Jau metas įteisinti Palangos himną
Beveik prieš 190 metų poetas Silvestras Valiūnas (1769-1831) parašė žinomiausią savo kūrinį –eilėraštį „Biruta“. Patriotinio turinio eilės žaibiškai prigijo liaudyje, spontaniškai susikūrė melodija ir tapo giesme. Kaip himną ją giedojo Peterburgo ir Maskvos universitetų studentai lietuviai.Net didysis Lietuvos kultūros ir lietuvybės skatintojas bei puoselėtojas Maironis eilėraštyje „Kur bėga Šešupė“ parašė: „Čia broliai artojai lietuviškai šneka,/ Čia skamba po kaimus Birutės daina“.
Tiksli eilėraščio data neautografuota, tačiau studijuodami autoriaus susirašinėjimus su savo amžininkais D. Poška, L. Ivinskiu, J. Pabrėža, L. Jucevičium literatūrologai spėja, kad giesmė parašyta 1824 metais. Pirmą kartą „Biruta“ išspausdinta Varšuvos žurnale „Kolumb“ 1828 metais.
Yra žinomos trys giesmės versijos, savo turiniu jos nežymiai skiriasi. Pirmoji pavadinta „Biruta“, vadinama pesimistine, jos tekste atsispindi nusivylimas dėl Palangos atplėšimo nuo žemaičių ir prijungimo prie Kuršo (1819-1827 m.). Šioje versijoje eilėraštis prasideda žodžiais: „Ant krašto marės Palangos miestelėj, / Kurį išplėšė mūsų neprieteliai...“ Antroji versija pavadinta „Dūmojimas seno žemaičio ant kalno Birutos“. Daina istorinė, spėjama redaguota Dionizo Poškos. Trečioji giesmės redakcija atsirado jau po Palangos grąžinimo Žemaitijai 1827 metais. Pats autorius panaikino tapusią neaktualia antrąją kūrinio eilutę, pakeisdamas ją į šviesesnę: „...Kur gyvena mūsų broliai žemaitėliai...“.
Taigi, kol kas „nelegaliam“ Palangos himnui jau greit sukaks 189 metai, tad kreipiuosi į miesto tarybą – būkite savo miesto patriotais, padovanokite mums įteisintą giesmę. Manau, kad turėtų būti priimtas miesto tarybos sprendimas, kuriame būtų nustatytas pasirinktas giesmės tekstas bei nustatytas būtino naudojimo reglamentas (tarkim pakeliant miesto vėliavą, paminint Palangai reikšmingas datas ar šventes).
Netrukus prasidės „Palangos – kultūros sostinės“ renginiai, man žinoma, kad vieno iš renginių programinis pavadinimas yra „Ant krašto marės Palangos miestelėj“, šie žodžiai bus įrašyti ir Palangos šventiniame medalyje. Taigi, geresnės progos visuomenei pristatyti Palangos himną, sulauktume labai negreitai, kultūros fronto kariai turėtų surežisuoti iškilmingą pristatymo ceremoniją. Be to, Kultūros skyriaus specialistai turėtų pasirūpinti himno melodijos užrašymu natomis.
Aš siūlau priimti himno tekstu paties Silvestro Valiūno redaguotą trečiąją versiją.
Šaltinis: Reginos Mikšytės pratarmė rinkiniui „Ant marių krašto“. Vaga, 1976 m.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Daugiabučių renovaciją gerokai pristabdė rangovų paieškos. Smarkiai šoktelėjus medžiagų ir darbų kainoms jau neužtenka anksčiau parengtuose investiciniuose projektuose numatytų pinigų.
Kviečia į susitikimą su aktyvia lietuvybės puoselėtoja
2018 10 11 | Rubrika: Kultūra
Spalio 18 d. (ketvirtadienį) 17 val. Palangos viešojoje bibliotekoje vyks knygos „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji (1918–2018). Politinės asmenybės“ pristatymas ir susitikimas su knygos autore, nenuilstančia mokslininke, aktyvia lietuvybės puoselėtoja prof. Ona Brazauskaite-Voveriene.
„Du broliai“ savininkas: „Gera išorė lemia net septyniasdešimt procentų sėkmės“
Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 05 18 | Rubrika: Miestas
Vaidas Jankauskas – žymus Lietuvos verslininkas, šeimos valdomos bendrovės „Du broliai“ savininkas versle sėkmingai sukasi jau ne vienerius metus ir tikina, jog išlaikyti verslą yra kur kas sunkiau negu jį įkurti. „Kai praeini visą kelią nuo eilinio kareivio iki generolo, geriau supranti žmones. Tiesiog reikia žmones mylėti. Visus – savo...
Palangos „Bočiai“ pasitiko Naujuosius metus šokiu ir daina
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 01 12 | Rubrika: Kultūra
„Jau seniai beskambėjo mūsų daina, jau seniai besėdėjom per visą naktį, jau seniai betylėjom ir buvo gerai, jau seniai taip reikėjo vėl susieiti“, – ši Virgio Stakėno daina, kurią dainavo ne tik ansamblis „Atgaiva“, bet ir visi šeštadienio popietę į kavinę „Luiza“ susirinkę Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“...
Būtingės bažnyčia atšventė 190 metų jubiliejų
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 09 08 | Rubrika: Kultūra
Šeštadienį prie Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios būta neįprasto sujudimo: pro ąžuolo lapais vainikuotas maldos namų duris, praėję pro vartus papuošusį skaičių 190, žengė džiugiai nusiteikę iš Lietuvos ir Latvijos suvažiavę evangelikų liuteronų bendruomenės nariai bei jų svečiai. Tądien ilgiausią amžių skaičiuojanti Palangos savivaldybės teritorijoje...
Šventojiškiai ne tik giedojo, bet ir pamatė Tautišką giesmę
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 13 | Rubrika: Miestas
Ar jums teko ne tik girdėti bei patiems giedoti Tautišką giesmę, bet ir pamatyti, kokiomis spalvomis ji švyti ir į kokį raštą susiaudžia jos žodžiai ir melodija? O štai šventojiškiai, kovo 11-osios pavakare susirinkę švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės, tokią progą turėjo.
Jau metas įteisinti Palangos himną
Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2012 12 27 | Rubrika: Miestas
Beveik prieš 190 metų poetas Silvestras Valiūnas (1769-1831) parašė žinomiausią savo kūrinį –eilėraštį „Biruta“. Patriotinio turinio eilės žaibiškai prigijo liaudyje, spontaniškai susikūrė melodija ir tapo giesme. Kaip himną ją giedojo Peterburgo ir Maskvos universitetų studentai lietuviai.Net didysis Lietuvos kultūros ir lietuvybės...
Palangoje taip pat aidėjo Lietuvos himnas
Rasa GEDVILAITĖ, 2011 07 07 | Rubrika: Miestas
Trečiadienį, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, visi pasaulio lietuviai giedojo Lietuvos himną. Neliko abejingi ir palangiškiai – jie gausiai rinkosi ant Birutės kalno ir susikabinę rankomis giedojo himną. Panašu, jog žmonėms šis šventės akcentas – priimtinas, jausdami ypatingą vienybę žmonės vis dar renkasi pabūti drauge, net ir nebūdami toli nuo savo gimtinės.
Lopšelis-darželis „Žilvinas“ – tautiškų tradicijų puoselėtojas
„Palangos tilto“ informacija, 2009 06 30 | Rubrika: Kultūra
Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ kolektyvas itin didžiulį dėmesį skiria lietuvių tautos tradicijoms puoselėti. Vasaros saulėgrįža, dar vadinama Kupole, - viena gražiausių ir įspūdingiausių švenčių. Tai metas, apgaubtas paslaptimi ir senomis tradicijomis.