Kas yra Vasario 16-oji? Valstybė ir nepriklausomybė suvokiama per laiką

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013-02-14
Peržiūrėta
2494
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kas yra Vasario 16-oji? Valstybė ir nepriklausomybė suvokiama per laiką

„Kiekvienas vaikas, kiekvienas jaunuolis skirtingai suvokia, kas yra valstybė, nepriklausomybė, kokią reikšmę Lietuvai turi Vasario 16-oji. Ir pats suvokimas ateina per laiką. Tik nereikia pykti ant vaikų, kad jie visa tai – ir pačią šventę – suvokia ir mato kitaip nei mes“, – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse sakė Palangos mokyklose dirbantys istorijos mokytojai.

Suvokia kiekvienas skirtingai
„Nėra sunku moksleiviams aiškinti, kas yra Lietuvos valstybė ir ką jai reiškia 1918 metais vasario 16-ąją priimtas Lietuvos nepriklausomybės aktas, tačiau kaip jie tai suvokia – kitas klausimas, – sakė Senosios gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Ilona Pociuvienė. – Ir negalima suabsoliutinti visų mokinių: vieni priima šį svarbų istorijos faktą vienaip, kiti – kitaip. Vieni suvokia jo reikšmę greičiau, kiti vėliau“.
Su vyresniaisiais moksleiviais dirbanti mokytoja paminėjo, jog bene daugiausiai suvokiama, kas yra valstybė, jos nepriklausomybė, devintojoje klasėje dėstomose pilietiškumo pamokose. Jų metu su mokiniais diskutuojama apie visą valstybės tapsmo laikotarpį, apie jos praeitį ir istorijos kelią, apie tai, ką reiškia Lietuva, valstybė, nepriklausomybė, kuo kiekvienas gali prisidėti prie jos kūrimo ir kaip pasireiškia meilė ir pagarba savo valstybei.
Pasak mokytojos, moksleivių pamąstymai šiomis temomis būna itin įdomūs: tiek žodžiu išsakomi, tiek rašiniuose surašyti.

Kas yra pilietiškumas?
„Mes jau antri metai su devintokais rašome rašinius „Ką man reiškia pilietiškumas“. Labai patiko dabartinių dešimtokų pernai išdėstytos mintys apie meilę ir pagarbą tėvynei, apie tai, kas yra pilietiškumas ir ką reiškia būti tikru piliečiu. Kai kurie moksleiviai rašė, jog nebūtina tapti itin žymiu žmogumi ar kopti į valdžios olimpą. Ginti savo valstybės garbę galima ir atstovaujant, pavyzdžiui, mokyklos sporto komandai. Galima tiesiog elgtis taip, kad nepadarytum gėdos savo šaliai, jei išvažiuoji į užsienį“, – pasakojo I. Pociuvienė.
Mokytoja minėjo, jog savo rašiniuose moksleiviai svarstantys ir emigracijos problemą. Vieni labai smerkia išvažiuojančius ir mano, jog tai esą nepilietiška, kiti gi bando suprasti emigruojančius ir teigia, jog jeigu šie nepamiršta savo šaknų, savo kalbos, tai tokiu būdo parodo meilę ir pagarbą savo gimtai šaliai.
„Kai kurie, žinoma, rašo vadovėlių kalba: reikia augti, siekti žinių, dalyvauti valstybės valdyme. Kiti teigia, kad užtenka būti tiesiog geru ir sąžiningu žmogumi, kad būtum ir geras pilietis“, – prisiminė mokytoja.

Ne visi datas žino...
Tačiau pasitaiko ir kuriozų. Nelabai seniai dvyliktokai laikė bandomąjį istorijos egzaminą. Vienas iš testo klausimų buvo „Kada atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė“. Kaip ir visuose testuose, buvo pateikta keletas datų. Ir atsirado tokių gimnazistų, kurie pasirinko atsakymą 1990 metų vasario 16 dieną.
„Regis, visiems dėstai vienodai, visiems suteiki tas pačias žinias. Ir tiesiog apstulbsti, kad esama tokių, kurie net šitokios datos neįsimena“, – neslėpė nuostabos ir nusivylimo mokytoja.
Tačiau, pasak I. Pociuvienės, vis dėlto didžiąja dalimi jaunimo galima pasidžiaugti: auga išties puiki karta, suvokianti, kas yra Lietuvos valstybė ir ką jos istorijai reiškia Vasario 16-oji.

Suvokimas ateina per laiką
Moksleiviams nuo penktų iki pat dvyliktų klasių istoriją dėstanti Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos ir Kartenos vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė Aušra Liustrovienė sako, jog didžiųjų valstybei svarbių datų reikšmę mokiniai supranta per laiką, augdami ir permąstydami šalies istorijos žingsnius, išmokdami įsigilinti į istorinį kontekstą ir jį suvokti.
„Skirtingai jiems ir aiškini: viena yra kalbėti su penktokais, kita – su devintokais, ir visai kita kalba su dvyliktųjų klasių moksleiviais. Kiek pastebėjau, maždaug nuo dešimtosios klasės jaunimas pradeda suvokti, ką reiškia ir Vasario 16-oji, ir Kovo 11-oji. Juk tada jie jau susiformuoja ir kaip asmenybės, su savo požiūriu į viską – taip pat ir į istoriją“, – sakė mokytoja.

Nori šventės
„Jūs paskambinote kaip tik pasibaigus diskusijai apie Vasario 16-ąją „Baltijos“ mokykloje, – trečiadienio vakarą sakė A. Liustrovienė. – Ir negaliu nepasidalinti moksleivių išsakytomis mintimis. Tiesa, jos buvo ne apie šios istorinės datos svarbą, o apie pačią šventę. Labai įstrigo vienos vyresniųjų klasių moksleivės pasakyti žodžiai: „Kas ta vasario 16-oji? Toks įspūdis, kad tik proga sugiedoti „Lietuva brangi“. Gavome laisvę, ir nemokame ja pasidžiaugti, šventė labiau primena laidotuves“.
Pasak mokytojos, moksleiviai tikrai nori švęsti. Švęsti ir Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją. Bet ne taip, kaip dabar šios datos oficialiai minimos, o, pavyzdžiui, kaip JAV piliečiai švenčia Liepos 4-ąją. „Ten juk jie nerauda“, – vėl pacitavo mokinių žodžius A. Liustrovienė.
„Užaugo nauja karta, kuri nematė sovietinių laikų ir nežino, kaip mes šias datas švęsdavome, kai tai daryti buvo draudžiama. Jie nori tikros šventės. Ir nereikia ant vaikų pykti, kad jie ir istorijos datas, ir šventes mato kitaip negu mes“, – sakė mokytoja.

Jūsų komentaras:

auklėtoja/Palanga 2013-02-16 10:47 (IP: 86.100.60.125)
kol mokyklose mokytojai su vaikais TIK kalba apie vasario 16, darželiai švenčia LIETUVOS GIMTADIENĮ /ir ne vieną dieną, o dvi savaites/.

Kodėl nebeidomu?.. 2013-02-15 12:33 (IP: 86.100.60.112)
KAŽKADA TAUTOS NEREIKĖJO ĮTIKINĖTI IR PRIVERSTI GINTI SAVO LIETUVĖLĘ.... -Kas atsitiko per 20 metų, kad tauta prakeiksmu mini atgautą nepriklausomybę?...

Taip pat skaitykite

Mieli palangiškiai ir šventojiškiai, pasitikome ypatingą šventę – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Dieną, kuri mums kasmet primena, kokią didelę vertybę – galimybę gyventi laisvoje šalyje, kalbėti gimtąja kalba ir patiems kurti mūsų šalies ateitį – turime. 


UAB „Palangos šilumos tinklai“ informuoja, kad sąskaitos už gautas paslaugas vasario mėnesį vėluos dėl AB „Lietuvos paštas“ vykdomų darbų diegiant automatizuotą siuntų skirstymą.


Mieli palangiškiai ir šventojiškiai, Vasario 16-oji – ypatinga diena mūsų šalies istorijoje. Ji simbolizuoja tautos stiprybę, ryžtą ir vienybę bei kasmet mums primena, kad brangiausias tautos turtas yra laisvė. Nuoširdžiai sveikinu jus Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Švęskime Vasario 16-ąją su džiugesiu širdyse, puoselėkime...


Palangos miesto socialinių paslaugų centras (Globos centras),įgyvendindamas projektą „Atvira bendruomenė“ kartu su verslo ir lyderystės akademija „In corpore“, rugsėjo 4 d. suorganizavo renginį „Gerumo sala“.  


Suprasdamas, kokią didelę svarbą savanorystė turi dabar, esant ekstremaliai situacijai šalyje, „Palangos tiltas“ skelbia seriją mini-interviu su Savivaldybės savanoriais, kurie jau padeda žmonėms esantiems saviizoliacijoje, miesto senjorams. Pirmasis mūsų pašnekovas – Savivaldybės darbuotojas Kristijonas Matonis.


Kokioje valstybėje gyvename? Demokratinėje ar policinėje? Ir iš ko pareikalauti atsakomybės ir žalos atlyginimo, jeigu užsakymus susidoroti ar sukompromituoti jėgos institucijos gauna iš aukščiausių šalies pareigūnų, o juos vykdo dažnai susikompromitavę pareigūnai? Kodėl valstybės pareigūnams dėl padarytos žalos valstybei taip paprasta išsukti uodegą, o...


„Kiekvienas vaikas, kiekvienas jaunuolis skirtingai suvokia, kas yra valstybė, nepriklausomybė, kokią reikšmę Lietuvai turi Vasario 16-oji. Ir pats suvokimas ateina per laiką. Tik nereikia pykti ant vaikų, kad jie visa tai – ir pačią šventę – suvokia ir mato kitaip nei mes“, – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse sakė Palangos...


Visai neseniai, lapkričio 6-ąją, laikraštyje „Palangos tiltas” išspausdinta „sprindinė“ informacija „Gimtinė vaiko akimis ir lūpomis”. Maža informacija apie „kilometrines“ diskusijas tebekeliantį ir šiandien Palangos miesto lopšelio-darželio „Gintarėlis” pilietinio ugdymo projekto „Gimtinė vaiko...


Liepos 8-ąją, pagrindinę Žemaičių Kalvarijos atlaidų dieną, Arkivyskupas L. Bonazi, sakydamas pamokslą, paminėjo aštuonis palaiminimus politikams. Man tie palaiminimai pasirodė tokie prasmingi, kad kilo mintis juos kiekvieną paanalizuoti kuo išsamiau.


Krepšininkas Jonas Valančiūnas Palangoje puikiai praleido laiką

Jurgita Vanagė, Palangos savivaldybės mero patarėja, 2011 07 14 | Rubrika: Sportas

Trumpam atsikvėpti ir atgauti jėgas į Palangą antradienį atvyko naudingiausias Pasaulio jaunimo krepšinio čempionato žaidėjas Jonas Valančiūnas. Vos vienai dienai kurorte su draugais apsistojęs krepšininkas buvo puikios nuotaikos – kavinėje „Floros simfonija“ pramogavęs sportininkas Palangos merui Šarūnui Vaitkui ir vicemerui Sauliui Simei sakė pajūryje...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius