„Iki metų pabaigos turėtų augti tiek kredito unijos indėlių, tiek paskolų portfelis“

Linas JEGELEVIČIUS, 2013-01-21
Peržiūrėta
2208
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos Kredito Unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis  Tomkus į Naujuosius metus linkęs žiūrėti optimistiškai.
Palangos Kredito Unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus į Naujuosius metus linkęs žiūrėti optimistiškai.

Lietuvos kredito unijoms pastaruoju metu dėmesio nestinga. Sparčiai joms augant, Lietuvos bankas priėmė kredito unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemones. Tačiau į jas Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus linkęs žiūrėti optimistiškai: „Galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija viduje apsivalė, sustiprėjo ir padėjo tvirtesnius pamatus ateičiai.“ V. Tomkus atsakė į „Palangos tilto“ klausimus.
–Kokie 2012-ieji buvo Palangos kredito unijai (PKU)?
–Praėjusieji metai kredito unijai buvo išties nelengvi, teko paragauti ir šalto, ir šilto: keitėsi vadovai, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo buvusių vadovų atžvilgiu, teko prisiimti nuostolius dėl nesėkmingų buvusių vadovų investicijų, galimai neatsakingai teiktų paskolų. Tačiau tuo pačiu galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija viduje išsivalė, sustiprėjo, pradėjo teikti naujas paslaugas ir padėjo tvirtesnius pamatus ateičiai.
Be abejo, pačiai kredito unijai buvo sunku spręsti tiek daug problemų vienu metu, todėl reikėjo ir išorinės pagalbos. Ir tokią pagalbą suteikė Lietuvos centrinė kredito unija, iš Stabilizacijos fondo skyrusi 3,7 mln.litų į kredito unijos atsargos kapitalą. Taip pat galima pasidžiaugti tuo, kad praėjusiais metais kredito unija iš draudimo bendrovės gavo didesnę kaip 800 tūkst.litų draudimo išmoką už 2008 m. iš kredito unijos pavogtas lėšas.
–Papasakokite, kokia buvo kredito unijos finansinė padėtis baigiantis 2012 m.?
–Kredito unijos indėlių portfelis išliko panašiame lygyje kaip ir buvo 2011 m. pabaigoje – portfelio augimas fiksuotas antrąjį metų pusmetį, kuomet paaugo apie 1,5 mln. Lt. Metų pabaigoje indėlių portfelis sudarė apie 28,5 mln. Lt. Paskolų portfelis metų pabaigoje sudarė per 22,2 mln. Lt. Iš esmės džiaugiamės, kad kredito unija kokybiškai sustiprino pagrindinius savo veiklos portfelius. Juk finansiniame sektoriuje svarbu ne tik kiekybė, kur kas svarbiau – kokybė.
–Palangos kredito unijai teko daug išgyventi per paskutinius metus, kas iššaukia visokiausių sklindančių kalbų. Kokių mitų teko išgirsti?
–Jų buvo ir yra tikrai nemažai, jeigu visus išvardyčiau, būtų užpildytas gal net visas jūsų laikraštis (nusišypso pašnekovas). Nepaisant visko, norėčiau akcentuoti, kad Palangos kredito unija tikrai neblogai įsibėgėja į šiuos metus – 2012 metus pabaigė su 32,4 mln. Lt turtu, unija veikia be jokių papildomų įsiskolinimų, pradėjo teikti naujų paslaugų.
–Ar pavyko PKU atgauti investicijas Graikijoje? Ar tokia investicijos rizika pasiteisino?
–Kaip jau minėjau, tokia investicijos rizika nepasiteisino, kaip ir kai kurie kiti buvusių vadovų veiksmai, nes apie pusę investicijų teko nurašyti. Likusi dalis investicijų buvo pakeista į Europos finansinio stabilumo fondo obligacijas ir kitas obligacijas, kurių dalį kredito unija iš karto sėkmingai pardavė.
–Kas nulėmė, kad kredito unijos ir PKU nuo krizės pradžios iki dabar augo žymiai sparčiau nei bankai?
–Bankų paskolų portfelio spartų augimą 2004-2008 metais daugiausiai lėmė didelė pigių pinigų srautai iš motininių bankų. Todėl bankų paskolos buvo labai pigios, beveik kiekvienas norintis galėjo gauti paskolą verslui, būstui, o pakilus įkeisto būsto vertei – dar ir automobiliui. Dėl to susidarė žinomi kainų burbulai, kurie, po pirmųjų krizės ženklų JAV ir kitose šalyse, ženkliai sumažinus motininių bankų pinigų injekcijas, greitai subliuško. Tuo tarpu kredito unijos dirba tiktai su vietiniais finansiniais ištekliais, todėl kredito unijose nėra nei staigių burbulų, nei staigių kritimų, kasmet fiksuojamas tolygus apie 20 proc. augimas. Tačiau galima pažymėti, kad Palangos kredito unijos spartus paskolų portfelio augimas 2011 m. antroje pusėje taip pat buvo susijęs su galimai nelabai atsakingai, o galbūt ir savanaudiškiems kai kurių buvusių vadovų tikslams, teiktomis paskolomis, dėl kurių ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.
–Ar Lietuvos banko priimtos unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemonės, jūsų nuomone, buvo adekvačios padėčiai?
–Naujieji reikalavimai bus reikšmingi visai kredito unijų sistemai. Šie pokyčiai kredito unijas paskatins daugiau dėmesio bei laiko skirti finansinių srautų valdymui, atsižvelgiant į augimo tempus, turto struktūrą, veiklos strategiją ir pasirinktas tikslines rinkas. Tikėtina, kad dėl naujų normatyvų kredito unijų sektoriaus augimas šiek tiek sulėtės, tačiau ilgainiui sistema sustiprės ir taps labiau atspari išorės veiksniams, pavyzdžiui, ekonominiam nuosmukiui ar sutrikimams finansų sektoriuje.
–Gal galėtumėte apžvelgti, kokius suvaržymus LB nustatė kredito unijoms, taip pat ir PKU? Ką konkrečiai jie reiškia Palangos kredito unijai? Unijos klientams?
–Pagrindiniai apribojimai yra skirti mažinti juridinių asmenų kreditavimą, riboti didelių paskolų teikimą ir mažinti indėlių portfelio augimą. Pavyzdžiui, nuo vasario 1 d. kredito unijų teikiamos paskolos negalės viršyti 500 tūkst. Lt, išskyrus ūkinininkams, žemės ūkio bendrovėms ir žemės ūkio kooperatyvams teikiamas paskolas žemės ūkiui bei paskolas gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti. Šis apribojimas kredito unijai didelės įtakos neturės, nes, kaip minėjau, būsto paskoloms jis nebus taikomas, o 500 tūkst. Lt yra pakankama suma. Jeigu reikėtų finansuoti didesnę paskolą, kredito unija galėtų kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją dėl paskolos sindikavimo.
Kiti reikšmingi pakeitimai susiję su paskolų teikimu kredito unijos asocijuotiems nariams, t.y. juridiniams asmenims, išskyrus asociacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, sodininkų bendrijoms, daugiabučių namų savininkų bendrijoms suteiktas paskolas. Šiuo metu kredito unijoms taikomas kapitalo pakankamumo normatyvas yra 13 proc., tačiau nuo balandžio 1 d. 13 proc. normatyvas bus taikomas tik toms kredito unijoms, kurių paskolos asocijuotiems nariams sudaro iki 20 proc. viso paskolų portfelio. Tuo tarpu, jeigu paskolos asocijuotiems nariams sudaro nuo 20 iki 40 procentų, bus taikomas 18 proc. kapitalo pakankamumo normatyvas, o jeigu paskolos asocijuotiems nariams sudaro daugiau kaip 40 procentų visų suteiktų paskolų, – iki 2013 m. gruodžio 31 d. ne mažesnis negu 20 procentų, o nuo 2014 m. sausio 1 d. – ne mažesnis negu 25 procentai.
Palangos kredito unijai nauji reikalavimai dėl kapitalo pakankamumo normatyvo neturės didelės reikšmės, nes šiuo metu paskolos asocijuotiems nariams sudaro tik apie 3 proc. viso paskolų portfelio. Dar viena pakeitimų grupė susijusi su indėlių portfelio augimo ribojimu, nes šiuo metu kredito unijoms taikomas 30 proc. likvidumo normatyvas, kuris nuo balandžio 1 d. bus diferencijuojamas atsižvelgiant į indėlių portfelio augimą.
Kredito unijoms, kurių metinis indėlių augimas sudaro iki 15 procentų, bus ir toliau taikomas 30 proc. normatyvas. Tuo tarpu kredito unijoms, kurių metinis indėlių augimas sudaro nuo 15 iki 25 procentų, – ne mažesnis negu 40 proc.; kredito unijoms, kurių metinis indėlių augimas sudaro nuo 25 iki 50 procentų, – ne mažesnis negu 50 proc.; kredito unijoms, kurių metinis indėlių augimas didesnis negu 50 procentų, – ne mažesnis negu 60 proc. Todėl kredito unijoms nebus prasmės labai sparčiai augti, nes pritrauktas lėšas reikės laikyti einamojoje sąskaitoje ar investuoti į mažai pelningus vyriausybės vertybinius popierius. Kita vertus, kredito unijos mažins už indėlius mokamų palūkanų normas, todėl klientai uždirbs mažiau palūkanų. Tačiau Palangos kredito unija jau buvo sumažinusi indėlių palūkanų normas praėjusiais metais, todėl artimiausiu metu jų mažinti neplanuoja, o tolimesni sprendimai priklausys nuo situacijos.
–Ar PKU indėlininkai dėl tokių veiklos suvaržymų gali būti saugūs dėl savo indėlių?
–Visi indėlininkai gali būti ramūs, visi indėliai yra draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“. Ir toliau visi indėliai, kurių suma neviršija 345000 Lt, kartu su palūkanomis yra apdrausti 100 proc. Nedraudžiami yra tik kredito unijos vadovų indėliai.
–„Palangos tilto” žiniomis, vyksta buvusio PKU faktinio vadovo teisminis procesas prieš uniją. Ar jo pretenzijos, kad buvo neteisėtai atleistas, kaip ir du PKU valdybos nariai, yra pagrįstos? Kiek teisminiai procesai yra pažengę?
–Taip, kredito unija yra gavusi E.Petrausko ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą, praėjusią savaitę pateikėme savo atsiliepimus į gautą ieškinį, toliau turėtų vykti parengiamasis teismo posėdis. Iš straipsnių regioninėje žiniasklaidoje tenka sužinoti, kad asmuo skundžiasi, jog kažkas kredito uniją „užgrobė“, dalijasi menamą „grobį“, gąsdina kredito unijos darbuotojus ir jam visiškai be reikalo pareiškė įtarimus dėl neteisėto svetimo turto pasisavinimo (įtarimai pakeisti į sukčiavimą, kuris apima ir didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule) bei pritaikė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kuris kelis kartus buvo pratęstas iki 8 mėnesių. Sunku pagrįsti tokio elgesio motyvus. Tenka apgailestauti, kad visuomenėje yra asmenų, kurie susikuria iliuzijų pasaulį, kuriame nėra taisyklių, o tikrieji daiktai ir reiškiniai vadinami kitais vardais.
Pavyzdžiui, šis asmuo žiniasklaidoje nurodo, kad paskolos buvo suteiktos jo verslo partneriams, kurie iš kredito unijos gautas lėšas investavo į jo statybų verslą. Iliuzijų pasaulyje atrodytų viskas labai gražu, bet jeigu sugrįžtame į realybę ir susipažintume su realiais faktais, paaiškėja, kad paskolos buvo suteiktos asocialių bei neturinčių jokių pajamų asmenų vardu, įkeičiant mažavertį ir netgi su paskolos gavėju nesusijusį turtą, o paskolų gavėjai dar vadinami statytiniais, benamiais ir valkatomis.
Taip pat visuomenėje yra tokių asmenų, kurie linkę į depresiją, šizofreniją ir jaučiasi geriau, jeigu jų kas nors gailisi. Deja, nesame psichologai, todėl galime tik spėlioti.
O toliau žiūrint į faktus, iš 77 Lietuvoje veikiančių kredito unijų, kažkodėl didelės ir dažnos bėdos, įskaitant pinigų vagystę 2008 m., Lietuvos banko taikytas poveikio priemones 2009 m., 2011 m. pradėtą ikiteisminį tyrimą ir įtariamojo sulaikymą 2012 m. pradžioje, nutiko būtent Palangos kredito unijai.
Manykim, kad tai paprasti atsitiktinumai, bet tokie yra faktai. Beje, vienas iš šio asmens atleidimo iš darbo pagrindų ir buvo susijęs su baudžiamosios bylos iškėlimu bei baudžiamojoje byloje nurodytomis aplinkybėmis.
Bet gal reikėjo ne atleisti, o paaukštinti ar paskatinti tokių įtarimų sulaukusį darbuotoją? Tačiau gyvename ne iliuzijų pasaulyje, tikriausiai bet kuris vadovas su tokiu darbuotoju pasielgtų lygiai taip pat, nes kaip tokius įtarimus turintis asmuo toliau gali dirbti kredito įstaigoje ir kaip galima jam patikėti savo lėšas? Pabaigai galima pasakyti, kad darbuotojai ne išsigando, o priešingai – labai apsidžiaugė, kad pagaliau jie galės ramiai dirbti ir nebus niekieno įkaitais, o kredito unijos veikla pagaliau atsistos į normalias vėžes. O vietoje „grobio dalinimosi“ dar kartą galiu pasakyti priešingai – Lietuvos centrinė kredito unija skyrė daug savo resursų, kad stabilizuotų situaciją Palangos kredito unijoje ir skyrė 3,7 mln. Lt negrąžintinų lėšų į kredito unijos atsargos kapitalą.
–Kodėl pasikeitė prieš keletą mėnesių darbą pradėjęs Palangos kredito unijos administracijos vadovas?
–Kadangi pastaruoju metu kredito unijoje reikia spręsti daug teisinių klausimų, reikia gerinti klientams teikiamų paslaugų sąlygas ir veiklos yra labai daug, todėl kredito unija ieško geriausiai tuos darbus galinčio atlikti administracijos vadovo. Šiuo metu laikinai administracijos vadovo pareigas eina teisininkė Sandra Garjonytė, kuri šiame etape geriausiai tinka vadovo pareigoms. Ji Palangos kredito unijoje dirba jau beveik metus, klientams yra gerai pažįstama, todėl vadovų pasikeitimas kredito unijos veiklai įtakos neturėjo. Jeigu S. Garjonytė sėkmingai išlaikys egzaminus Lietuvos banke ir gerai atliks jai valdybos pavestas užduotis, ji galės tęsti darbus toliau. Gerbiame Rolando apsisprendimą pasitraukti iš pareigų, su juo išsiskyrėme labai gražiai.
–Esame susilaukę palangiškių pastabų, kad vienu metu PKU indėlininkai laikinai negalėjo atgauti savo pajų? O kaip yra šiandien?
–Kredito unijos nariams pajiniai įnašai grąžinami laikantis Kredito unijų įstatymo nuostatų, t.y. ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo narystės pasibaigimo dienos. Tiesa, kai kuriais atvejais pajiniai įnašai buvo grąžinami anksčiau, nepraėjus 3 mėnesių terminui, jeigu tai nepadarė žalos kredito unijos interesams.
–Kalbant apie palūkanas, komisinius mokesčius sąskaitų apmokėjimą, ar PKU turi pranašumą prieš bankų skyrius kurorte?
–Visų kredito unijų ir bankų paslaugų įkainiai yra skelbiami Lietuvos banko tinklalapyje internete (www.lb.lt/ikainiai), todėl kiekvienas gyventojas gali juos palyginti. Daugeliu atvejų kredito unijos teikiamos paslaugos yra nemokamos, arba simboliniai įkainiai. Pavyzdžiui, vietiniai pervedimai tarp kliento sąskaitų, atsiskaitymas už komunalines paslaugas kredito unijoje yra nemokami, kai kitos finansinės įstaigos dažnai tokias paslaugas apmokestina. Taip pat kredito unija stengiasi pasiūlyti patrauklesnes indėlių palūkanų normas, kurios yra skelbiamos laikraštyje bei kredito unijos skelbimų lentoje. Paskolų palūkanų normas sunku palyginti, nes jos nėra viešai skelbiamos, bet paskolų aptarnavimo mokesčiai kredito unijoje yra nedideli, o palūkanų normos patrauklios.
–Ko PKU tikisi iš Naujųjų metų? Ko palangiškiai ir visi unijos nariai gali tikėtis iš PKU 2013-aisiais?
–Šiais metais Palangos kredito unija planuoja gerinti klientams teikiamų paslaugų sąlygas, suteikti daugiau paskolų, tarp jų – finansuoti gerus verslo projektus, teikti paskolas gyventojams, teikti lengvatines verslumo skatinimo paskolas pradedantiems verslą ar juo užsiimantiems ne ilgiau kaip metus. Planuojame ir toliau siūlyti patrauklias indėlių palūkanų normas, daugeliui paslaugų netaikyti jokių komisinių mokesčių, o kitoms paslaugoms juos taikyti labai mažus. Manau, kad iki metų pabaigos turėtų augti tiek kredito unijos indėlių, tiek paskolų portfelis ir metus kredito unija turėtų užbaigti pelningai.
–Priminkite, kas gali tapti Palangos kredito unijos nariu? Kaip tai padaryti?
–Palangos kredito unijos nariu gali tapti privatus asmuo, jeigu jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba arba mokosi Palangos miesto savivaldybėje, Kretingos rajone arba Klaipėdos rajone.
Tarp narių turime ir smulkaus verslo įmonių. Čia svarbu, kad įmonės buveinė būtų Palangos miesto savivaldybėje, Kretingos rajone arba Klaipėdos rajone.
Kredito unijos dalimi tampa ir pelno nesiekiančios įstaigos, kaip asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos, kooperatinės bendrovės.
Tad norint tapti kredito unijos nariu būtina atitikti šias minimalias sąlygas. Tada norint gauti finansines paslaugas palankiomis sąlygomis, reikia įsigyti 200 litų vertės pajų. Pastarasis pajus suteikia teises ne tiktai naudotis kredito unijos paslaugomis, bet ir dalyvauti kredito unijos bendruomenėje bei priimant sprendimus. Išstojant iš kredito unijos pajus yra grąžinamas, jeigu kredito unija nebuvo patyrusi nuostolių.
Norinčius sužinoti daugiau informacijos, maloniai kviečiame apsilankyti Palangos kredito unijoje!

Jūsų komentaras:

vytas 2013-01-26 10:27 (IP: 212.183.128.86)
zemas lygis pas pona tomku,mazu maziausia kita zmogu vadinti depresiniu ir sizofreniku,rodo tomkaus issilavinimo lygi.ner ko lyginti su Petrausku,kaip ten buvo...bet kitu zmoniu jis neuzgaulioja,kita kultura

palangiskis 2013-01-25 13:18 (IP: 212.183.128.71)
Sutinku su Giedrium,as Petrauska prisimenu nuo tu laiku,kai dar nuomavo(Maximoj),teko susidurti,bent is mano pazystamu tik geri atsiliepimai.Tomkus be sugebejimu,pats nieko Sutinku su Giedrium,as Petrauska pazistu,dar kai nuomavos Maximoj(8-10metu)puikus zmogus.Tomkus pats nieko nesugeba,lengviausia ateiti i sukurta bizni. jei toks galvotas,tai ar Kaisiadoryse ir aplinkui rinka uzimta?bet ne,atsibelde i Palanga.Tai aisku-statytinis,jo galvele per buka tokiems bizniams.

giedrius 2013-01-25 12:12 (giedraassss@yahoo / IP: 212.183.128.100)
slidus tas Tomkus,lb. nusivyliau,Petrauskas zmoniskas,man lb padejo,aciu jam.

pasisakau 2013-01-22 19:42 (IP: 78.61.217.223)
Na buves vadovas labai didziulio pasitikejimo nekelia kiek skaiciau straipsnius, bet pats susidures buvau ne karta, tai blogo zodzio nepasakyciau. O tas europietiskas jaunas vadovas girdejau nelabai istatymus megsta, na tikekimes, kad pacio neikis i tamsia vieta:)

2013-01-22 19:06 (IP: 86.100.75.88)
o man kelia, europietiskas jaunas vadovas, tai ne tas valiucikas, viska kroves i savo kisene

vietinis 2013-01-22 17:26 (IP: 78.61.217.223)
Tas Tomkus nekelia pasitikejimo....bijociau jam patiketi pinigus.

Taip pat skaitykite

Pranešame, kad 2023 m. balandžio 21 d. 15.15 val. Palangos kredito unijos patalpose, adresu Ganyklų g. 6, Palanga, šaukiamas eilinis visuotinis Palangos kredito unijos narių susirinkimas.


Palangos kredito unijos nariai išrinko naujus unijos vadovus, stebėtojų tarybos, paskolų komiteto narius ir antrai kadencijai perrinko unijos pirmininkę Sandrą Garjonytę. Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas vyko kovo 21 d. Palangoje.


Buvęs Palangos kredito unijos (PKU) faktiškas vadovas Evaldas Petrauskas, neseniai įsteigtos kredito unijų narių asociacijos pirmininkas, kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros departamentą dėl, jo nuomone, ydingos praktikos Palangos KU – dalies išduotos paskolos pajaus panaudojimui.


Lietuvos centrinė kredito unija drauge su 13 kredito unijų, tarp jų ir Palangos kredito unija bei sporto komentatoriaus Roberto Petrausko komanda Vaikų finansinio švietimo savaitei suorganizavo edukacinį renginių ciklą. Daugiau nei 400 moksleivių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių susikovė protų mūšyje „Neslėpk žinių, ateik į protų mūšį!“....


Kai Lietuvos bankas (LB) per praėjusius metus gerokai papurtė ne vieną kredito įstaigą, Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus pripažįsta, kad ir PKU teko dirbti pagal sugriežtintus LB reikalavimus, bet jų vykdymas yra garantas indėlininkams, kad PKU dirba skaidriai, efektyviai ir racionaliai. Net Lietuvos bankui žvelgiant pro padidinimo stiklą, PKU valdybos...


Artėjant gražiausioms metų šventėms Palangos kredito unija kviečia gyventojus pasinaudoti specialia paskolų akcija „Neribokite savo norų!“. Akcijos metu Palangos kredito unijoje bus taikomos draugiškos palūkanos vartojimo paskoloms (nuo 8 iki 10 proc. metinių palūkanų).


Po dviejų kredito unijų bankrotų ir padidinto Lietuvos banko dėmesio daugiau kaip šešioms dešimtims likusių kredito unijų šalyje, Palangos kredito unija jaučiasi saugi – nors po žiniasklaidoje nuskambėjusių įvykių praėjusių metų pradžioje pirmąjį jų pusmetį indėlių portfelis mažėjo, indėlių portfelis, pradėjęs augti 2011-ųjų antrąjį pusmetį...


Skaitau Palangos kredito unijos valdybos pirmininko Vytenio Tomkaus pamąstymus praėjusiame „Palangos tilto“ numeryje, straipsnyje „Palangos kredito unija augs ir šiais metais“, ir man jie sukelia šypseną.


Lietuvos kredito unijoms pastaruoju metu dėmesio nestinga. Sparčiai joms augant, Lietuvos bankas priėmė kredito unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemones. Tačiau į jas Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus linkęs žiūrėti optimistiškai: „Galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija...


  Teisėsaugininkams sulaikius Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoją Evaldą Petrauską ir vieną iš jos pajininkų, tarp miestelėnų kilusi sumaištis pamažu rimsta. „Darbas grįžta į vėžes. Pirmadienį visuotinio Palangos kredito unijos susirinkimo metu buvo išrinkta naujoji stebėtojų taryba, valdyba, paskolų komitetas, buvo paskirti šių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius