Palygino atostogų kainas Lietuvos ir Latvijos pajūryje: ar išties pas kaimynus atostogauti pigiau?

„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2021-05-20
Peržiūrėta
1563
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

lrytas.lt fotomontažas
lrytas.lt fotomontažas

Šalies pajūrio kurortai vasaros sezoną pasitinka naujais įkainiais. Palangoje išaugo rinkliavos už automobilių stovėjimą, o Neringoje ekologinį mokestį teks mokėti 20 dienų anksčiau nei pernai. Kalbama, kad lietuviams atostogauti Latvijoje jau yra pigiau nei Lietuvoje, tačiau „Žinių radijuje“ kalbėję kurortinių miestų merai tokiam teiginiui prieštaravo. Anot jų, nei maitinimo, nei apgyvendinimo paslaugų kainomis Latvijos kurortų nelenkiame, o ir paslaugų pasirinkimas Lietuvos pajūryje – didesnis.
Palangos ir Neringos merai patikino, kad kurortai jau pasiruošę priimti poilsiautojus, Palanga ir Šventoji turistus pasitiks net platesniais paplūdimiais. Visgi Neringos meras Darius Jasaitis sakė, kad, nors paplūdimiai jau paruošti, dar neaišku, ar juos išvis bus galima atverti poilsiautojams.
„Daug kalbama apie tai, ar oficialiai galėsime juos atidaryti, nes yra visokie reikalavimai: 500 žmonių, atstumai ir pan. Galbūt savivaldybės administracija tiesiog negalės priimti sprendimo oficialiai atidaryti paplūdimius. O ar žmones policija vaikys – parodys laikas, bet manau, kad blaivus protas nugalės ir grįšime į kurortus“, – sakė jis.
Neringos meras prisipažino esąs priblokštas, kad lauko kavinės gali dirbti tik iki 21 val. „Tai didžiulė problema. Penktadienio vakarą, po darbo, išvykus į Neringą atvyksta žmonės po 21 val. ir nebegali gauti nei arbatos, nei maisto. Tai protu nesuvokiama. Atrodo, kad virusas po 21 val. plinta labiau nei iki 21 val. Ne visi viešbučiai turi virtuvėles, ne visi sektoriai tam yra pasiruošę. Kai važiuosite, atsivežkite termosą arbatos“, – piktinosi D.Jasaitis.
Pajūrio apgyvendinimo paslaugų portalo „priejūros.lt“ vadovas Laurynas Šertvyčius pastebėjo, kad šiemet lietuvių susidomėjimas atostogomis pajūryje ne mažėja, o didėja. Daugelis nuomotojų, ypač Kuršių Nerijoje, jau nebeturi nė vienos laisvos vietos visai vasarai.
„Nuomotojai supranta, kad pernai buvo labai gera vasara ir ši bus dar geresnė. Ir jie supranta, kad greitai tokių vasarų daugiau nebus, nes tam daug įtakos turėjo pandemija, negalėjimas judėti tarp užsienio valstybių“, – atskleidė verslininkų nuotaikas L.Šertvyčius.
Pasak jo, nors nuomotojai ir rezervavo visas turimas vietas vasarai, jie vis tiek jaudinasi, kad gero sezono gali ir nesulaukti staigiai pasikeitus valdžios nurodymams dėl karantino. Užtat poilsiautojai dėl to nė kiek nesibaimina.
„Niekas iš jų nebijo, išankstinės rezervacijos vykdomos ne savaitgaliui, o penkioms, septynioms nakvynėms“, – pasakojo L.Šertvyčius, pabrėždamas, kad anksčiau labai anksti vietas rezervuodavo nedaugelis, o ir rinkdavosi trumpesnį poilsį, pavyzdžiui, savaitgalį, tačiau dabar viskas pasikeitė – žmonės pradeda rezervuoti vietas labai anksti ir daug ilgesniam laikotarpiui.
Kaip jis minėjo, pernai buvo pastebėtas didesnis kainų šuolis, ypač apgyvendinimo paslaugų Kuršių Nerijoje. Tačiau šiemet poilsiautojai gali būti ramūs, anot L.Šertvyčiaus, Šventojoje kainos visiškai neaugo, o Palangoje, Kunigiškiuose ir Kuršių Nerijoje pakilo tik šiek tiek, bet ne drastiškai.
Visgi atostogų kainą Lietuvos pajūryje išaugins nauji rinkliavos už automobilių stovėjimą įkainiai. Palangoje jie padidėjo, tačiau, anot Palangos mero Šarūno Vaitkaus, reikia pagaliau išmokti pajūryje apsieiti be automobilio.
„Pakilo rinkliavos kaina raudonojoje zonoje 30 euro centų. O raudonoji zona yra tiems, kurie nori automobiliais privažiuoti arčiau jūros. Bet raginu visus žmones, kurie atvyksta į kurortą, palikti savo automobilį apgyvendinimo įstaigoje. Palanga yra nedidelė, 2 km iki jūros. Maloniau pasivaikščioti, o ne važiuoti automobiliu iki pat kranto ir tada vėl atgal 1 km namo. Skatiname važiuoti dviračiais, visuomeniniu transportu ar elektromobiliu ir nereikės už nieką mokėti“, – aiškino Š.Vaitkus.
