Kai kitus ūkio reikalai vargina, palangiškiui jų gausa – nė kiek nebaisi

Rasa GEDVILAITĖ, 2017-11-09
Peržiūrėta
917
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Kazimieras Galinauskis mėgaujasi savo darbu, tai – jo „arkliukas“.
V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Kazimieras Galinauskis mėgaujasi savo darbu, tai – jo „arkliukas“.

Kruopštus, atsakingai vykdantis prisiimtas užduotis, nebijantis iššūkių Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Kazimieras Galinauskis atskleidė, jog tokio pobūdžio darbą jis pamėgęs iškart, tad į jį visiškai pasinėrė ir jei viskas gerai, planuoja jį dirbti, kol prireiks išeiti užtarnauto poilsio, nors jis dar gerokai toli. K. Galinauskis tapo dar vienu mūsų rubrikos „Palangos bitutė“ herojumi.

Darbovietė, kurioje dirba ilgiausiai
Kaip papasakojo Kazimieras, V. Jurgučio mokykloje jis pradėjo dirbti nuo 2004-ųjų, tačiau prieš tai darbinės patirties sėmėsi kitoje mokykloje – Smilčių pradinėje, kurios jau kuris laikas nebėra. Prieš imdamasis šių darbų save realizavo dar kitokioje srityje. Visgi darbas mokykloje jam palikęs įspūdį – jam patikę čia dirbti, tad apie kitokią veiklą nė nebegalvoja.
„Tai – darbovietė, kurioje dirbu ilgiausiai. Anksčiau, kai buvau jaunesnis, norėjosi save išbandyti, ieškojau kur geriau. Ilgiau kaip penkerius metus niekur neišdirbdavau“, – prisipažino pašnekovas.
K. Galinauskis papasakojo, jog nebijodavo jis keisti ir darbo srities. Pirmiausia išbandė save statybose, ten daug ko naudingo išmoko. Kai atsidarė Smilčių pradinė mokykla, atsirado nauja darbo vieta, tad Kazimieras buvo pakviestas darbo pokalbiui, o atitikęs keliamus reikalavimus, ėmė rūpintis mokyklos ūkiniais reikalais.
Tad, galima sakyti, palangiškis save atrado būtent šioje jau buvusioje mokykloje – toks darbas jam patiko.
„Tuo metu jau buvau pribrendęs pokyčiams. Statybininko duona nebuvo labai lengvai uždirbama, teko itin sunkiai dirbti. Tad ėmiau ieškoti kitokio darbo, kaip tikėjausi, ramesnio. Tad į mokyklą ir patraukiau. Žinoma, ramybės pradžioje tikrai nebuvo. Labai sunku buvo viską perprasti, išmokti, kaip ką atlikti, bet palaipsniui „įsikabinau“, tad ir darbuojuosi iki šiol“, – apie darbinę veiklą su šypsena kalbėjo Kazimieras.
Pasiteiravus, jog tikriausiai jis jau nebeįsivaizduoja savęs kitoje vietoje, pašnekovas prisipažino, jog darbas jam patinka, o ir kažko naujo išmokti jau nebebūtų taip lengva. Bet tai, pabendravus su Kazimieru, tikėtina, nebūtų kliūtis.

Nežinoma veikla – tikriausias iššūkis
Palangiškis neslėpė, jog imtis naujos veiklos – tai tikrų tikriausias iššūkis. Jis jo nepabijojo ir drąsiai nėrė į veiklą, apie kurią dar tuomet nieko neišmanė.
„Kai supranti visą sistemą, tuomet pasidaro lengviau. Bet pradžioj vyksta tik susipažinimas“, – sakė K. Galinauskis.
Smilčių pradinė mokykla sunkiai palyginama su dabartine Kazimiero darboviete – kur kas didesne V. Jurgučio pagrindine mokykla.
„Pradinė mokyklėlė buvo maža, tad ir darbų mažiau, lengviau viską aprėpti. Tačiau įgyta patirtis man suteikė galimybę gauti darbą čia“, – apie pokyčius perėjus iš vienos mokyklos į kitą pasakojo pokalbininkas. Beje, Smilčių pradinėje mokykloje Kazimieras dirbo ketverius metus, o po jos iškart ėmė darbuotis V. Jurgučio mokykloje.
Mokykloje daugiausiai darbų, pasak pašnekovo, atsiranda prieš prasidedant naujiesiems mokslo metams ir artėjant šventėms, tuomet visiems visko prireikia vienu metu.
„Itin apsunkina popierių pildymas – viešieji pirkimai. Jie iš tikrųjų gerai, bet kai jau prasideda didesni pirkimai, o ne smulkieji, kiekvieną nupirktą pieštuką reikia aprašyti“, – pastebėjimą išsakė pavaduotojas ūkio reikalams.
Maloniausi darbai palangiškiui būna susiję su statybomis, tai – jo „arkliukas“, tad su malonumu jis buvo pasinėręs ir į mokyklos renovacijos, vykusios prieš keletą metų, darbus.
Tai, kad K. Galinauskis vertas būti pastebėtas dėl savo kruopštumo, puikiai atliekamo darbo, patvirtino ir mokyklos direktorė Laimutė Benetienė. Būtent ji ir rekomendavo pakalbinti savo pavaduotoją ūkio reikalams.

Atkaklus draugas padėjo pasirinkti
Pastebėjus, jog Kazimieras tikriausiai iš prigimties yra labai ūkiškas, jis tai patvirtino. „Tikrai taip. Aš išties labai daug kuo domiuosi. Mano išsilavinimas yra statybininkas technikas, baigiau politechnikumą. Tos žinios, kurias gavau mokydamasis, man labai padėjo darbą organizuoti, sąmatas sudarinėti, skaičiuoti. Vienu žodžiu, ruoštis tam pačiam darbui, procesui jau mokėjau. Po to jau beliko išmokti naujų atradimų, naujų pokyčių. Sakykim, vis tiek tos sąmatos visur iš principo vienodos, mokykloje gal kiek skiriasi, kaip pavyzdžiui, programų sąmatas sudaryti. Tačiau iš esmės mano įgytos žinios labai man pagelbėjo“, – atviravo K. Galinauskis.
Pašnekovas patvirtino, jog tai patvirtina, jog bet kokios įgytos žinios ne tik gali praversti ateityje, bet ir praverčia, tad nereiktų numoti į tai ranka, kaip kad dažnas jaunuolis padaro.
Tiesa, Kazimieras atskleidė, jog kol dar mokėsi mokykloje, nė negalvojęs stoti į technikumą. Tačiau itin atkaklus buvo jo draugas, paskatinęs stoti kartu su juo. Abu puikiai mokėsi, kartu krimto mokslus, o ir dabar abu gyvena Palangoje.
„Jis man sako: jeigu mes įstosime į technikumą, per tuos ketverius metus įgausime specialybę. Išėję jau galėsime kažką dirbti. O pabaigę vienuolika klasių mokykloje neturėsim dar jokios specialybės. Nu ką, aš ir pasidaviau įkalbinėjimams, sutikau. Bet turiu pasakyti, kad nei karto dėl tokio sprendimo nesigailėjau“, – šypsojosi K. Galinauskis.

Abu – mokykloje, bet ne toje pačioje
Kazimieras, kaip paaiškėjo nėra „grynas“ palangiškis, jis čia atsikėlė gyventi iš Kretingos. Bet kadangi Kretinga – visai pašonėje, tai jam Palanga niekada nebuvo svetima.
Būtent čia susipažino dar tuomet tik su būsimąja savo žmona, čia jiedu ir ėmė kurti bendrą savo gyvenimą.
„Pradėjom namą statytis ir įsikūrėm čia – Palangoje. Palanga niekada nebuvo svetimas kraštas. Atvažiuodavau dažnai ir su draugais, ir vienas. O kai jaunesnis buvau, labai norėjau gyventi dideliame mieste, kur daug žmonių, daug judėjimo, daug veiksmo. Taip nulėmė likimas, jog viskas įvyko priešingai – apsigyvenome nedideliame mieste. Bet aš labai laukiu kasmet vasaros, man taip patinka, kai visur šurmuliuoja, atvyksta draugai, su kuriais būtent atostogų metu ir susitinkam, labai smagu“, – prisipažino Kazimieras.
Kazimieras su savo antrąja puse abu dirba mokykloje, bet ne toje pačioje. Kazimiero žmona Jūratė dirba Palangos senojoje gimnazijoje mokytoja. Pašnekovas pasvarstė, kad tai – gal tik į gerą. „Žinoma, net dirbdami toje pačioje įstaigoje nesusitiktume taip dažnai, kadangi mano žmona dirba mokytoja, aš – kitoje srityje, tačiau visokių darbinių niuansų gali būti, mes to išvengiame, nemaišome darbo su asmeniniu gyvenimu. Tą stengiamės daryti ir dabar, grįžę namo nekalbam apie darbą, darbus reikia palikti nuošaly, grįžus namo. Namai yra namai. Na, nebent kas labai svarbaus būtų nutikę“, – papasakojo Kazimieras.

Pasyvios atostogos – mažiau įdomios
Kadangi prakalbom apie poilsį, įdomu, kaip Galinauskių šeima atostogauja? Pašnekovas papasakojo, jog jiems su žmona labai patinka keliauti, pamatyti naujų vietų. Tad niekada neatsisako galimybės pakeliauti, kai, pavyzdžiui, žmonos darbovietė – Palangos senoji gimnazija – organizuoja kokią išvyką.
„O pastaruoju metu patys su žmona leidomės į keliones po Lietuvą, aplankome įvairius dvarus. Mums tai – nauji atradimai. Labai sutinku su tuo, kai sakoma, jog toli keliauti nereikia, užtenka mūsų šalies – kiek čia visko nesame matę. Tikrai taip. Sugrįžtame iš kelionių pavargę, bet tuo pačiu ir pailsėję, pasisėmę naujų įspūdžių, o po to ir gyvename tais įspūdžiais“, – prisipažino K. Galinauskis.
Pasyvus poilsis, pašnekovas atskleidė, jam ne itin patinka, labiau tuo mėgautis moka žmona Jūratė. „Išsimaudžiau, nudžiuvau ir viskas, nebeįdomu. Nesakau, kad nemėgstu pasilepinti saule, bet labai ilgai išgulėti negalėčiau. Kai tik oras leidžia, mes su žmona pasičiumpam dviračius ir lekiam kur į nuošalesnius pliažus, neatsisakom tokio malonumo. Nemėgstam poilsiautojų pamėgtų vietų, kur susirenka jų itin daug“, – vasara atgijo atminty.
Nors keliauti palangiškiui patinka, visgi jis atskleidė, jog jam patinka leisti laiką ir namie, kur nuolat esama įvairiausių veiklų – ūkiškam vyrui niekada nestinga darbo. „Namo, kambarių remontai – mano gyvenimo būdas. Kiekvienais metais kas nors būna pas mus remontuojama“, – šypsojosi V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Remontuoti būstą ar patalpas gali tekti gan dažnai. Tačiau kas kiek laiko remontuoti – normalu, o kas kiek – per retai ar per dažnai? Aišku, vienareikšmiško atsakymo niekur tikrai nerasime, bet galime pasvarstyti apie tai, kokios tendencijos pasaulyje ir mūsų šalyje yra dažniausios bei kaip remontuoti būtų teisingiausia. Taigi, kas kiek laiko rekomenduojama atlikti remontą?


Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę ir įvertino Klaipėdos, Palangos miestų ir Neringos savivaldybių veiklą finansuojant kultūros ir meno projektus bei kitus tokio pobūdžio renginius. STT vertinimu, projektų finansavimo dydžio nustatymo procedūros nėra aiškiai reglamentuotos. Taip pat galimas korupcijos rizikas didina tai, kad projektų partneriams ir subrangovams...


Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“,  –  sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.


Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.


Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų.


Kruopštus, atsakingai vykdantis prisiimtas užduotis, nebijantis iššūkių Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Kazimieras Galinauskis atskleidė, jog tokio pobūdžio darbą jis pamėgęs iškart, tad į jį visiškai pasinėrė ir jei viskas gerai, planuoja jį dirbti, kol prireiks išeiti užtarnauto poilsio, nors jis...


Prieš 4 metus puikius sportininkus – Edvardą Narbutą, Viktorą Gečą, Mindaugą Kesminą ir dar per 140 jaunuolių Palangos senojoje gimnazijoje matėme nedrąsiai pradedančius „gimnazisto karjerą“. O praėjusią savaitę Palangos senosios gimnazijos abiturientams – 2012 metų pirmokams – sportinės sirenos priminė, jog tuoj prasidės abitūros egzaminų tiesioji. Jau 24...


Praėjusį šeštadienį tarp J. Basanavičiaus gatvę užpildžiusių pačių įvairiausių stalų – „Palangos stalo 2013“ šventės dalyvių – prie jo besibūriuojančių žmonių, daugumą kurių sudarė jaunimas, gausa stebino Palangos jaunimo stalas. Tai įvertino ne tik šventės svečiai, bet ir autoritetinga komisija, būtent jungtinį jaunimo stalą paskelbusi...


Rytoj minėsim Tarptautinę teatro dieną, visuomet labiausiai laukiamą meno mėgėjų. Tądien dažnai žiūrovus aktoriai pamalonina savo kuriamais spektakliais, premjeromis. Šiemet savo jubiliejaus sulaukė ir lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ susikūrusi teatro grupė „Tukas“. Penkiolikmetis „Tukas“ vienija septynias entuziastingas pedagoges, drauge į veiklą įtraukiančias ir mažuosius savo...


Palangos miesto mokyklos-darželio „Pasaka“, įsikūrusio Saulėtekio take, darbuotojai kreipėsi į miesto merą Vytautą Stalmoką prašydami ištirti šios ugdymo įstaigos buvusių ir esamų vadovų veiksmus. Kolektyvas įtaria, jog pernai spalį paskirta naujoji „Pasakos“ direktorė Laima Zubienė, kurios kandidatūrą patvirtino miesto Taryba, pažeidžia įstatymus, skirdama administracijos darbuotojams...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius