Laimutė Benetienė: „Nuo pradinių klasių jau norėjau būti mokytoja, ir šis noras nesikeitė“

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015-03-05
Peržiūrėta
2297
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Laimutė Benetienė: „Nuo pradinių klasių jau norėjau būti mokytoja, ir šis noras nesikeitė“

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė, matematikos mokytoja Laimutė Benetienė jau ne pirmus metus vadovauja šiai švietimo įstaigai. Ilgą pedagoginį darbo stažą turinti mokyklos vadovė teigė visada norėjusi būti mokytoja, todėl niekada nesvarsčiusi apie kitokią galimybę. Nuo pedagoginės praktikos laikų pamilusi V. Jurgučio mokyklą, pedagogė džiaugėsi, jog likimas padovanojo progą čia įsidarbinti ir su šia įstaiga susidraugauti ilgam. „Kiekviena diena mokykloje suteikia vis naujų patirčių. Nėra dviejų vienodų situacijų – kiekviena iš jų yra nauja. Ir ta patirtis žmogų ugdo – tu pats keitiesi, ieškai naujovių“, – sakė mokyklos vadovė.

Patiko matematika
Mokyklos vadovė, baigusi Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą, pasakojo ne tik vadovaujanti ugdymo įstaigai, bet vis dar ir mokanti penktokų klasę matematikos.
Direktorė pasakojo, jog ne vienam sunkiai įkandamą ir bene sunkiausia mokykloje dėstoma disciplina tituluojamą matematiką pasirinko neatsitiktinai. „Mokykloje man patiko matematika, gerai sekėsi. Nors puikiai sekėsi visi dalykai, buvau pirmūnė, bet matematika labiausiai patiko. Tiesiog ten viskas trumpiau, konkrečiau – įdomiau negu rašinėlį rašyti, nors pastarieji man irgi gerai sekėsi. Visgi matematika patiko labiau. Tai turbūt ir nulėmė pasirinkimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Paklausus, kas paskatino tapti mokytoja, mokyklos direktorė prisipažino tokią svajonę turėjusi seniai. „Nuo pradinių klasių jau norėjau būti mokytoja, ir šis noras nesikeitė. Baigiau mokyklą gerais pažymiais, įstojau į universitetą. Negaliu pasakyti, kad studijuojant viskas buvo lengva, tačiau prieš egzaminų sesijas sunkumų nepatirdavau – galbūt dėl to, kad dar nuo mokyklos laikų buvau įpratusi ir viską stengdavausi padaryti laiku“, – kalbėjo mokyklos vadovė ir pridūrė, jog kartais nepavyksta suspėti laiku, kadangi kiekvieną dieną atsiranda skubių, pirmiausia darytinų darbų, tačiau laikantis tos nuostatos, paskutinę naktį egzaminui ruoštis studijuojant netekdavo.

Atliko praktiką Palangoje
„Studijuodama paskutiniame kurse, atlikti pedagoginę praktiką atvykau į Palangos V. Jurgučio mokyklą. Atvykome trys studentės ir vienas vaikinas studentas. Praktikai vadovavo mokytoja Leščinskienė. Tai buvo puiki vadovė: reikli, daug ko mus išmokiusi. Per tą praktiką įgijome labai daug naudingos patirties. Vesdamas pamokas tu visai kitaip pamatai vaikus, nes neseniai pats sėdėjai suole, buvai jų vietoje, ir tau viskas atrodė kitaip. Per pamoką reikia labai stengtis paaiškinti vaikams, kad jie suprastų tavo dėstomą temą. Ir man pavykdavo tai padaryti, nors mokytoja ir pastabų pareikšdavo. Pedagoginė praktika buvo labai naudinga, ji daug davė: tvarkingumo, veiklumo, nuolatinio tobulinimosi išmokė tuometinis direktorius Brazdžionis. Tai buvo žmogus ir vadovas iš didžiosios raidės: ir asmeniniu pavyzdžiu, ir reiklumu – visur buvo visiems pavyzdys“, – gražių žodžių buvusiam mokyklos vadovui negailėjo direktorė.
Prisimindama tuos tada dar studentiškus metus, kuomet, patyrusių pedagogų prižiūrima dar tik žengė pirmuosius mokytojo darbo žingsnius, L. Benetienė teigė jau tuomet labai pamilusi šią mokyklą. „Prie tos mokyklos labai prisirišome ir po to taip susiklostė, kad po metų pasitaikė galimybė ateiti į tą pačią mokyklą dirbti. Labai džiaugiausi pasitaikiusia galimybe“, – sakė pašnekovė.

Mokyti sekėsi
Kalbėdama apie pirmuosius jau savarankiško darbo mokykloje metus, L. Benetienė džiaugėsi nesusidūrusi su drausmės problemomis. Akcentuodama tai, kad jauna mokytoja sulaukė pagalbos iš patyrusių specialistų, mokyklos vadovė pasidžiaugė, kad visgi dirbti jai sekėsi. „Pirmaisiais darbo mokykloje metais nebuvau palikta viena. Pagal tuometinę tvarką buvau prižiūrima: iš universiteto atvykdavo kuratorius pasidomėti, kaip man sekasi, ateidavo mokyklos direktorius. Turėjau ir auklėjamąją klasę, kurioje buvo apie keturiasdešimt mokinių. Vaikų pasitaikė įvairių, bet man pavyko – su jais išliko draugiški santykiai. Nenoriu girtis, bet drausmės problemų nebuvo“, – sakė matematikos mokytoja.
Pasmalsavus, kaip pavykdavo užtikrinti drausmę pamokoje, pedagogė sakė tikro recepto net negalinti pasakyti. „Buvau griežta. Bet jei esi griežtas, turi būti ir teisingas. Jei tu būsi neobjektyvus, vaikai tai tuojau pajus ir reaguos. Objektyvumas yra būtinas – tai vienas iš sėkmės kriterijų mokytojo darbe. Visi pedagogai to siekia, bet, žinoma, kiekvienas mokytojas yra žmogus“, – sakė mokyklos vadovė.
Ne paslaptis, kad mokyklos vadovės dėstoma disciplina ne vienam atrodo kietas riešutėlis. Prakalbus apie tai, kad ši disciplina yra sunki ir ne visiems lengvai įkandama, L. Benetienė paneigė tokias nuostatas, sakydama, jog, nors ir ne kiekvienas gimė matematiku, visgi bent jau pakankamai šį dalyką išmokti galima. „Sakyčiau, gal yra taip, kad nemoki ar negebi, bet yra nuoseklaus darbo trūkumas: jei praleidai vieną ar kitą pamoką, toliau jau mokytis sunku, kadangi atsiranda spragų. Bet juk ir su kitais dalykais taip – jūs pabandykite nesimokę žodžių ateiti į anglų kalbos pamoką – argi bus lengva? – klausė pedagogė, bet pritarė minčiai, kad užsienio kalbos pamokoje gal dar galėsi kaip nors verstis anksčiau sukauptu žodžių bagažu, tačiau jei per matematiką nemokėsi formulių, vargu, ar ankstesnė patirtis galės tau pagelbėti. – Mokykla duoda labai daug, bet reikia mokėti pasiimti. Čia jau nuo kiekvieno vaiko priklauso, kiek iš tos pasiūlos jis nori imti, nuostata, kiek jam reikia. Šiandienos mokykloje vaikams sudarytos sąlygos klausti, aiškintis, reikia tik norėti“.

Reikia pažinti vaiką
Pašnekovės teigimu, pamokos sėkmė labai priklauso ir nuo pedagogo kūrybinių iniciatyvų – nepakanka sausai išdėstyti programoje nurodytą temą. „Kiekviena diena mokykloje suteikia vis naujų patirčių. Nėra dviejų vienodų situacijų – kiekviena iš jų yra nauja. Ir ta patirtis žmogų ugdo – tu pats keitiesi, ieškai naujovių. Po kiekvienos pamokos apmąstai, kas pavyko, kas ne. Norint, kad vaikai galėtų tobulėti, reikia mokytojo kūrybiškumo. Svarbiausia – gerai išdėstyti savo dalyką ir atrasti bendrą kalbą su vaikais. Būtina stengtis pažinti vaiką, jo gebėjimus. Čia labai svarbus ir tėvų vaidmuo: daug kas priklauso nuo to, kaip tėvai supranta mokytojo geranoriškumą, – sakė mokyklos direktorė. – Svarbiausia, kad vaikas galėtų atsiskleisti pagal savo sugebėjimus. Pažinti tuos gebėjimus reikia šiek tiek laiko. Visgi vaikas, turintis daugiau gebėjimų vienai ar kitai sričiai, privalo joje atsiskleisti“.

Skatina dalyvauti
Pašnekovės teigimu, V. Jurgučio mokykloje nesilaikoma nuostatos, kad įvairūs konkursai skirti tik gabiausiems mokiniams, nes silpniau pasirodžiusieji galėtų gadinti mokyklos prestižą. „Mes leidžiame visiems dalyvauti įvairių dalykų „Kengūroje“. Netgi rekomenduojame. Manau, tie išbandymai vaikui naudingi, nes čia jis gali įvertinti savo jėgas – tai naujas pažinimo pasaulis. Reikia, kad vaikas nuomonę susidarytų ne išgirdęs kažką iš kito, o pats atėjęs išbandytų, pamatytų. Todėl visada skatinu vaikus visur dalyvauti, atrasti save. Aišku, olimpiadose dalyvauja mokiniai, pasiekę geriausių rezultatų – tokia yra tvarka, bet internetiniuose konkursuose vaikai gali atrasti save: o gal po tokio konkurso vaikas kitaip pažvelgs į tą discipliną ir jam ji patiks“, – lūkesčiais pasidalino pedagogė.
Šią direktorės nuostatą patvirtina ir mokyklos koridoriuose kabantys stendai, kuriuose puikuojasi įvairių konkursų ar sporto varžybų nugalėtojų nuotraukos. „Štai mūsų sportininkai – šaunuoliai, šokėjai – irgi puikūs. Visi mūsų vaikai tikri šaunuoliai“, – rodydama tas nuotraukas džiaugėsi mokyklos vadovė.
Matematikos mokytoja įsitikinusi, jog nė vienam vaikui negalima sakyti, kad jis yra negabus, beviltiškas, nes taip gali visiškai sužlugdyti norą stengtis. „Visų vaikų gabumai skirtingi, bet jei mokinys dirba, tai bent jau minimalių rezultatų tikrai pasiekia. Nė vienam vaikui nesu sakiusi, kad jis negabus, nes tada nelieka stimulo. Vaikas ateina į mokyklą įgyti naujų gebėjimų“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, jog savo praktikoje teko susidurti su atvejais, kai vaikas būna įsitikinęs, jog matematikos jam gyvenime nereikės, o atsitinka priešingai: „Buvo, kad viena mano mokinė sakė, jog ateityje matematikos tikrai nestudijuos, o pasirinko ryškiai su matematika susijusią specialybę. Tada tikrai labai džiugu buvo“.

Dalyvauja projekte
Palangos V. Jurgučio mokyklos mokytojai, kaip ir kitų mokyklų pedagogai, turi sukaupę nemažai gerosios mokymo patirties, kuria siekia dalintis ne tik su savo miesto mokyklų kolegomis, bet ir su kitų miestų mokytojais, kartu pasisemdami patirties iš kituose miestuose dirbančių pedagogų. „Su ugdymo plėtotės centru vykdome projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra III etapas“. Į šį projektą įsijungėme bendraudami su Klaipėdos M. Gorkio mokykla. Tai – tautinių mažumų mokykla, nes projekte turi dalyvauti ir tautinių mažumų, ir lietuvių mokyklos. Rašėme paraišką ir mums pavyko įsijungti. Spalio-gruodžio mėnesiais pas mus stažavosi du mokytojai, dėstantys valstybinę kalbą, iš M. Gorkio mokyklos, o kovo-balandžio mėnesiais dvi mūsų lietuvių kalbos mokytojos stažuosis M. Gorkio mokykloje. Projekto tikslas – tobulinti mokytojų kompetencijas, įgyti naujų, mokytis bendradarbiaujant, pasidalinti patirtimi ne tik savo mieste, bet ir su šalies mokyklomis. Nes iš tiesų tos gerosios patirties mūsų mokytojai yra sukaupę nemažai“, – pasakojo mokyklos direktorė.

Kalbasi su tėvais
Pasiteiravus, kaip vertina nuostatą, kai vaikas, ypač gabus menams, bet negabus matematikai, pastarąją laiko tik kliūtimi siekiant ateities svajonių įgyvendinimo, L. Benetienė sakė: „Pagrindinėje mokykloje vaikai turi įgyti pagrindinius įgūdžius, o nuo vienuoliktos klasės jie gali rinktis dalykus. Jei mano, kad kažkuris dalykas jiems nebus reikalingas, gali jo nesimokyti ar mokytis mažiau. Kad žemesnių klasių mokiniai pareikštų, jog matematikos jiems nereikia, taip nepasitaikė. Tiesa, buvo pora tokių mokinių, kurie išvyko į menų gimnazijas – kartais vaikai pasuka į specializuotas mokyklas net nelaukę vidurinio ugdymo programos pabaigos. Tai atsitinka šeštoje ar septintoje klasėje. Aišku, šioje situacijoje didžiausias yra tėvų indėlis, kadangi jie ieško, kaip vaikui tobulintis, kaip jam save vienoje ar kitoje srityje realizuoti“.
Palietusi tėvų temą, direktorė teigė, jog šie apskritai yra labai svarbūs vaiko mokymosi procese, todėl tėvai ir mokykla turi bendradarbiauti: „Santykis su tėvais yra svarbus. Labai svarbu, kad tėvai būtų mokytojų sąjungininkai. Būna, kad pedagogų ir tėvų interesai kertasi, tačiau vaiko labui reikia bendrauti“.
Pasiteiravus, kaip sprendžia tarp ugdymo įstaigos ir vaiko tėvų iškilusius nesutarimus, mokyklos vadovė teigė, jog per jos darbo praktiką ypatingai aštrių konfliktų nepasitaikė. „Bet kuriuo atveju kalbamasi, diskutuojama. Bendrą kalbą galima rasti ir su tėvais, ir su vaiku. Tokių ypatingų konfliktų nepasitaikė – gal ir dėl to, kad mūsų mokykloje dirba tikrai puikūs mokytojai. Paprastai tėvai linkę eiti į dialogą su mokytojais, su mokyklos administracija vardan vaiko sėkmės“, – teigė L. Benetienė.
Ne paslaptis, kad kartais nedidelių miestelių mokyklos yra nuvertinamos, palyginti su didmiesčių švietimo įstaigomis – esą mažųjų miestų mokyklose vaikai silpniau paruošiami, išeidami išsineša kur kas menkesnį žinių bagažą nei didmiesčiuose mokyklas baigę jų bendraamžiai. V. Jurgučio mokyklos vadovė įsitikinusi, jog ne miesto dydis lemia mokinio žinių kokybę. „Žmonės turi savo nuomonę. Paprastai ji susiformuoja iš įvairių sėkmių, nesėkmių. Tai, kaip tu būsi paruoštas, priklauso ir nuo paties mokinio lūkesčių. Vis tik manau, kad mūsų mokykloje vaikai yra gerai paruošiami, nes, išėję į gimnaziją, olimpiadose, konkursuose buvę mūsų ugdytiniai pasiekia gerų rezultatų“, – kalbėjo direktorė.

Laikosi V. Jurgučio nuostatų
L. Benetienės vadovaujama mokykla pavadinta dvasininko, pedagogo, mokslo žmogaus, šviesuolio Vlado Jurgučio vardu. Direktorės teigimu, tai nėra vien gražus pavadinimas – mokykloje laikomasi šio šviesaus žmogaus nuostatų. „Kai rinkomės tą vardą, pagrindinė nuostata buvo skiepyti mokiniams norą mokytis, svarbios buvo ir kitos šio šviesuolio vertybės: išugdyti atsakingą prieš visuomenę ir save žmogų, kad jis galėtų tomis patirtimis pasinaudoti. Kadangi V. Jurgutis buvo mokslo žmogus, stengiamės vaikams sudaryti sąlygas rasti save įvairiose srityse: mokiniai skatinami dalyvauti matematikos „Kengūroje“, skaitovų konkursuose, sporte – įvairiose srityse išbandyti save. Tas savęs ieškojimas ne visiems trumpas. Pernai atsirado naujas konkursas „Olympis“, tai mūsų vaikai ten pasiekė gerų rezultatų, turime gražią informacinių technologijų klasę, jau turime aktyviąją klasę su interaktyviomis priemonėmis, kurias mokytojai naudos ugdymo procese, vieną „Samsung“ planšetinių kompiuterių klasę. Dabar pamokoje naudojama nebe vien kreida ir lenta: yra projektoriai, kompiuteriai. Labai gerai, kad klasės renovuotos, jose vaikams mokytis šilta, jauku – tai savotiškai gerina ir mokymosi rezultatus“, – džiaugėsi ugdymo įstaigos vadovė.
Kalbėdama apie šiandienos vaikus, L. Benetienė teigė pastebinti skirtumą tarp jų ir ankstesnių kartų mokinių. „Šiandienos vaikų pirmiausia yra informacinių technologijų kompetencija gerokai aukštesnė už ankstesnių kartų, kurioms informacinės technologijos buvo naujas dalykas. Dabartiniam mokiniui rasti informacijos yra daug lengviau. Ir vaikų to dabar gal net nereikia mokyti, nes jie ateina jau mokėdami. Aišku, piktnaudžiavimas kompiuteriu yra blogai. Viskas turi būti su saiku – kompiuteris yra didelis pagalbininkas mokantis, bet juo piktnaudžiauti nedera. Problema – kaip vaikas geba tai naudoti. Kompiuteris – ne tik žaidimams, tai ir priemonė žinioms tobulinti. Apie tai kalbame su vaikais“, – sakė direktorė.

Žvelgia į gimnazijos programą
Kalbėdama apie vadovavimą mokyklai, L. Benetienė teigė, jog šios pareigos susijusios su nemaža atsakomybe, kai rūpintis turi jau ne tik savo, bet ir viso kolektyvo reikalais. „Nėra darbo, kuris yra ne tavo – visus su mokykla susijusius klausimus direktorius turi jausti. Ir jau kita atsakomybė. Šiandien daug pokyčių švietimo sistemoje. Nors esame pagrindinė mokykla, visad žvelgiame į gimnazijos programą ir siekiame, kad vaikai į gimnaziją nueitų gerai paruošti ir galėtų sėkmingai mokytis toliau. Netrukus matematikos egzaminas bus privalomas – vadinasi, šis mokslas reikalingas, vaikai į technikos mokslus be matematikos nelabai galės nueiti“, – sakė mokyklos direktorė.
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Raimonda Baltmiškė neseniai grįžo iš Prancūzijos, Nicos, kur vyko mokymai „Bendradarbiaujanti klasė: mokytojas kaip vadovas, mokiniai kaip komanda.“ 


Kai Širvintos savo mokyklose uždraudžia Gyvenimo įgūdžių programos dėstymą, o Belgijoje dėl jos buvo padegtos bent keturios mokyklos, Palangoje ji cunamio nesukėlė. Programoje lytiškumo temoms – ir apie įvairias seksualines orientacijas, gėjus, lesbietes ir transeksualus – skirta  apie 10 procentų jos turinio. Palangos progimnazijoje dviprasmiškai vertinamą programą ves...tikybos mokytoja.


Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį 15 val. kartu su keramikos mokytoja Julija Baranova kviečia į kūrybines „Namolio“ dirbtuvėles. 


Spalio šeštosios dienos popietę Palangos senosios gimnazijos I-III klasių mokiniai autobusu išvyko į Lietuvos sostinės oro uostą, tikėdamiesi, kad greit galės vaikščioti  didingos Austrijos sostinės Vienos gatvėmis.


Spalio 11 d.  „Baltijos“ pagrindinės mokyklos aštuntų klasių mokiniai dalyvavo orientacinėse varžybose „Ar pažįsti Palangą?“, skirtose Palangos atgavimo šimtmečiui paminėti, kurias organizavo istorijos mokytoja Aušra Liustrovienė ir geografijos mokytoja Asta Dobrovolskienė.


Dėl COVID-19 įvesto infekcijų plitimo ribojimo režimo dviem Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos pradinėms klasėms – 2 A ir 1 emocijų ir raidos sutrikimų klasių mokiniams – lapkričio 3-13 d. bus taikomas nuotolinis mokymas (šių klasių mokiniai mokysis namuose).


Palangos kultūros ir jaunimo centro (Kurhauzo) palėpėje įsikūrusi kurorto jaunimo erdvė „Be stogo“ vėl veikia ir laukia „senų“ ir naujų bičiulių. O bene svarbiausia – ji susilaukė rimto pastiprinimo: erdvėje pradėjo dirbti iš Vilniaus į kurortą grįžusi Asta Tiškutė. „Palangos tiltas“ kalbėjosi su ja.


Nėra Palangos miesto savivaldybėje nesvarbių pareigų, bet mero Šarūno Vaitkaus sekretorės Živilės Mačenskienės darbas, ko gero, vienas labiausiai stebimų. Ne juokas būti didžiausio šalies kurorto mero sekretore. Tenka ne tik arbatą ar kavą papilstyti, merui ryte pranešti, kokia krūva „popierių“ jo tądien laukia, bet net ir pūkelį nuo mero švarko atlapo...


Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė, matematikos mokytoja Laimutė Benetienė jau ne pirmus metus vadovauja šiai švietimo įstaigai. Ilgą pedagoginį darbo stažą turinti mokyklos vadovė teigė visada norėjusi būti mokytoja, todėl niekada nesvarsčiusi apie kitokią galimybę. Nuo pedagoginės praktikos laikų pamilusi V. Jurgučio mokyklą, pedagogė džiaugėsi, jog...


Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Rūta Paulikienė drąsiai prisipažįsta: „Man mokslas – didžiulė vertybė, aistra ir stimulas gyvenime. Esu fanatikė, visas jėgas atiduodanti būtent jam“. Nors sakoma, jog šiuolaikiniai mokiniai – nemotyvuoti ir nenorintys dirbti, mokytoja tvirtina priešingai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius