Ką suradome,tą ir paliksime
Jau ketvirtas pavasaris, kai mamos dovanotą gėlę – pelargoniją – išnešu į lauką. Noriu, kad ši paaugtų, sustiprėtų, pasilepintų saulės spinduliuose. Pelargonija – ne tik gražius žiedus užauginantis augalas.Jis – mano draugas, –mamos nebėra (iškeliavo į savo kalnelį), o pelargonija gyvenamano namuose...
Misija – būti mama
Motinos diena visame pasaulyje minima skirtingu laiku. Lietuvoje ji švenčiama nuo 1928 m. pirmąjį gegužės sekmadienį.Kartu su lietuvaičiais Motinos dieną mini vengrai,portugalai, ispanai, Pietų Afrikos gyventojai ir rumunai.
Kiekviena tauta turi savą istoriją.Moters – motinos įvaizdis. Ji susijusi suišskirtinėmisvienosar kitos šalies istoriškai susiklosčiusiomis aplinkybėmis: švietimu, kultūra, ekonomika, morale.
Būti mama – garbė ir atsakomybė. Motina –kaip Žemė: vientisa, nedaloma, svarbi visiems ir atskirai kiekvienam iš mūsų.Kokius vaisius ji užaugina, tuo ir džiaugiasi.
Pamenu,mano anyta, žinodama,kad jos liga sunki ir nepagydoma, susiruošusi į ligoninę pasiėmėtik savo trijų sūnų nuotraukas,kurias įsidėjo į maldaknygę, daugiau nieko...Motinos meilę priimame kaip kasdieninę duoną. Galvojame,jog ji niekada nesibaigs. Gyvenimas diktuoja savo sąlygas, o laiko ratas,kaskart atsinaujinęs,nepaliaujamai juda į priekį.Gaila,kad besisukdami šiame kosminiu greičiu lekiančiame laiveatsikvošime tada,kai ant palangės pražysta kažkada mamos padovanota gėlė...
Šeima – medžio šaknys ir šakos
Besidalindama savo nostalgiškais prisiminimais, gavau nuo savo draugės, gyvenančios Anglijoje, elektroninį laišką. Šis laiškas sugrąžino mane į realybę.Ji rašė: „Šeima – tai mūsų šaknys. Iš jų mes išaugome. Ir ne tik tėvai,seneliai, bet ir proseneliai,propropro… seneliai. Mes turime jų genus (faktinis įrodymas – ligų paveldimumas siekia septynias kartas), mes esame jų nemirtingumas, o mūsų vaikaiyra mūsų nemirtingumas(ne kiekvienam duotas nemirtingumas, nekiekvienam duoti Vaikai). Negalime teigti, kad tai yra biologinis nemirtingumas,nes ir talentai ir charakterio savybės irgi kažkiek persiduoda iš kartos į kartą.Todėl ŠEIMA, kurioje gimėme, yra tai,kas jau buvo šimtmečiais iki mums gimstant joje. Tai – tarsi medis: su gilios praeities ir dabarties(praeityje – proproproseneliai, dabartyje – dar gyvi seneliai, tėvai) šaknimis ir su artimesnėmis ar tolimesnėmis šakomis (broliais, seserimis,pusbroliais,pusseserėmis,tetomis, dėdėmis).Ir kiekviena giminė stengiasi saugoti savo medį (sąlyginai vadinkim – medžiu) ir visas jo šakeles, nes nukirtus bet kurią šakelę, visas medis daugiau ar mažiau kraujuoja,kenčia. O ar šakelė gali gyventi be medžio? Gali,jei pati išleidi tokias šaknis, kad jokios audros jai nebaisios. Bet kol išleidžia tokias tvirtas šaknis pati– vėtros ją gerokai aplaužo (jei visai nesulaužo). Bet net išleidusi savas šaknis, šakelė lieka būtent to medžio dalis.Išuosio šakelės išaugs uosio medis,iš obels šakelės–obels medis (tegul ir sulaukėjusios obels su kitokiais obuoliukais,bet obels).
Paradoksas tame,kad šakelė pati pradės tos pačios rūšies naują medį kada nors tapdama to medžio gilia šaknimi. Panašu į filosofiją? Gal,bet tai tikra,tai egzistuoja nepriklausomai nuo to, norim mes to ar ne –tiesiog taip radom,taip ir paliksim”.
P.S.
Parašiusi šias eilutes, nutariau palaistyti gėles („gėlių batus“), kuriuos prieš keletą dienų pasodinau kartu su savo anūkėmis. Nepamiršau ir pelargonijos. Kaip galėčiau, juk ji pražysta per Motinos dieną!
Irena VALUŽĖ
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Palangos kultūros centro mišraus kamerinio choro įkūrėjas Edmundas Jucevičius: „Daugelio dabartinių dainininkų net nepažinojau. Kažkaip vieni kitus suradome ir susišaukėme“
"Palangos tilto" informacija, 2025 10 21 | Rubrika: Miestas
„Bepigu planuoti visas veiklas, kai aplink tave – nuostabių žmonių būrys... Juk vienas nieko nenuveiktum“, – „Palangos tiltui“ sakė Palangos kultūros centro mišraus kamerinio choro įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas Edmundas Jucevičius.
Prekyba čeburekais pliažuose klesti: kontrolės praktiškai neliko
2022 07 25 | Rubrika: Kriminalai
Ankstesniais metais iš Palangos pliažų vaikyti čeburekų pardavinėtojai šiemet po pajūrio smėlį klampoja beveik nekliudomi.
Daugiausiai nedirbančio jaunimo Kaune – 17,7 procento, Druskininkuose, Palangoje ir Vilniuje – po 16,3 procento
"Delfi", 2021 05 30 | Rubrika: Miestas
Lietuvoje mažėja dirbančio jaunimo, tačiau mažėja ir sezoninio darbo pasiūlymų. Taip teigia Užimtumo tarnyba (UT), kurios duomenimis, klientų struktūroje šį kovą labiausiai – 5,9 tūkst. sumažėjo jaunimo iki 29 metų. Daugiausiai nedirbančio jaunimo Kaune – 17,7 procento, Druskininkuose, Palangoje ir Vilniuje – po 16,3 procento.
Queen Show su Jeronimu Miliumi
2019 12 31 | Rubrika: Ką ir kur veikti Palangoje
Ką suradome,tą ir paliksime
2018 05 10 | Rubrika: Nuomonės
Jau ketvirtas pavasaris, kai mamos dovanotą gėlę – pelargoniją – išnešu į lauką. Noriu, kad ši paaugtų, sustiprėtų, pasilepintų saulės spinduliuose. Pelargonija – ne tik gražius žiedus užauginantis augalas.Jis – mano draugas, –mamos nebėra (iškeliavo į savo kalnelį), o pelargonija gyvenamano namuose...
Dainius Kepenis: sveikos gyvensenos mokosi vis daugiau žmonių
2015 10 08 | Rubrika: Sveikata
Paskutiniais metais vėl pastebimas vis didesnis domėjimasis sveika gyvensena, žmonės tampa sąmoningesni, ieško informacijos, mokosi, šviečiasi, imasi sveikatingumo praktikų. Galima sakyti, sveika gyvensena dalyje visuomenės tampa gera mada. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva Seimas 2013 metus buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Nevyriausybiniame sektoriuje kilusi nauja...
Link šimtojo jubiliejaus artėjančio senolio jaunystės paslaptis – meilė paukščiams
2014 09 11 | Rubrika: Nuomonės
Palangoje, ramioje Žemaitės gatvelėje, savo rankomis pastatytame name gyvena 97-erių sulaukęs Jurgis Kuzmickas. Jis – seniausias Lietuvos balandžių augintojas. Į klausimą, kaip sulaukus tokio garbingo amžiaus išlikti tokiu jaunu, senolis, primerkęs savo žydras akis pakelia jas į dangų ir juokdamasis sako: „Ką žinosi, gal suradome eleksyrą amžinai...
Ar miesto centre turi augti piktžolės? 4
B. ADOMAITIS, 2013 08 19 | Rubrika: Skundų dėžutė
Už išgriuvusios „Vyturio“ sanatorijos tvoros yra privatus žemės sklypas, kurio žolė jau nepjauta du metus ir vešliai bujoja piktžolės. O greta – 0,45 ha valdiškos žemės plotas, kur žolė nepjauta nuo tarybinių laikų, sklypas apleistas krūmokšniais, želia avietės bei gervuogės.
Iš Vyriausybės Palangos valdžia kurorte kaulys pinigų ir įtikinės keisti įstatymus
Linas JEGELEVIČIUS, 2011 06 27 | Rubrika: Miestas
Savivaldybės meras Š. Vaitkus, administracijos direktorė A. Kilijonienė ir skyrių vedėjai praleido ne vieną vakarą kurpdami galimą darbotvarkę liepos 12-ąją Palangoje įvyksiančiam Vyriausybės išvažiuojamajam posėdžiui kurorto klausimams spręsti. Miesto valdžia patvirtino 16 klausimų, kuriuos norėtų svarstyti kartu su šalies ministrų kabinetu. Tiesa, jų gali sumažėti, jei premjeras ir...
