„Kodėl mane darželyje pasitinka ne mama ar tėtis?“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012-09-14
Peržiūrėta
1912
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kodėl į darželius vaikučius ne visada atlydi ir iš jų namo parsiveda ne mama ar tėtis, o močiutės, seneliai, kiti dėdės ar tetos?
Kodėl į darželius vaikučius ne visada atlydi ir iš jų namo parsiveda ne mama ar tėtis, o močiutės, seneliai, kiti dėdės ar tetos?

Kodėl į darželius vaikučius ne visada atlydi ir iš jų namo parsiveda ne mama ar tėtis, o močiutės, seneliai, kiti dėdės ar tetos? Ar todėl, kad tėvai prieš darbą ar po jo nesuspėja laiku to padaryti, ar todėl, kad tas darbas – svečioje šalyje, ir vaikutis auga su jį globojančiais artimaisiais?

Nespėja dėl darbo laiko
„Vaikučius į mūsų lopšelį-darželį dažniausiai atveda ir iš jo namo parsiveda mamos ir tėčiai, rečiau – seneliai, – paklausta, kas atlydi ir pasitinka mažuosius atsakė lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė Ilona Milkontė. – Kartais ši pareiga patikima pilnamečiams broliams ar seserims, retai kada – kitiems artimiesiems. Kad ateitų auklės, dar nebuvo, bet esu girdėjusi, jog ir tokios praktikos esama“.
Direktorė priminė, jog visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose tėveliai turi parašyti prašymą bei patiekti asmenų, kuriems jie leidžia pasiimti mažąjį, asmens tapatybės kortelės duomenis.
Pasiteiravus, kokios priežastys būna nurodomos prašymuose, I.Milkontė sakė, jog dažniausiai ne Palangoje, o Kretingoje ar Klaipėdoje dirbantys tėvai tiesiog nespėja laiku atvesti ar pasiimti savo atžalos.
O ar esama vaikučių, kuriais artimieji rūpinasi todėl, kad tėveliai dirba užsienyje? Pasirodė, jog tokių „Gintarėlyje“ nesama.
„Mūsų įstaigoje nėra vaikų, kurių tėvai dirbtų ne Lietuvoje, – sakė ir mokyklos-darželio „Pasaka“ direktorė Dainora Šeižienė. – Yra tokių, kuriuos pasiima, pavyzdžiui, seneliai, o priežastis, kuri nurodyta prašyme – tėveliai dirba pamaininį darbą“.
Direktorės nuomone, ikimokyklinio amžiaus vaikai retai paliekami kitų artimųjų globai, kai tėvai išvyksta užsienin. Dažniau Lietuvoje paliekami mokyklas lankantys vaikai.

„Nėra, ir ačiū Dievui“ jų namo parsiveda ne mama ar tėtis, o močiutės, seneliai, kiti dėdės ar tetos? Ar todėl, kad tėvai prie

Nespėja dėl darbo laiko

Direktorė priminė, jog visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose tėveliai turi paraš
Pasiteiravus, kokios priežastys būna nurodomos praš
O ar esama vaikučių, kuriais artimieji rūpinasi todėl, kad tėveliai dirba užsienyje? Pasirodė, jog tokių „
„ sakė ir mokyklos-darželio
Direktorės nuomone, ikimokyklinio amžiaus vaikai retai paliekami kitų artimųjų globai, kai tėvai iš


Taip į klausimą, ar yra lopšelyje-darželyje mažųjų, kuriuos augintų seneliai, nes tėvai išvykę uždarbiauti, atsakė „Ąžuoliuko“ direktorė Rūta Regina Lukaitienė. Pasak jos, jokie seneliai – kad ir patys geriausi – negali atstoti mamos ir tėčio.
Tiesa, prieš keletą metų darželį lankė mergytė, kurią augino tėtis, nes mama dirbo už Lietuvos ribų. Tačiau, direktorės nuomone, tai – vis tiek nėra gerai. Juk vaikui mama būtina.
„Praėjusiais metais vieno vaikučio tėvai buvo išvykę į užsienį, – prisiminė lopšelio-darželio „Sigutė“, kurį lankančių mažųjų tėveliai gyvena ir dirba gimtojoje šalyje, direktorė Svetlana Andziulienė. – Tačiau jie neilgai ten pabuvo, apie porą mėnesių, tad vaikas nespėjo pajusti didesnio psichologinio diskomforto. Tačiau esu įsitikinusi, jog jei vaikutis pirmuosius gyvenimo metus augo su tėvais, o paskui jie išvažiuoja ir palieką mažąjį senelių globai, trauma jam yra didžiulė. Aš savo vaiko palikti negalėčiau“.
Tačiau, kaip užsiminė direktorė, kartais esama tokių situacijų, kai seneliai geriau rūpinasi anūkais, nei jų gimdytojai. S.Andziulienė turėjo omenyje asocialias šeimas.

Seneliai visą save atiduoda
„Yra pas mus vaikučių, kuriuos ateina pasiimti seneliai ne vien todėl, kad jiems smagu ir malonu su jais pabendrauti. Yra nepilnų šeimų, yra tokių, kur tėvelis dirba užsienyje – dažniausiai statybose – o mama Palangoje. Yra keli vaikai, kurie auga pas senelius, nes ir mamai tenka Britanijoje ar JAV pinigėlius šeimai uždirbti“, – sakė lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Biruta Mazrimienė.
Ji paminėjo ir tai, kad jų darželį lanko vaikai, kurie kurį laiką yra gyvenę su tėveliais ne Lietuvoje ir kartais trumpam išvažiuoja pas juos. Pasak direktorės, kaskart grįžę mažieji labai džiaugiasi, kad parvažiavo namo. Yra ir tokių vaikučių, kurių šeimos gyvena kaimo vietovėje, o mažieji auga Palangoje pas močiutę.
„Negalėčiau pasakyti, kad šie vaikai kuo nors išsiskirtų. Nors gal vertėtų pasikalbėti su auklėtojomis, kurių grupėse tokių vaikų esama. Jos greičiau pastebi auklėtinio nuotaikas, jo džiaugsmą, jo liūdesį. Nepasakyčiau, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai labai ilgėtųsi ar ypatingai išgyventų dėl tėvelių stokos. Juk močiutė visą save atiduoda anūką augindama. O patys tėveliai dažnai su vaikučiais bendrauja šiuolaikinių technologijų pagalba. Ko gero, jie labiau mažųjų ilgisi, negu jie tėvų. Pastebiu tai, kai mamos ar tėčiai grįžta, kai ateina į darželį, bendrauja su vaikais, fotografuoja, filmuoja kiekvieną šventę“, – pasidalijo pastebėjimais B.Mazrimienė.

Yra liūdnesni
„Puiku, kai seneliai padeda auginti, gražu, kai ateina anūkėlių parsivesti iš darželio ar rytais atveda. Mes visada labai džiaugiamės tokiu bendravimu. Bet tikrai nėra gerai, jei vaikutis ilgesnį laiką būna be mamos, be tėčio“, – įsitikinusi lopšelio-darželio „Žilvinas“ direktorė Regina Lelienė, kurios vadovaujamą įstaigą lanko du tokie vaikučiai.
Ji priminė, jog praėjusių metų pabaigoje buvo atliekamas tyrimas, kurio metu analizuota darželinukų psichinė sveikata. Tada ikimokyklines įstaigas Palangoje lankė šeši vaikučiai, kurių tėveliai dirba užsienyje. Pedagogų atliktos analizės metu nustatyta, jog šie vaikai nerimastingi, jaučiasi nesaugiai, mažiau pasitiki savimi ir yra liūdnesni nei jų bendraamžiai, augantys su tėveliais.
Beje, dar daugiau psichinės sveikatos sutrikimų pastebėta turint tuos vaikus, kurie auga nepilnose šeimose. O tokie auklėtiniai pernai sudarė 12 proc. visų ikimokyklinio amžiaus įstaigų ugdytinių.

Palangoje – per dvidešimt vaikų
 Duomenis apie nustatytąsias laikinąsias globas kurorte gyvenantiems vaikams, kurių tėveliai išvykę dirbti į kitas valstybes, turi Palangos vaiko teisų apsaugos tarnyba. Jos vyriausioji specialistė Ilona Lingytė informavo, jog šiuo metu devyniolikai mažamečių ar nepilnamečių palangiškių įsteigta globa, ant tarnybos vedėjos stalo guli dar du paruošti įsakymai dėl laikinosios globos.
„Mažiausiam vaikučiui yra dveji su puse metukų, vyriausiai mergaitei jau septyniolika“, – paklausta, kokio amžiaus vaikai yra globojami senelių ar kitų artimųjų sakė vyriausioji specialistė.
Iš paminėtų 21 vaikų aštuoniems dar nėra septynių metukų.
 

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai". 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Prieš Kalėdas Gevork Arakelian, futbolo teisėjas iš Palangos, sulaukė didelio įvertinimo – FIFA, tarptautinė futbolo federacija jį įtraukė į 2021 metų FIFA kategorijos sąrašą. Dviejų mažylių tėvas atsakė į „Palangos tilto“ klausimus ne tik apie futbolą ir įvertinimą. Gevork sesuo, Svetlana Grigorian – politikė, Palangos miesto savivaldybės Tarybos...


Ne, 90 metų per Velykas sulaukęs palangiškis tremtinys Jurgis Poška gegužę mirė ne nuo koronaviruso pandemijos. Tačiau jo dukra, Irena Poškaitė, įsitikinusi, kad jeigu nebūtų buvę „kovido“ ir jo sukeltos panikos, jos guvus, darbštus ir blaivaus proto tėtis galbūt ir šimto metų būtų sulaukęs.


Ne, 90 metų per Velykas sulaukęs palangiškis tremtinys Jurgis Poška gegužę mirė ne nuo koronaviruso pandemijos. Tačiau jo dukra, Irena Poškaitė, įsitikinusi, kad jeigu nebūtų buvę „kovido“ ir jo sukeltos panikos, jos guvus, darbštus ir blaivaus proto tėtis galbūt ir šimto metų būtų sulaukęs.


Jau – kovo vidurys, tad Palanga vis labiau žvalgosi į kurorto sezono pradžią. Koks jis bus, jeigu koronaviruso grėsmė lakinai trikdo mūsų visų kasdieninį gyvenimą? Tačiau Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus yra optimistiškas. "Prisiminkime, kad mūsų tėvai ir seneliai savo gyvenime įveikė dar didesnes negandas, tad, įsitikinęs, kad ir mes visi bendromis jėgomis...


Septyniasdešimt ketveri metai prabėgo nuo tada, kai 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjo masiniai lietuvių areštai. Gyvuliams skirtuose vagonuose žmonės su šeimomis buvo tremiami į Sibirą, kur spiginant negailestingam šalčiui buvo verčiami kęsti badą bei sunkiai fiziškai dirbti. Ne vienas lietuvis, neištvėręs tokių atšiaurių gyvenimo...


Artėjant vienai iš pačių gražiausių pavasario švenčių – Motinos dienai – mintys skrieja pas mamas. Būti motina – neabejotinai prasmingas ir pasiaukojimo reikalaujantis kelias, tačiau džiaugsmo ir ašarų kiekvienai mamai Dievulis atseikėja skirtingai. Vienintelė palangiškės Inos Sudimtienės dukra Danielė – ypatingas vaikas. Nors supantį...


Nori būti gera mama? Įsiklausyk į vaiką!

Psichologė Jelena BACHLINA, 2013 04 15 | Rubrika: Sveikata

Mieli skaitytojai, kaip manote, ar motinos požiūris į motinystę turi įtakos motinos-vaiko santykiams? Kadangi imliausi asmenybės raidos laikotarpiai yra iki šešerių metų ir šiais raidos periodais šeimos įtaka yra didžiausia, todėl apklausėme Palangos darželius „Nykštukas“, „Pasaka“, „Ąžuoliukas“ lankančių vaikų mamas.


Kodėl į darželius vaikučius ne visada atlydi ir iš jų namo parsiveda ne mama ar tėtis, o močiutės, seneliai, kiti dėdės ar tetos? Ar todėl, kad tėvai prieš darbą ar po jo nesuspėja laiku to padaryti, ar todėl, kad tas darbas – svečioje šalyje, ir vaikutis auga su jį globojančiais artimaisiais?


Palangos krepšinio komanda „Palanga“, likus kelioms rungtynėms iki LKL sezono pabaigos, įregistravo naują žaidėją Mantą Virbalą. Jis mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.


„Gal kam nors mano istorija padės? Juk ne aš viena esu turėjusi problemų su savo vaiku“, - teigė palangiškė mama, nuoširdžiai ir atvirai papasakojusi istoriją apie savo dukros paaugliškas bėdas, ieškojimus ir motinišką nerimą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius