Kilus karo grėsmei Ukrainoje, Lietuva taip pat susigriebė: rengiami svarbūs planai

Kilus karo grėsmei Ukrainoje, Lietuvos valdžia taip pat susigriebė, ko imtųsi neramumams kilus pas mus bei atnaujino mobilizacijos planus. Paaiškėjo, kad beveik pusei šalies gyventojų būtų kur laikinai slėptis – daugiausia mokyklose, o kiti turėtų saugotis kaip išmano. Visgi dauguma ministerijų, nors ir turėjo įsirengti slėptuves, jų neturi. Savivaldybės taip pat jų neįsirengė.

84-erių Genrichas save vadina karo vaikiu – sako visuomet turintis atsargų. 

„Degtukų turiu, druskos turiu, cukraus turiu, kruopų turių. Ko dar reikia“, – LNK komentavo vyriškis. 

Jis įvardija, kur karo ar kokios nelaimės atveju eitų slėptis.

„Į rūsį. Daugiau nėra kur“, – teigė Genrichas. 

Sovietiniuose civilinės saugos filmuose žmonės lekia į požemines slėptuves. Kalbinti vilniečiai sako nelabai žinantys, kur reikėtų slėptis karo ar kokios katastrofos atveju. 

„Neturiu supratimo kur reikia slėptis. Man atrodo, kad mes Vilniuje išvis nepasiruošę šiam atvejui. Nežinau. Aš tik galiu žaliuzes nuleisti ir sėdėti, Dievo maldauti“, – pripažino LNK kalbinta moteris. 

„Na kur, man jau į karstą reikia eit, daugiau niekur. Rūsyje turbūt ne, namie, nes nepaeinu“, – sakė kita pašnekovė.

„Pirma mintis – ieškoti internete informacijos“, – svarstė vyriškis. 

„Neičiau į rūsį tikrai. Aš gyvenu daugiabutyje, tai ten ne pati saugiausia vieta. Laukčiau kažkokių nurodymų“, – teigė kita pašnekovė.

Laukti tarnybų nurodymų – vienas iš teisingesnių sprendimų.

„Išgirdę pavojaus signalą, pasistenkite pasiekti kažkokį artimiausią pastatą, kur galėtumėte vėliau saugiai išklausyti informaciją. Išklausę informaciją, toliau bus pasakyta, kur ką daryti – ar likti vietoje, ar rinktis į kažkokius punktus“, – LNK komentavo Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Iki šiol miestuose yra likusių apleistų sovietinių slėptuvių, tačiau žmonėms glaustis nelaimių ar neramumų atveju, anot tarnybų, reikėtų ne čia, o kolektyvinės apsaugos statiniuose. Dažniausiai tai – mokyklos, darželiai, kultūros centrai. 

Jie pažymėti mėlynu trikampiu. Tokių centrų šalyje yra beveik 2 tūkst. Juose galėtų slėptis beveik pusė šalies gyventojų. 

„Yra mūsų aktų salė. Tai viena iš patalpų, kur ekstremaliomis sąlygomis turėtume kažkam suteikti prieglobstį“, – LNK pasakojo Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė.

Gabijos gimnazijos aktų salėje galėtų glaustis apie 100, o sporto – dar apie 200 žmonių. Jiems mokykla parūpintų būtiniausių priemonių – higienos, vandens, maisto.

„Čiužinių turime, dalį lovelių turime ir patalų turime“, – patvirtino V. Klimavičienė. 

Seimo narių saugumu taip pat pasirūpinta. 

„Yra evakuacijos planas, mobilizacijos planas – visi šie planai yra, schemos numatytos, su grifu „slaptai“. Su ta informacija gali susipažinti Seimo nariai, kanceliarijos vadovai“, – LNK sakė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Blogiau su kitomis valdžios institucijomis. 

„Iš tų 23 institucijų, kurioms reikalinga slėptuvė, tik mes esame įsirengę tinkamą slėptuvę. Yra dar penkios institucijos, kurios planuoja įsirengti, suplanavo finansus ir tai daro. Šiais metais žinau, kad planuoja savo slėptuvę pabaigti Užsienio reikalų ministerija. Jeigu nesumeluosiu, greičiausiai yra kitos – Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų ministerija“, – kalbėjo E. Geda. 

Valstybinės įstaigos slėptuves turėjo įrengti iki praėjusių metų pabaigos.

LNK reportaže rodoma vienos iš ministerijų slėptuvė. Ji įrengta dar sovietmečiu, tačiau akivaizdu, jog dirbti saugiai jau dabar ji dar nepritaikyta. 

Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija sako taip ir nepradėjusi įrenginėti slėptuvės. Dar blogesnės situacija – savivaldybėse.

„Dabar realus poreikis savivaldybėms turėti slėptuvių yra 19 iš 60. Tų slėptuvių poreikis nustatomas pagal operacijų centrų įrengimo vietą. Deja, nei viena savivaldybė praktiškai tos slėptuvės neįrengė“, – sakė Civilinės saugos valdybos viršininkas.

„Civilinė sauga yra valstybės deleguota funkcija savivaldai – valstybė deleguoja funkciją, kurią atlieka savivalda, bet deleguodama funkciją arba duodama darbo dažniausiai turėtų ir susimokėti“, – LNK komentavo Savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius. 

Valdžios duodamų pinigų, anot asociacijos prezidento, pakanka garsinėms sirenoms prižiūrėti ir algoms. 

„Tos temos eskaluojasi konfliktų situacijoje, tada visi susisgrimba – o tai kodėl čia mes nepasiruošę, kodėl kažko neturime“, – teigė M. Sinkevičius.

Šalčininkų tarnybų atstovai glaustųsi beveik įrengtoje slėptuvėje. 

„Finansavimas buvo skirtas iš Vidaus reikalų ministerijos lėšų, tai buvo paskutinis metų ketvirtis. Ta slėptuvė įrengta savivaldybės patalpose, ji yra skirta operacijų centro nariams“, – LNK komentavo Šalčininkų mero padėjėjas Valdemar Sliževski.

Vilniaus valdžia sako – neramumų ar nelaimės atveju įrengusi saugias darbo vietas viename iš kabinetų.

LNK