Gediminas Jacka kategoriškai tvirtino, kad Algirdas Žilinskas kurhauzo nepadegė

(Tęsinys)   Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamoji byla dėl kurhauzo padegimo atskleidžia įdomių kurhauzo padegimo detalių ir užkulisių, apie kuriuos visuomenė iki šiol tik spėliojo. „Palangos tilto“ redakcija, siekdama visuomenę supažindinti su sunkiai atmintyje išdylančiu įvykiu – kurhauzo padegimu – toliau skelbia teismo medžiagą apie kurhauzo sunaikinimą.   Paskolos nesiruošė grąžinti   Nukentėjusysis Gediminas Jacka parodė, kad 1999 metais nusipirko Kurhauzo pastatą Palangoje, norėdamas jį išsaugoti. Iki gaisro buvo trys pastato savininkai: 50 proc. pastatopriklausė Palangos m. savivaldybei, 43 proc. jam ir 7 proc. grafui Tiškevičiui. Jam priklausė medinė pastato dalis, o mūrinė – savivaldybei. Gaisro metu sudegė medinė dalis, o mūrinė pati nugriuvo, nes pastatas buvo be stogo. Pati žemė jam nepriklauso, tik pastato dalis. 1500000 Lt, kurių G. Jacka reikalauja, bus panaudota pastato atstatymui, nors jis nemano, kad juos atgaus. Jis yra įsitikinęs, kad A. Žilinskas nėra kaltas pastato padegimu, sako, kad iki gaisro jie nebendravo. Jo manymu dėl gaisro yra kaltas Vytautas Pocius ir benamiai, kurie tikriausiai gyveno apleistame pastate. Liudytojas Arūnas Stulpinas parodė, kad 2002 m. sausio mėnesį jis buvo laiduotojas, imant paskolą iš banko. Jam A.Stepanovas buvo pažadėjęs 1000 Lt, bet jis gavo tik 100 Lt. Jis nesuprato, kad paskolą paėmęs asmuo, nesiruošė jos grąžinti. Šiuo metu jis atidavinėja paskolą. Jis buvo padavęs A.Stepanovui savo socialinio draudimo pažymėjimą, kuriame buvo įrašyta, kad dirba UAB „Ateities Meridianai“, nors tuo metu jis niekur nedirbo. Liudytoja Lina Cirtautienė, parodė, kad 2002 m. dirbo „Hanzabanko“ poskyrio vadybininke. Ji su A.Rudaičiu, prieš šiam paimant paskolą, bendravo keletą kartų. Visus dokumentus, kurių pagrindu buvo išduota A.Rudaičiui paskola, bankui pateikė A.Rudaitis. Laiduotoją A.Stulpiną ji matė tik vieną kartą, kai jis buvo atėjęs į banką pasirašyti sutarties. Ji išaiškino, kaip reikės grąžinti paskolą. Paskolos A.Rudaitis negrąžino. Liudytojas Artūras Bogačiovas parodė, kad A.Žilinską buvo matęs UAB „Ateities Meridianai“, bet ar šis ten dirbo, nežino. Jis žino, kad ši firma priklausė Aivarui Cepliui. Liudytojas A.Ceplis parodė, kad A.Žilinskas lankydavosi UAB „Ateities Meridianai“ – galėdavo pasinaudoti dokumentais, bet įdarbintas nebuvo. Liudytojas Gytis Baltrušaitis parodė, kad yra UAB „Vaizdų pasaulis“ savininkas. Jam Algirdas Žilinskas kartais padėdavo, bet pas jį įmonėje nedirbo. 2005 metais A.Žilinskas jo paprašė padaryti pažymėjimą, kad galėtų važinėti per senamiestį Tiltų gatve. Jis sutiko tai padaryti A.Žilinskui „iš draugiškumo“ – darbuotojai tokių pažymėjimų neturėjo. A.Žilinskas jam perdavė tuščią darbo pažymėjimo blanką ir savo nuotrauką. Surašęs bei pasirašęs prašomą dokumentą, jis dokumentą patvirtino spaudu „Sutartims“, po to pažymėjimą atidavė A.Žilinskui. Jis buvo nuteistas už dokumento klastojimą bauda. Liudytojas V.Pocius parodė, kad nuo minimo įvykio – Kurhauzo padegimo – praėjus 5 metams, jis nepamena, ar kam nors davė parodymus apie tai. Liudytojas parodė, kad Kurhauzo jis nepadegė ir nežino, kas ir kaip tai padarė. Kurhauze jis negyveno, tik vieną kartą vasarą nakvojo, bet buvo šiaip nuvažiavęs jo apžiūrėti. Tuo metu, kai jis davė parodymus apie Kurhauzą, jis buvo girtas, todėl šių parodymų neatsimena ir negali pasakyti, ar tai iš tikrųjų buvo jo duoti parodymai. Tik atsimena, kad tą dieną, kai Kurhauzas buvo padegtas, jo Palangoje nebuvo, jis buvo Šventojoje. Nukentėjusiojo G. Jackos jis nepažįsta, telefonu su juo nesišnekėjo. Liudytojas Artūras Masakovas (Artur Masakov) parodė, kad pažįsta kaltinamuosius M.Joniškį ir A.Stepanovą, nes kartu gyveno viename kambaryje nakvynės namuose, Viršutinės g. 21, Klaipėdoje. Su M.Joniškiu buvo geri draugai, viską vienas kitam pasipasakodavo. M.Joniškis jam nieko nepasakojo apie Kurhauzo padegimą, todėl jis mano, kad M.Joniškis jo nepadegė, nes kitaip būtų jam papasakojęs. Nakvynės namuose buvo labai griežta tvarka – žymėdavo, kas ir kada išeidavo ir kada sugrįždavo. Apie Kurhauzą jis sužinojo 2002 metų vasaros pabaigoje. Nakvynės namuose jis negirdėjo, kad kas nors būtų gyręsis padegęs Kurhauzą, nebuvo ir tokių asmenų, kurie staiga būtų nusipirkę naujų rūbų ar daiktų. Nakvynės namuose visi tarpusavyje buvo atviri, viską pasipasakodavo. Jis žino, kad M.Joniškis vogdavo metalą. M.Joniškis buvo narkomanas. Dabar jo ryšiai su M.Joniškiu ir A.Stepanovu yra nutrūkę, nes jis nebegyvena nakvynės namuose. Tada į nakvynės namus dažnai atvažiuodavo kriminalistai ir liepdavo prisipažinti padarius nusikaltimus, nors iš tikrųjų jų ir nedarė, kitaip grasindavo ilgam uždaryti. Teisybę jie pasakydavo tik teisme, nes prokurorais nepasitikėdavo.