Mažiausias, 10,7 procentų, pajamų savarankiškoms funkcijoms finansuoti augimas 2023 metais planuojamas Palangoje

Palangos tiltas, 2022-10-24
Peržiūrėta
2028
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt nuotr.
Delfi.lt nuotr.

2023 metais didėja visoms 60 Lietuvos savivaldybių iš valstybės biudžeto skiriamos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Vertinant procentais didžiausio padidėjimo gali tikėtis Šiauliai, o pagal sumą – Vilnius, rodo „Delfi“ atliktas galiojančio 2022 metų valstybės biudžeto ir Seimui pateikto projekto palyginimas. Tuo metu mažiausias priedas turėtų tekti Pagėgiams.

„Delfi“ palygino dabartines 2022 metų valstybės biudžeto asignavimų eilutes su tuo, kas numatoma Seimui pateiktame projekte. Didžiausius pokyčius galinčių patirti savivaldybių paprašėme komentarų.

Vertinant procentais, mažiausias (10,7 proc.) pajamų savarankiškoms funkcijoms finansuoti augimas planuojamas Palangos mieste. 2023 metais jos turėtų pasiekti 29,8 mln. eurų ir būti 2,9 mln. eurų didesnės nei šiemet.

Palangos miesto savivaldybės administracijos biudžeto skyriaus vedėja Aušra Kedienė sakė, kad toks padidėjimas kol kas tėra prognozės.

„Dabar rengiamame Palangos miesto savivaldybės 2023 metų biudžeto projekte planuojama, jog visos biudžeto pajamos sudarys 31,76 mln. eurų, ir tai bus 4,9 mln. eurų daugiau nei šiais metais.

Teikiant prognozes buvo skaičiuojamos mažesnės nei 2022 metais tam tikros pajamų rūšys: pavyzdžiui, prognozuota mažiau surinkti vietinės rinkliavos, mažiau mokestinių pajamų už verslo liudijimus, mažiau surinkti pajamų, gaunamų realizavus savivaldybės nuosavybės teise turimą turtą. Pastarosios pajamos ženkliai mažėja, nes savivaldybė realizuotino turto beveik nebeturi.

Visos kitos pajamų rūšis 2023 metams prognozuojamos didesnės nei šiemet. Pavyzdžiui, pagal valstybės biudžeto projektą Palangos miesto savivaldybės GPM pajamų pastovioji dalis, palyginti su 2022 m., didėja 15,1 proc. – nuo 15,6 mln. eurų iki 18 mln. eurų – ir yra ketvirtoje vietoje pagal šių pajamų didėjimą po Kauno rajono, Klaipėdos rajono ir Neringos. Bendras visų savivaldybių šių pajamų didėjimas sudaro tik 12,02 proc.

Lyginant visas prognozuojamas pajamas savarankiškoms funkcijoms, išskyrus biudžetinių įstaigų pajamas, vietines rinkliavas ir turto realizavimo pajamas, Palangos miesto savivaldybės pajamos didėja nuo 21,7 mln. eurų iki 25,6 mln. eurų arba 17,8 proc. (ketvirta vieta po Klaipėdos rajono, Kalvarjos ir Kauno rajono). Tuo metu visų savivaldybių pajamų augimas sudaro 15,4 proc.

Savivaldybės pajamų dydį lemia tos savivaldybės gyventojų skaičius, taip pat kiti rodikliai, tokie kaip vietinių kelių ir gatvių ilgis, savivaldybės teritorijos plotas, savivaldybės teritorijos užstatytas plotas, pensinio amžiaus gyventojų skaičius, vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius ir kt.“ – pasakojo A. Kedienė.

Iš ko susideda biudžetas

Lietuvos savivaldybės iš valstybės biudžeto kasmet gauna tam tikrą gyventojų pajamų mokesčio dalį (2023 m. 2,582 mlrd. eurų) ir specialias dotacijas (1,503 mlrd.) eurų

Kaip „Delfi“ paaiškino Finansų ministerijos atstovai, savivaldybės taip pat pačios gauna pajamų iš kitų šaltinių.

„T. y. pajamos iš mokesčių ir kitos savivaldybių administruojamos pajamos (nekilnojamojo turto, žemės, žemės nuomos, pajamos iš verslo liudijimų, dividendai, o taip pat vietinės rinkliavos, biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, aplinkosauginiai mokesčiai). 2023 metais iš viso 527,5 mln. eurų.

Taip pat yra prognozuojamos dotacijos savivaldybių biudžetams, kurias valstybės institucijos ir įstaigos iš joms patvirtintų asignavimų numato skirti savivaldybių vykdomoms funkcijoms. 2023 metais 388,3 mln. eurų“, – nurodė ministerija.

„Prognozuojamos savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškosioms funkcijoms finansuoti 2023 m. sudarys 3,110 mlrd. eurų (palyginti su 2022 metais, jos didėja 16,3 proc., arba 436 mln. eurų), o kartu su dotacijomis iš valstybės biudžeto – 5,001 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 metais, savivaldybių pajamos didėja 12,3 proc., arba 546 mln. eurų“, – rašoma 2023 metų savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte.

Būtent pajamos savarankiškoms funkcijoms yra lyginamos „Delfi“ lentelėje. Šiuo metu palyginti įmanoma tik jas, nes kitos dar nepaskirstytos.

Dar svarbu pastebėti, kad kiekviena savivaldybė savo biudžetą patvirtina jau po sausio 1 dienos ir galutinės jų pajamos bei išlaidos būna aiškios tik tada. Vis dėlto, kaip „Delfi“ pastebėjo Lietuvos savivaldybių asociacija, jų iš valstybės biudžeto gaunama GPM dalis daugeliu atvejų sudaro didžiąją savivaldybės biudžeto dalį, apie 90 proc.

Asociacija dar pastebėjo, kad apie 118 mln. eurų nuo viso padidėjimo yra privalomos išlaidos, skirtos kompensuoti centrinės valdžios priimtus sprendimus, pavyzdžiui, minimalios algos, bazinių dydžių, įvairių atlyginimų koeficientų didinimą.

Džiaugiasi Šiauliai, Klaipėda, Visaginas

Šiaulių miesto savivaldybei 2023 metais numatomas 23 proc. pajamų padidėjimas, nuo 93 mln. iki 115 mln. eurų.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir finansų skyriaus vedėja Vaida Kalasevičienė „Delfi“ sakė, kad taip yra dėl išaugusio GPM (16,2 proc.).

„Taip pat didėja biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas (23,5 proc.), bei vietinės rinkliavos pajamos (34 proc.)“, – sakė ji.

22,7 proc. augimo gali tikėtis Klaipėdos rajono savivaldybė. Projekte numatoma, kad 2023 metais ji gaus 72,5 mln. eurų pajamų, t. y. 13,2 mln. eurų daugiau nei suplanuota šiemet.

„Iš esmės savivaldybei tenkančių pajamų didėjimą lemia padidėjęs gyvenamąją vietą mūsų rajone deklaravusių gyventojų skaičius ir darbo užmokesčio augimas. Pavyzdžiui, 2023 metais prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma – 61,3 mln. eurų, o 2022 metams buvo prognozuota – 48,6 mln. eurų. Planuojamas didėjimas – 12,7 mln. eurų“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Jis pridūrė, kad jau keletą metų stebi gyventojų skaičiaus augimą, kasmet jų paauga po 2–3 tūkst.

„Ne veltui mes mėgstame sakyti, kad Klaipėdos rajonas – geriausia vieta gyventi: puiki geografinė padėtis, mažiausias nedarbas šalyje, atsakingas požiūris į paslaugas gyventojams. Be abejo, gyventojų skaičiaus augimas džiugina, bet tuo pačiu kelia ir iššūkių dėl švietimo, kelių infrastruktūros. Tad augantis biudžetas padeda šias problemas spręsti sparčiau“, – dėstė jis.

19,8 proc. padidėjimo gali tikėtis Visaginas, kur 2023 metams numatyta 4 mln. eurų daugiau, t. y. 24,4 mln. eurų.

„Visagino savivaldybei tenkančių pajamų didėjimą vertiname teigiamai, labai tikimės tos tendencijos ir išliks. Suprantame, kad biudžetas formuojamas vertinant esamą nelengvą situaciją“, – „Delfi“ sakė meras Erlandas Galaguz.

Jis paaiškino, kad Visagino GPM dalis išlaidų struktūroms išlyginti didėja dėl savivaldybės demografinių, socialinių ir kitų rodiklių teigiamo pokyčio bei priimtų Visagino savivaldybės tarybos sprendimų.

Palanga, Alytus ir Pagėgiai dar nenusiminė

Vertinant procentais, mažiausias (10,7 proc.) pajamų savarankiškoms funkcijoms finansuoti augimas planuojamas Palangos mieste. 2023 metais jos turėtų pasiekti 29,8 mln. eurų ir būti 2,9 mln. eurų didesnės nei šiemet.

Remiantis Finansų ministerijos projektu, palyginus, nedidelio paaugimo gali tikėtis Alytaus miestas. Numatoma, kad jis sieks 11,8 proc. arba 5,3 mln. eurų, iki 50,6 mln. eurų.

Meras Nerijus Cesiulis „Delfi“ sakė, kad jam situacija yra keista ir nesuprantama.

„Teigiama, kad yra skaičiuoklės, pagal kurias ir apskaičiuojamas savivaldybei tenkančių pajamų savarankiškoms funkcijoms atlikti didėjimas, bet kaip tai atliekama, detalesnės informacijos neturime. Šiuo metu rengiama užklausa ministerijai, kuria prašome detalesnės informacijos“, – sakė jis.

Vieną mažiausių padidėjimų procentais ir mažiausią vertinant pagal sumą (0,9 mln. eurų) kitais metais turėtų gauti Pagėgiai – iš viso 8,7 mln. eurų. Šios savivaldybės meras ir kiti darbuotojai į „Delfi“ užklausas neatsakė.

Didžiausi ir mažiausi biudžetai

Prieš kitų metų rinkimus įdomu palyginti, į kokių sumų valdymą pretenduoja pradedami skelbti kandidatai į merus.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti 2023 metais turėtų siekti beveik 691 mln. eurų. Antroje vietoje esantis Kauno miestas gali tikėtis dvigubai mažiau – 331 mln. eurų, o trečioje vietoje Klaipėdos miestas – 185 mln. eurų.

Toliau rikiuojasi Šiaulių miestas su 115 mln. eurų, Vilniaus rajonas su 109 mln. eurų, Kauno rajonas su 104 mln. eurų, Panevėžio miestas su 81 mln. eurų, Klaipėdos rajonas su 73 mln. eurų, Mažeikių rajonas su 55 mln. eurų, o dešimtuką užbaigia Marijampolė su 52 mln. eurų.

Iš kitos pusės rikiuojasi Rietavas su mažiausiomis Lietuvoje 7,5 mln. eurų pajamomis. Tada yra Pagėgiai su 8,7 mln. eurų ir Birštonas su 9,3 mln. eurų.

Turi pasiūlymų

Lietuvos savivaldybių asociacija „Delfi“ sakė, kad turint galvoje rekordinę infliaciją, energijos, statybų bei kitų kainų šuolį, biudžete numatytas 238 mln. eurų padidėjimas 60 savivaldybių yra nepakankama suma.

„Išlaidos labai smarkiai didėja ne tik gyventojams ir verslui, jos didėja ir savivaldybėms, tad minėtos sumos, mūsų preliminariais skaičiavimais, nepakaks“, – sakė jie.

Asociacija pateikė kelis esminius savo pasiūlymus Finansų ministerijai.

„Atsižvelgiant į neeilinę infliaciją ir kainų augimą, numatyti tam tikrą lėšų rezervą, skirtą bent iš dalies kompensuoti drastiškai padidėjusias savivaldybių išlaidas.

Išaugus gyventojų poreikiui gauti šildymo išlaidų kompensacijas, numatyti papildomas lėšas socialinei paramai.

Inicijuoti vietos plėtrai skirtos skolinimosi investicijoms priemonės (fondo) sukūrimą – kaip įsipareigota Vyriausybės programoje (Ekonomikos augimas ir skatinimas šiuo metu kaip niekada svarbus, todėl svarbu sukurti tvarų įrankį. Didinti investicijas į viešąjį sektorių siūlo ir Europos Komisija).

Suteikti savivaldybėms didesnį savarankiškumą ir motyvaciją racionaliau naudoti dotacijas švietimo funkcijai, tai yra – numatyti galimybę savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis lėšomis, skirtomis mokinių ugdymo reikmėms finansuoti, jeigu jau yra pasiekti nustatyti funkcijų įgyvendinimo tikslai ir rezultatai.

100 proc. kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas GPM netektis, nulemtas centrinės valdžios sprendimų (pavyzdžiui, kitąmet dėl centrinės valdžios sprendimo didinti NPD, savivaldybės neteks 107 mln. eurų).

Numatyti šimtaprocentinį valstybės deleguotų savivaldybėms funkcijų finansavimą (pavyzdys palyginimui: žemės ūkio funkcija nuo 2009 metų yra finansuojama tik 50 proc., kitas lėšas, būtinas vykdyti šią valstybės deleguotą funkciją, savivaldybės priverstos rasti pačios)“, – dėstoma rašte „Delfi“.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nutraukta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėta civilinė byla dėl keliolikos tūkstančių eurų išieškojimo iš buvusio Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario, tautodailininko Raimundo Puškoriaus.


Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad šiemet keliams būtų skirta 543,2 mln. eurų. Be to, 2023 ir 2024 metais preliminariai numatyta skirti po 522 mln. eurų.


Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ 2022 metais Lietuvoje ir užsienyje numatė 77 mln. eurų dydžio investicijas, rašoma pranešime spaudai. Dar numatyta 2 mln. eurų Palangoje, kur numatyta pradėti viešbučio paskirties su SPA projektą. 


Rudeniu Palangoje besimėgaujantys poilsiautojai išlaidų turės mažiau – nuo ketvirtadienio už automobilių stovėjimą mokėti nereikės. Tačiau kurortas suspėjo pasipelnyti. Kas vasarą nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 dienos už mašinų stovėjimą gaunamos pajamos Palangoje geriausiai informuoja apie kurortą aplankančius poilsiautojų srautus. Praėjusiais metais per 4 mėnesių vasaros sezoną kurortas...


Prabangius motociklus pardavinėjusių dviejų Palangos įmonių atstovai kaltinami išvengę per 60 tūkst. eurų mokesčių ir pasisavinę ketvirtį milijono eurų. Vienas įtariamųjų yra Šventosios verslininkas, Palangos miesto Tarybos narys Vaidas Šimaitis. Tačiau jis kaltinimus „Palangos tiltui" vadina „nesąmone."


119 tūkst. 520 eurų per metus, arba 9 tūkst. 960 eurų per mėnesį – tiek pinigų už buvusios sovietmečio nomenklatūros vilos „Auska“ nuomą norėtų gauti pernai lapkritį iš Turto banko savo nuosavybėn ją nusprendusi perimti Palangos miesto savivaldybė. Vakar posėdžiavusi kurorto Savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti šį turtą viešojo konkurso...


Kaip Palangos miesto savivaldybė atrodė šiais metais žvelgiant mokesčių surinkimo prievaizdo, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akimis? Kiek verslo liudijimų ir kokiai veiklai palangiškiai buvo šiemet išsiėmę? Kaip Palangoje surenkami labiausiai valstybės biudžetą papildantys gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai (GPM ir PVM)? „Palangos...


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Palangos Senosios gimnazijos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė, turint omeny, kad pedagogai nuolat verkšlena dėl mažų atlyginimų. Mokytoja-politikė nurodė VMI, kad pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė buvo 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų.


Šiemet Palangos muzikinis fontanas „surinko“ 3 650 eurų pajamų, pernai – 3 432 eurus, užpernai – 4773 eurus. Kaip „Palangos tiltui“ sakė Gediminas Valinevičius, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius, daugiausiai muzikinio fontano melodijų užsakoma liepos mėnesį, tačiau komunalinio įmonė neturi duomenų, kokios melodijos yra...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius