Kad paukščiai sulauktų pavasario

Lidija Umbrasienė, 2011-01-16
Peržiūrėta
3037
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Seniai nebuvo tokios žiemos kaip šiųmetė. Jau gruodį atšalo, prisnigo. Kasdien storėjo sniego patalai. Net senieji pajūrio gyventojai neatmena tokios žiemos, kad gruodyje žemę dengtų 50 – 60 cm sniego danga. Per Tris karalius vėjas skrabeno ledu padengtas plikų medžių šakeles. Žiema – sunkus išbandymas mūsų sparnuočiams. Trumpos, tamsios dienos ir ilgos, šaltos naktys, maisto stoka. Daugelis mūsų paukščių ir iš šiaurės atskridusių svečių pasitraukia į miestus, gyvenvietes, kur tikisi lengviau susirasti maisto.

 

Laimingi paukščiai, radę pilnas lesyklėles. Pasmeigtą obuolį, taukus ar pakabintus lašinukus medyje, balkone ant palangės suranda zylės, geniai, varnėnai ir juodieji strazdai. Į lesyklėles neskrenda žiemojantys kikiliai, startos, liepsnelės, sniegenos. Joms reikia ant žemės padėtos faneros lakšto paberti sėklas bei grūdus. Paprasčiausios lesyklėlės - namelio formos, su stogeliu ir borteliais apačioje, kad vėjas lesalo nenupūstų. Dar lengviau pasigaminti paukščių valgyklėlę iš pieno ar sulčių pakuočių, iškirpus jose 4-6 cm dydžio angas. Pagrindinė taisyklė įrengus lesyklą – paukščius lesinti kasdien, be išeiginių dienų. Sparnuočiai, pripratę prie savo valgyklos, visą dieną lauks maisto ir jo nesulaukę, sušalę gali žūti. Lesalas paukščiams – energijos šaltinis. Jiems netinka sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs maistas. Medžiotojai nuluptą šerno kailį užkasa į žemę. O kodėl jo nepakabinus sode, medyje ar prie ūkinio pastato sienos? Zylės švariai nules nuo odos riebalus ir šio maisto joms užteks ilgam. Rąžės upėje žiemoja apie 300 didžiųjų ančių. Šiems neišrankiems maistui paukščiams tinka batono trupiniai, įvairūs grūdai, virtų daržovių lupenos, virtos bulvės. Deja, pastebėjome prie pėsčiųjų tiltelio iškratytas antims supelijusios, net pažaliavusios duonos plutas, citrusinių vaisių ir bananų žieves, juodos ruginės duonos. Šis maistas antelėms netinka. Peržiemojusios jos sugrįš į parko tvenkinius, vedžiosis pūkuotų ančiukų vadas, linksmai kvaksės ir džiugins lankytojus.

Išgyvenę šią sunkią žiemą, gręsiant baltajam badui, paukščiai atsidėkos pavasarį savo giesmelėm, naikindami sodų, daržų kenkėjus, o palangėje į lesyklėlę stebėdami atskrendančius paukščius, jausime estetinį pasigėrėjimą jų elgsena, rūšių įvairove, lyg kasdien matysime gyvąjį televizorių.

 

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

LNK žinios praneša, kad kai kuriuos kurortininkus pilni žmonių paplūdimiai Palangoje stebina. „Matote, kaip visiems smagu. Žmonės nenori išvažiuoti, kiek daug jų yra pliaže. 


Kiekviena žiema – rimtas išbandymas Lietuvos pajūrio krantams. Atšiaurios oro sąlygos kone kiekvieną žiemą padaro didžiulės žalos. 


„Sidabrinės gervės naktys“ tęsia kelionę per Lietuvą ir šią vasarą aplankys dar 8 miestus. 


Didžioji pavasario šventė – šv. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, o vienas iš reikšmingiausių šios šventės simbolių – kiaušinis, simbolizuojantis gyvybės atsiradimą. Šv. Velykoms skirti renginiai kurorte jau prasidėjo ir tęsis iki pat Prisikėlimo šventės. Kokie yra nauji šių metų šv. Velykų švenčių akcentai? 


Šių metų žiemą viena po kitos praūžusios keturios stiprios audros iš paplūdimių nuplovė tris kartus daugiau smėlio nei prieš 17 metų siautusi audra „Ervinas“ ar 2015 metais vykęs „Feliksas“, sako mokslininkai, o ypatingai nukentėjo Kuršių nerija.


Ugniagesiai gelbėtojai per praėjusią parą 173 kartus vyko šalinti stipraus vėjo sukeltų padarinių, daugiausiai – Klaipėdos regione.


Sinoptikai prognozuoja, kad ketvirtadienį, sausio 20 d., ryte sustiprės vakarų, šiaurės-vakarų vėjas. Vėjo gūsiai 9 val. ryto sieks iki 20-22 m/s, o vakare ir naktį sustiprės iki 26 m/s.


Iš įvairių Lietuvos kampelių į Palangą suplūdusiems jaunuoliams, trokštantiems šiek tiek užsidirbti laikinoje šalies vasaros sostinėje, stovėjimas už prekystalio ar pedalų mynimas ne vienam tapo rimtu išbandymu. Sezoninis darbas nepatyrusius darbuotojus vargino ne tik fiziškai – teko išklausyti ir nepatenkintų Palangos svečių bambėjimus...


Mes, „greitabėgiai“ moderniųjų laikų žmonės, lyg pasakas ar seniai pamirštą stebuklą atrandame Palangos – Šventosios – Latvijos apylinkėse aptiktus ideliai civilizacijos nepaliestus kampelius, kur viskas, o viskas – tikra, kaip dangus su debesų laivynais, smėlio karalijos, kur gyvenimas yra milijonus metų toks, kurį tu, aš, mes bejėgiai...


Kad paukščiai sulauktų pavasario

Lidija Umbrasienė, 2011 01 16 | Rubrika: Miestas

Seniai nebuvo tokios žiemos kaip šiųmetė. Jau gruodį atšalo, prisnigo. Kasdien storėjo sniego patalai. Net senieji pajūrio gyventojai neatmena tokios žiemos, kad gruodyje žemę dengtų 50 – 60 cm sniego danga. Per Tris karalius vėjas skrabeno ledu padengtas plikų medžių šakeles. Žiema – sunkus išbandymas mūsų sparnuočiams. Trumpos, tamsios dienos ir ilgos, šaltos naktys, maisto stoka....


Renginių kalendorius