Šiemet Neringa pakoregavo ir vadinamąjį ekologinį mokestį, už įvažiavimą automobiliu dabar teks pakloti net 30 eurų. Tačiau Neringos meras atskleidė, kad padidintas mokestis žmonių nuo važiavimo automobiliu neatbaidė ir šių srautas nesumažėjo, visgi šioks toks progresas matomas.
„Iki tol atvykstančiųjų automobiliu skaičius didėdavo po 20 proc. per metus, tai rinkliavos iki 30 eurų padidinimas sustabdė kylančius srautus. Tada tampa patrauklu plaukti laivais, o tai nepigu, tačiau žmonėms jau apsimoka tai rinktis: ir pramoga, ir romantika, nereikia jaudintis, kur pastatyti automobilį. Kad ir kiek Neringoje įrengtume stovėjimo aikštelių, jos iš karto tampa pilnos, o visos Neringos automobiliais neužstatysime“, – aiškino situaciją D.Jasaitis.
Jis, skirtingai nei Palangos meras, į elektromobilius taip pat žvelgia nepalankiai.
„Turiu nuvilti, automobiliais teks važinėtis kažkur kitur, nes ateitį matome be jų. Kas bus po dešimties metų, kai lietuviai galės įsigyti elektromobilius? Dabar jiems nemokamas įvažiavimas į Neringą, nemokamas parkavimas, nemokamas leidimas krautis elektra, už kurią sumoka savivaldybė, vadinasi, sumokame visi iš biudžeto. Jeigu pasikeis status quo ir per penktadienį į Neringą įvažiuos 7 tūkst. elektromobilių, mes ir jiems taikysime lygiai tas pačias rinkliavas, nes jie kels lygiai tas pačias parkavimo, vizualumo, važinėjimo problemas, išskyrus anglies dvideginio klausimą“, – nukirto D.Jasaitis.
Nors daugelis sako, kad Latvijoje atostogauti pigiau, L.Šertvyčius su tuo nesutiko. Anot jo, jeigu iki 2016 m. ir buvo galima Latvijoje matyti mažesnes kainas, vėliau jos kasmet didėjo ir dabar susilygino su kainomis Lietuvos pajūrio miestuose.
„Anksčiau lietuviams Latvija buvo patraukli, nes ten ir kavinėse buvo gerokai pigiau, ir apgyvendinimo paslaugų kainos buvo žemesnės. Pastaraisiais metais apgyvendinimo kainos kai kur gal ir liko žemesnės, bet tai nėra toks ženklus skirtumas, kad tik dėl kainų žmonės važiuotų gerokai toliau nei į Lietuvos kurortus. Pernai lankėmės su šeima Liepojoje, tai viešojo maitinimo įstaigų kainos Liepojoje tikrai nėra mažesnės arba lenkia lietuviškas. Čia vienareikšmiškai. Jūrmaloje kainos dar aukštesnės“, – kelionių įspūdžiais dalijosi jis.
Anot L.Šertvyčiaus, lietuviai anksčiau į Latvijos kurortus tiesiog plūdo, tačiau nuo 2018 m. situacija tikrai pasikeitė. Jo žiniomis, net ir patys Latvijos nuomotojai pasigedo ir skundžiasi dingusiais lietuviais.
Š.Vaitkus atkreipė dėmesį, kad pigesnės atostogos Latvijoje apskritai yra mitas. Palangoje yra didžiulis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų pasirinkimas, taip pat ir kainų įvairovė. O dėl brangių pietų kalti patys poilsiautojai.
„Maitinimo sektoriaus kainos, kai buvo įvestas euras, kasmet kilo, bet šiandien Palangoje galima kompleksinius pietus gauti nuo 5 eurų. Nereikia susidaryti vaizdo iš vienadienių turistų, kurie nueina į Basanavičiaus gatvę ir atsisėda brangiausioje kavinėje. Už 100 metrų nuo tos kavinės galima rasti kur tikrai skaniai ir nebrangiai pavalgyti“, – sakė Š.Vaitkus.
Dėl aukštų kainų D.Jasaitis taip pat ragino nesipiktinti, nes verslas ir yra kuriamas tam, kad būtų uždirbamas pelnas.
„Reikia įsigyti apartamentus po 5 tūkst. eurų už kv. metrą, atlikti remontus, nupirkti baldus, o sezonas tik trys keturi mėnesiai. O verslas yra tam, kad uždirbtų, o ne tam, kad darytų labdarą. Tie, kurie piktinasi, tegu ima paskolą, nusiperka patalpas ir pasiūlo paslaugą pigiau, mes tik džiaugsimės“, – griežtą žodį tarė meras.
Lrytas.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rezervacijos vasarai apgyvendinimo vietose tiek pajūryje, tiek sodybose visoje Lietuvoje pildosi.


„Palanga iš tiesų tampa vis draugiškesnė dviračiams. Čia kasmet daugėja puikiai sutvarkytų takų, tad palangiškiams belieka tik susikurti kasdienes važinėjimo dviračiais tradicijas“, – pokalbį pradėjo istorijos herojai, kasmet į gimtinę sugrįžtantys Gytis ir Elena Gelgotos.


Atostogos penkių žvaigždučių viešbutyje Antalijos regione Turkijoje dviem šiemet kainuoja net tris kartus mažiau nei dvi dienos Palangos kurorte, penkių žvaigždučių viešbutyje. 


Šalies pajūrio kurortai vasaros sezoną pasitinka naujais įkainiais. Palangoje išaugo rinkliavos už automobilių stovėjimą, o Neringoje ekologinį mokestį teks mokėti 20 dienų anksčiau nei pernai. Kalbama, kad lietuviams atostogauti Latvijoje jau yra pigiau nei Lietuvoje, tačiau „Žinių radijuje“ kalbėję kurortinių miestų merai tokiam teiginiui prieštaravo. Anot...


Metai iš metų Lietuvoje kyla arši diskusija, kur pigiau atostogauti: mūsų Palangoje ar tolimoje Turkijoje. Nagrinėdamos šį detektyvą kelionių agentūros piešia vienokį vaizdą, tuo tarpu pajūrio verslininkai priešginiauja ir turi savo versiją. O kaip yra iš tikrųjų?


Šylant orams bei švelnėjant karantino apribojimams, išaugo susidomėjimas nuoma pajūryje bei kaimo turizmo sodybose. Butuose „įstrigę“ žmonės ieško galimybių pabėgti į gamtą, planuoja vasaros atostogas. Lyginant su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, kaimo turizmo bei nuomos pajūryje paklausa šią savaitę išaugo 15-28 proc.


Ne paslaptis, kad būtent kvepalai atlieka labai daug svarbių funkcijų – tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jie jus pakvėpina, tačiau iš tiesų jų teikiama nauda yra gerokai didesnė: kvepalai padeda formuoti įvaizdį, išreikšti asmenybę, gerina nuotaika ir t.t. Be to, tai gali būti nuostabi dovana. Tačiau ir tai dar ne viskas – daugėja mokslinių...


Meras Šarūnas Vaitkus išėjo atostogų  5

"Palangos tilto" informacija, 2019 02 26 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, siekdamas užtikrinti, kad visi kandidatai į Palangos miesto merus rinkimų kampanijoje dalyvautų lygiomis teisėmis, nuo vasario 20 d. iki rinkimų išeina atostogų. Š. Vaitkaus atostogų metu mero pareigas eis mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas.


Palangos Trečiojo amžiaus universitetas išleido savo senjorus net penkiems mėnesiams atostogų, tikėdamas, kad šie ramiai ilsėsis iki naujųjų mokslo metų – spalio 1 dienos. Tačiau šokėjai nusprendė – jokių atostogų. To ir mokė mus etatiniai ir neetatiniai universiteto vadovai – siekti kuo daugiau sužinoti, bendrauti, džiaugtis. Tuo labiau, jog ir kitų...


Tyrimų duomenimis, vienas iš trijų darbuotojų po ilgesnių atostogų į darbą sugrįžta nenoromis. Likus kelioms dienoms iki jų pabaigos, maždaug pusė darbuotojų ima jausti didelį stresą. O grįžę į darbą bei jame praleidę keletą dienų, jaučiasi tarsi nė neatostogavę. Patirti atostogų įspūdžiai ima blėsti taip pat greitai kaip ir odos įdegis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius