti vienodai. 

Palangoje – kaip Vilniuje

Butų kainos Klaipėdoje labai įvairios. Jos priklauso ir nuo vietos, nuo pastato fizinės būklės, nuo to, ar atlikta renovacija, ir kitų dalykų. Naują trijų kambarių butą, kurio plotas – apie 60 kv. m ir pan. galima įsigyti už kv. m mokant 2200–2500 eurų, o butą senos statybos name – 1000 eurų ir mažiau, ypač jei jis yra miegamojoje pietinėje miesto dalyje. Ten kv. m gali kainuot net 800–900 eurų.

„Aidilos“ vadovas sako, kad Klaipėdoje paklausiausi maži naujos statybos ekonomiški butai, kurių pasiūla, deja, mažiausia. 

Uostamiestyje antrą būstą įsigyja tie Lietuvos gyventojai, kurie neįperka jo Palangoje. Dar butus uostamiestyje perka ir tie, kuriems patinka Smiltynė, kurie nori ramaus poilsio. 

Kainos šiemet nekris

Paklaustas, ar būsto kainos Klaipėdoje dar kils, ar jau pasiekė viršūnę, A.Bružas atsakė: „Ne kainos kyla, o pinigų vertė krenta. Brangsta tiek duona, tiek degalai – viskas, ką bepaimsite. Pernai infliacija siekė apie 20 proc., o šiemet planuojama, kad ji bus apie 10 proc.

Šiuo metu viskam didžiausią įtaką daro pinigų perkamosios galios kritimas. 

Pinigų perkamosios galios stiprėjimo šiemet tikrai nebus. Sąlygų būsto kainoms mažėti Klaipėdoje, kurioje parduodamo būsto pasiūlos nėra per daug, tikrai neatsiras. Kadangi pasiūlos nėra pakankamai, laikosi ir kainos. Aš daug vilčių į tai, kad jos kristų 2023-iaisiais, nedėčiau. 

Klaipėdoje būstas perpus pigesnis nei Vilniuje, ne perpus, bet gerokai mažesnės kainos nei Kaune. Pas mus nebrangu. Uostamiestyje tikrai galėtų būti didesnė būsto pasiūla, konkurencija, tada jis būtų dar įperkamesnis. Didesnė pasiūla galėtų sulyginti rinką, kuri būtų dar palankesnė pirkėjams.“

Pasak „Aidilos“ vadovo A.Bružo, nors būsto kainos uostamiestyje nėra tokios skaudžios kaip Vilniuje, jo pardavimai ir uostamiestyje, ir visame pajūryje smukę, kaip ir visoje Lietuvoje. „Dabar tokia bendra ekonominė situacija, atoslūgis. Žmonės įsibaiminę dėl palūkanų normos didėjimo. Nežinia, kiek jos dar didės. 

Žinoma, visus slegia infliacija, nes turimi pinigai jos „valgomi“. Lietuvos gyventojai ieško, kur investuoti. Bet rinka atsigaus, tai tik laiko klausimas. Tas sustojimas nėra stipriai įsitvirtinęs. Taip, statistika rodo, kad pardavimai sumažėjo apie 20 proc., bet tai – laikinas dalykas“, – mano „Aidilos“ vadovas.

Sustojo perkantieji nuomai 

Nemažai butų pajūryje perkama su tikslu nuomoti. Jų paklausa yra, į juos jau daug investuota. „Aidilos“ vadovo manymu, tie žmonės investavo teisingai, nes būsto kainos vis tiek nekris, o nuoma per metus generuoja apie 4–5 proc. pajamų. 

Pasak A.Bružo, tie, kurie pirko būstą imdami banko paskolą, šiuo metu sustojo. Nes dabar iš būsto nuomos, ko gero, nebegalima gauti tiek, kiek bus mokama bankui už paimtą paskolą ir nusipirktą butą.

Anksčiau būdavo paprasčiau: nusipirkai būstą, bankui moki, sakykime, 200 eurų per mėnesį, o iš nuomos gauni apie 400 eurų. Nuomininkas išpirkdavo butą apmokėdamas dalį paskolos. Dabar to nebėra. 

„Bet šiaip tai niekas niekur nedingo. Žmonės perka tiek, kiek jiems reikia. Būstą įsigyja ir tie, kurie nenori, kad jų pinigus „suvalgytų“ infliacija, tačiau ta dalis pirkėjų yra žymiai sumažėjusi“, – sakė „Aidilos“ vadovas. 

Nuomos kainos krito 

A.Bružo teigimu, būsto nuomos paklausa šiuo metu yra šiek tiek kritusi, nuomos kaina sumažėjusi apie 15–20 proc., o didesnio buto pietinėje miesto dalyje – gal net iki 30 proc.

„Nuomos kainos buvo pakilusios prasidėjus ukrainiečių atvykimo bangai. Niekada taip nebuvo, kad nerastum buto išsinuomoti. Žinia, studentai visada ieško pigių butų. Todėl jiems iškyla problemų. 

Dabar yra nemažai žmonių, investavusių į nuomojamus butus, kurie papildė nuomos rinką. Manau, tai šiek tiek kompensuos buvusį nuomojamų butų stygių, bet konkurencija tarp būsto nuomos pasiūlos ir paklausos niekur nedings. O kainų skirtumas gali būti vienoks ar kitos, priklausomai nuo aplinkybių, kurios bus tuo metu“, – aiškino „Aidilos“ vadovas. 

Vystytojai susiduria su sunkumais 

„Mes, NT vystytojai, susiduriame su tam tikrais sunkumais. Buvo didelis medžiagų trūkumas, todėl sukilo kainos. Viskas pabrango, kas susiję su elektra, nafta, mediena, cementas, apšiltinimo medžiagos ir kt.

Dabar didžiausia problema – kylantis EURIBOR (euro tarpbankinės rinkos palūkanų norma – aut. past.). Kaip žinome, lietuviai perka namus imdami paskolas. 

Be abejo, tai atsilieps būsto pirkimams. Jo paklausa sumažės. Kad kainos koreguosis, nelabai tikime, nes atlyginimai paaugo, medžiagų kainos padidėjo, kad jos turėtų kažkiek kristi, mažai tikėtina“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Romas Kvaselis, UAB „Baltic Research“ komercijos direktorius, Klaipėdos rajono verslo įmonių asociacijos valdybos narys. 

Jis taip pat įsitikinęs, kad Klaipėdoje būsto pasiūlos trūksta. Jo manymu, mieste ko gero statybų neskatina biurokratinės procedūros, nes tenka sugaišti nemažai laiko, kol gauni leidimą statyti. Greičiausiai vystytojus atbaido ir tai, kad kainos Klaipėdoje, palyginti su Kaunu ir Vilniumi, žymiai mažesnės. 

Keista situacija

Pasak R.Kvaselio, NT rinkoje didelis sujudimas buvo 2020 metais per pandemiją, kai labai smarkiai pirktas antrasis būstas pajūryje, visų pirma – Palangoje ir kituose kurortuose. 

Anot jo, Klaipėdoje daugelis perka butus nuomai, nes jų pastaruoju metu stinga. „Situacija dabar keista. Laisvus nuomojamus butus užėmė pabėgėliai iš Ukrainos. Prieš tai vilniečiai supirkinėjo butus, nes turtas Klaipėdoje yra žymiai pigesnis. Jie investavo, nuomoja ir iš to gauna tam tikras pajamas. 

Klaipėdoje yra uostas. Labai daug reikia nuomojamo būsto todėl, kad uoste įgyvendinama itin daug projektų, tad būsto reikia atvažiavusiems specialistams“, – aiškino R.Kvaselis. 

Daugiau saugiklių nei 2008-aisiais

UAB „Baltic Research“ stato gyvenamuosius namus. „Tą būstą, kurį mes turėjome, pardavėme. Visus butus jau buvau rezervavęs. Dabar startuojame su kelių namų statyba Klaipėdos rajone. Žinoma, leidimai stringa. Atsirado vėl visokių naujų infrastruktūros ir kt. mokesčių. Dėl jų kyla įvairių klausimų. Tie namai dar neparduodami, kol nepastatyti iki tam tikro lygio. Atvirai pasakius, šiuo metu neturiu ką parduoti“, – kalbėjo R.Kvaselis. 

Paklaustas, ar kris būsto kainos, ar pirkėjų dar labiau sumažės, jis atsakė: „Kaip čia jums pasakius. Kainos gali šiek tiek koreguotis, bet statytojų maržos sąskaita, jeigu rinkoje būsto paklausa smarkiai sumažės. 

Kad kainos kris drastiškai, kad pasikartos 2008 metų scenarijus, tikrai netikiu. 

Dabar mes turime labai daug saugiklių, kurių neturėjome tais metais. Bankai dabar ne taip laisvai dalija paskolas kaip tada. Anuo metu galbūt bankų politika iššaukė pačią krizę, nesveiką kainų augimą, koks buvo 2008-aisiais.

Šiuo metu kainos koregavosi todėl, kad žmonės turėjo daug grynųjų pinigų. Dabar girdime, kad bankuose yra indėlių perteklius. Vadinasi, pinigų dar yra. Jeigu bankai ir toliau mokės mažas palūkanas už indėlius, žmonės pinigus kur nors investuos.“ Šiuo metu NT vystymo verslą, kaip ir kitus, kankina didelė nežinomybė. „Jos nebebūtų, jeigu Ukrainoje pasibaigtų kariniai veiksmai. Nerimo daug. Kol kas mums viskas klostėsi optimistiškai, bet į ateitį žiūrime šiek tiek pesimistiškai“, – sakė „Baltic Research“ komercijos direktorius. 

Didelės įtakos turi išteklių krizė 

„Žinokite, žmonės turi labai daug pinigų, nors ir sunku suvokti, iš kur. Tas džiugina. Tai rodo, kad esame Europos šalis, kurioje steigiamos darbo vietos, mokami mokesčiai, kuriama valstybė. Žinoma, viešasis sektorius efektyvumo atžvilgiu atsilieka nuo verslo, tad turime kur tobulėti.

Spręsdama iš statybų užbaigimo, galiu pasakyti, kad turto, registruojamo Lietuvoje, yra labai daug. Galbūt ir stabtelėjus statyboms, projektavimo darbams, statybų leidimų išdavimui vis tiek išlieka tie regionai, ypač Palangos miestas su visomis prieigomis, kur yra labai daug naujų statybų. 

Tuo pasižymi ir Klaipėdos, Vilniaus bei Kauno rajonai. Juose statomas gyvenamasis būstas. Prasidėjusios statybos tikrai nėra sustojusios. Ar gyventojai naudoja santaupas, ar bankų paskolas, nežinau“, – sako UAB „Sinergijos projektai“, kuri rūpinasi greitu senų ir naujų namų atidavimu vertinti, sutvarko visus būtinus statybų užbaigimo dokumentus, direktorė Alina Velykienė. 

Jos teigimu, žiemą natūraliai pardavimų procesai stabteli. Sausį tiek Klaipėdos, tiek Vilniaus NT rinkoje mažas stabtelėjimas visada būna. Žmonės po Kalėdų vyksta slidinėti ar ilsisi kitaip leisdami laiką. „Pavasarį vėl prasidės jų aktyvumas. Tikėtina, kad kovą, balandį grįšime į tas pačias vėžes“, – sako bendrovės vadovė.

Pasak A.Velykienės, būsto kainos iš tikrųjų auga turint omenyje ir darbuotojų darbo užmokestį, sąnaudas, energetinių išteklių brangimą ir visa kita. 

„Sakyčiau, kad gyventojų elgsenai įtaką daro išteklių krizė, susijusi su medžiagų, įrenginių, energijos stygiumi. Būtent tai daro įtaką NT vystymo ir statybos rinkai“, – kalbėjo „Sinergijos projektų“ vadovė.

“Vakarų ekspresas”

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kitą ketvirtadienį, liepos 6 d., šalyje bus švenčiama Mindaugo karūnavimo diena. Kadangi tai yra ne darbo diena, daugybė dirbančių penktadienį irgi susiorganizavo laisvadienį.


Artėjantis Joninių savaitgalis, nors šįkart ir nebus ilgesnis, lietuvaičius vilioja į pajūrį.


Ne taip seniai skambėjo varpai, kad Lietuvoje būsto kainos yra nepagrįstai išpūstos. Prekiaujantieji nekilnojamuoju turtu (NT) kaltino vystytojus.


Rezervacijos vasarai apgyvendinimo vietose tiek pajūryje, tiek sodybose visoje Lietuvoje pildosi.


Lietuvos bankas, įvertinęs būsto rinkos kaitimą ir skolinimo būstui apimties didėjimą, nusprendė nuo kitų metų vasario 1 dienos iki 30 proc. didinti minimalų pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms, taip pat jei bus didinama anksčiau paimtų būsto paskolų suma. 


Karantinas ir griežtas judėjimo tarp valstybių reguliavimas paskatino lietuvius atsigręžti į poilsį ir turizmą Lietuvoje. Praeitų metų rezultatai rodo, lietuviai šlavė net ir brangiausius būstus Palangoje bei kituose pajūrio miesteliuose. NT kainos šiame regione rekordiškai šovė į viršų, tačiau tiems, kurie dairosi būsto pajūryje, bet turi ribotą biudžetą...


Ne visoje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje būsto pirkimas sulėtėjo, yra segmentų, kur juntamas atsigavimas. Ekspertai pastebi antrinio būsto, sodybų, gyvenamųjų namų ir sklypų augimą. Panašu, kad Lietuvos pajūrio rinkai pandemija sudavė kur kas mažesnį šoką nei didmiesčiams, mat čia pastebimas išaugęs susidomėjimas NT.


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Seimo nariai žada aiškintis, ar trečiųjų šalių piliečiai masiškai naudojasi įstatymo spraga ir pajūryje, Palangoje, neteisėtai supirkinėja žemes. Pagal įstatymą, trečiųjų šalių piliečiams žemės pajūryje įsigyti negalima, tačiau neslepiama, kad dažniausiai rusai Lietuvoje kuria fiktyvias įmones ir per jas perka sklypus.


„Pačios pigiausios braškės ir daržovės!“ – net nustėrau iš nuostabos išgirdusi tokius žodžius Palangos turguje. Juk maža paslaptis, kad Palangoje vasaros sezonu kainos gerokai didesnės nei kituose miestuose. Ne išimtis – ir turgus. Daugelis poilsiautojų turbūt pastebėjo, kad kainos čia prilygsta prekybos centrams, o ne vienas tikras...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius