Po šios datos kainos pajūryje kils dar labiau – patarė, kaip elgtis norintiems atostogų, bet taupantiems

Rezervacijos vasarai apgyvendinimo vietose tiek pajūryje, tiek sodybose visoje Lietuvoje pildosi. Liepą ir rugpjūtį populiaresnėse vietose rasti nakvynę jau gali būti sudėtinga. Tačiau negalintiems daug išlaidauti, bet vis tiek norintiems vasarą Lietuvoje paatostogauti ir ką nors pamatyti ekspertai turi keletą patarimų.

Pabrangino ne iš noro pasipinigauti

Pasak portalų „Priejūros.lt“ ir „Prieežero.lt“ vadovo Lauryno Šertvyčiaus, atšilus orams užsakymų kaipmat pagausėjo. Preiloje ar Pervalkoje vietų rasti gali jau būti kiek sudėtinga, tačiau kituose pajūrio miestuose dar yra ką išsinuomoti vasarai, nes šiemet rezervacijos pildosi lėčiau nei anksčiau.

„Taip yra todėl, kad dalis šiemet atostogauti vėl vyksta į užsienį, juk į Turkiją skrenda pilni lėktuvai.

Taip pat daro savo ir nestabili ekonominė situacija, infliacija. Išlaidos išaugo, infliacija tuoj sieks 20 proc., tai kai žmonėms reikia rinktis, ar atostogauti, ar nusipirkti valgyti, akivaizdu, ką jie renkasi“, – kalbėjo jis.

Dar viena priežastis – šaltas pavasaris. Kaip aiškino L.Šertvyčius, jau daugelį metų matoma, kad tai išties veikia žmones – kol dar šalta, atostogų jie neplanuoja ir vietų nerezervuoja.

„Palangoje iki Joninių dar galima išsinuomoti apartamentus ar butą naujos statybos name. Pavyzdžiui, 1,5–2 kambarių butą vienam ar dviem asmenims galima rasti už 40–50 eurų nakčiai. Už tokią kainą tikrai galima rasti gerą vietą, ne seną ir sugriuvusią.

Bet įprastai kainos nakčiai siekia apie 70–80 eurų, jei nuomojamasi ilgiau, galima susitarti ir už mažesnę kainą. 

O išsinuomoti namą su uždaru kiemu Palangoje 8–10 žmonių kompanijai gali pavykti ir už 200–250 eurų nakčiai. Tai – vidutinė kaina. Žinoma, galima rasti ir už 150 eurų, jei poreikiai mažesni“, – portalui lrytas.lt sumas vardijo L.Šertvyčius. 

Jo skaičiavimu, pajūryje nuomininkai kainas šiemet pakėlė skirtingai. Pavyzdžiui, Šventojoje apgyvendinimo paslaugos brango apie 5–6 proc., o štai Kunigiškiuose ir Kuršių nerijoje – apie 15–20 proc. Ir vis tiek brangiausia išlieka Kuršių nerija, toliau rikiuojasi Kunigiškiai, tik tada Palanga ir Šventoji.

„Tie, kurie pakėlė kainas, sakė tai darę dėl brangusios elektros, valymo paslaugų. Atsižvelgiant į viską šiemet kainų pakėlimas tikrai yra adekvatus, jis nėra iš noro pasipinigauti“, – sakė pašnekovas.

Be to, jis pabrėžė, kad po Joninių kainos kils dar labiau ir tai – įprasta tendencija.

Renkasi jau patikrintas vietas

Dalis žmonių atostogauti renkasi ne prie jūros, o sodybose prie ežerų. L.Šertvyčiaus teigimu, populiariausios vietos išlieka tos pačios: Utenos apskritis ir Molėtų rajonas. Populiarėja ir Alytaus apskritis.

„Ten daugiausia ežerų, gražiausi miškai, todėl žmonės ir važiuoja“, – paminėjo jis. 

Kita sodybų pasirinkimo priežastis gali būti ir kaina, mat pajūryje šeimai apsistoti neretai išeina kiek brangiau nei tarp ežerų. 

O ir dabar nusprendusiems vasarą praleisti kelias dienas sodyboje vietų dar pavyktų rasti, tiesa, sunkumų gali kilti dėl savaitgalių, ypač, jei sodyba itin populiari ir arti didmiesčio.

Kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė nurodė, kad kiek daugiau laisvų vietų yra birželį, o štai liepą ir rupjūtį nemaža dalis jau rezervuota, tad norint pailsėti šiais mėnesiais tektų patinkančios vietos jau gerai paieškoti. 

„Reikėtų žvalgytis toliau nuo miestų, nes arčiau didmiesčių esančias sodybas, aplink Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Trakus ar Anykščių rajone, užsako anksčiau ir greičiau, o kai kurie ten vyksta ir darbostogų, ne tik atostogauti“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Vaitkuvienė.

Sąnaudoms smarkiai išaugus kainas teko didinti ir sodybų savininkams, tačiau, pasak pašnekovės, vienu ar dviem gandrais įvertintą paprastą namelį be šildymo ir su įprastais patogumais vis dar galima rasti už 10 eurų nakčiai, o štai kainos lubų nėra.

„Būna ir labai prabangių sodybų, kurių kainos kaip viešbučių, bet įprastai lietuviai užsisako trijų keturių gandrų sodybas už 25 eurus nakčiai vienam žmogui. Ir dažnai jie, nenorėdami ieškoti, bandyti naujų vietų, kasmet važiuoja į tas pačias sodybas, lyg pas save į sodybą ar močiutę“, – nusijuokė ji.

Nebrangiai po Lietuvą 

Negalintiems daug išlaidauti, bet vis tiek norintiems ką nors pamatyti portalo „PamatykLietuvoje.lt“ vadovas Arvydas Dotas turi keletą patarimų. Pasak jo, vienos svarbiausių kelionių išlaidų yra nakvynės ir transporto. O praleisti naktį neišleidžiant didelių sumų galima ir kempinguose ar kaimo turizmo sodybose.

„Alternatyvaus transporto pasirinkimas taip pat gali būti ne tik būdas sutaupyti, bet ir pramoga. Pavyzdžiui, galima rinktis keliones dviračiais, traukiniais ar autobusu“, – įvardijo jis. 

Lietuvoje netrūksta apžvalgos bokštų, pažintinių takų, piliakalnių, parkų, šokančių ir grojančių fontanų, kuriuos galima aplankyti ir netuštinant piniginės, o kur dar miestų mažoji architektūra ar gatvės menas. 

Jis ragino nepagailėti kelių eurų ir ekskursijoms, muziejams ar ekspozicijoms aplankyti. „Dažnai šių paslaugų kaina yra daugiau simbolinė, palyginti su suteikiamu malonumu ar nauda“, – paminėjo A.Dotas.

Ekspertas pasidalijo ir vienos dienos kelionės maršrutu, kuriuo aplankomos tarp Vilniaus ir Kauno esančios vietos ir visos jos nemokamos. Tiesa, keliauti tektų automobiliu, tad didžiausios išlaidos – būtent degalams. 

A.Doto sudarytu maršrutu važiuojant greitkeliu Vilnius–Kaunas ties Rykantais reikėtų išsukti iš greitkelio ir už poros kilometrų pavyktų pasiekti vienintelį tokį Lietuvoje esantį Vilsos upelį su natūraliais kriokliais, o tęsiant kelionę toliau senu, akmenimis grįstu keliu privažiuoti galima ir Paneriškių skardžio regyklą. 

Grįžus į greitkelį vėl iš jo išsukti reikėtų į Abromiškių dvaro sodybą, toliau nepraleisti Elektrėnuose esančios bažnyčios, paplūdimio, ledo rūmų ir fontano „Dinaminis labirintas“.

Nuo Elektrėnų vykstama Žaslių link, aplankant miesto aikštę, bažnyčią, senąsias žydų kapines. A.Dotas ragino nepraleisti ir Paparčių buvusio dominikonų vienuolyno pastatų ansamblio, Budelių piliakalnio. 

Vienintelis mokamas objektas šiame maršrute – Čiobiškio-Padalinių keltas per Nerį, kuriuo reikėtų persikelti ir vykti Čiobiškio urvo link, o toliau – į Musninkų bažnyčią, Kernavėje esančią Baltojo kalno apžvalgos aikštelę. Tęsiant kelionę neaplenkti Verkščionių regyklos ir grįžtant į Vilnių užsukti į Neries upės apžvalgos aikštelę – Ausiutiškių regykla.

Visgi A.Dotas įspėjo ir patarė patiems planuojant keliones nepersistengti, kad atostogos nevirstų „bėgimo nuo vietos iki vietos maratonu“. 

Kelionių ekspertas taip pat patvirtino, kad vasarą daugiausia poilsiautojų sulaukia Lietuvos kurortai: Palanga, Birštonas, Anykščiai, Druskininkai. Tad norintieji ramybės ir privatumo turėtų rinktis kitas kelionių kryptis, kaip Ukmergę, Telšius, Šilutę, Biržus, Zapyškį, Kėdainius ar net Smalininkus. 

„Ir reikia pasirinkti ne pačius populiariausius pažintinius takus, gamtos parkus ar kitas saugomų teritorijų lankytinas vietas, tada tikrai nereikės susitikti su kitais keliautojais“, – portalui lrytas.lt sakė pašnekovas.

Lrytas.lt